Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

„Brexit“ pagirios: panikos drebulys ima krėsti Didžiąją Britaniją 

2019 vasario 5 d. 15:03
Londono gatvėje ant praeivės lagamino - prieš "Brexitą" nukreipti lipdukai. 
Londono gatvėje ant praeivės lagamino - prieš "Brexitą" nukreipti lipdukai. 
Sipa/Scanpix nuotrauka

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos skyrybų dienai neišvengiamai artėjant skamba perspėjimai, kad šalis nugarmės tiesiai į prarają, jei nebus „Brexito“ sutarties. Vartotojai pristigs maisto produktų, o pabrangus vaisiams ir daržovėms net padaugės mirčių. Amerikiečiai jau siūlo nesaugų maistą, vis daugiau smulkių kompanijų savo veiklą planuoja perkelti į užsienį.

Tokie Jungtinės Karalystės prekybos tinklų milžinai kaip kaip „Asda“, „Sainsbury’s“, „Marks & Spencer“, „Co-op“, „Waitrose“, „Lidl“, taip pat „Pret a Manger“, KFC ir „McDonald’s“ suvienijo jėgas, kad perspėtų vyriausybę apie pavojų, kuris laukia valstybės, jei ši pasitrauks iš Europos Sąjungos be jokios sutarties, – parduotuvių lentynos gali ištuštėti, o maisto kainos pakils. Sukaupti maisto atsargų prekybininkams trukdo sandėlių stygius Didžiojoje Britanijoje.

„Brexito“ šalininkų viltys, kad išstojusi iš Europos Sąjungos šalis galės laisvai megzti naujus prekybos ryšius, nėra lengvai įgyvendinamos.

Laikas, kai šalis palieka ES – kovo 29-oji, dar labiau komplikuoja padėtį, nes baigiasi Jungtinėje Karalystėje užauginti produktai. Šiuo metų laiku 90 proc. salotų, 80 proc. pomidorų ir 70 proc. uogų, parduodamų Jungtinėje Karalystėje, yra užauginti ES. Tai šviežia ir greitai gendanti produkcija, turinti sparčiai pasiekti parduotuves iš ūkių, bet šį procesą gali sutrikdyti pasienio patikros. Mažmenininkai sako ieškantys alternatyvių tiekimo kelių ir nurodo keltų trūkumą, nes daugiau nėra iš ko rinktis.

Beveik trečdalį maisto produktų Jungtinė Karalystė perka iš ES. Net jei salose įsikūrusi šalis prie sienos netikrins įvežamų produktų, tiekimo grandinė ilgam sustos Prancūzijos Kalė uoste. Mat prancūzų vyriausybė jau paskelbė įvesianti higienos ir muitinės patikras iš ES keliaujančiam eksportui. Todėl iš Kalė į Doverį gabenamų krovinių kiekis gali sumažėti 87 procentais. Britų vartotojai bus pirmi, kurie tai pamatys savo parduotuvių lentynose.

Mažmenininkai teigia kaupiantys atsargas, tačiau visi šaldytų produktų sandėliai užimti, o ilgai laikyti tokių šviežių produktų kaip salotų lapai ar uogos apskritai neįmanoma, net jei sandėliuose ir būtų vietos. Šioje srityje Jungtinė Karalystė ypač priklausoma nuo ES, todėl bus labai sunku išsaugoti tokį kokybiško maisto pasirinkimą, prie kurio pratę britų pirkėjai. Trumpuoju laikotarpiu po „Brexito“ be sutarties šie sunkumai būtų neišvengiami.

Beveik trečdalį maisto produktų Jungtinė Karalystė perka Europos Sąjungoje. / AFP/Scanpix nuotrauka
Beveik trečdalį maisto produktų Jungtinė Karalystė perka Europos Sąjungoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Išmirs keli tūkstančiai žmonių

Vienos Londono aukštosios mokyklos tyrėjai skelbia, jog vaisių ir daržovių kainos po „Brexito“ taip padidės, kad dėl to iki 2030 metų šalyje gali mirti nuo 3 tūkst. iki 23 tūkst. žmonių.

Londono imperatoriškojo koledžo tyrėjai modeliavo įvairių „Brexito“ scenarijų ilgalaikį poveikį. 2017 metais Jungtinė Karalystė importavo 84 proc. jai reikalingų vaisių ir 43 proc. daržovių. Ši didelė priklausomybė nuo importo smarkiai pakels kainas pagal visus penkis tyrėjų komandos išnagrinėtus scenarijus – nuo laisvos prekybos su ES iki „Brexito“ be sutarties. Kaip rodo įvairūs duomenys, žmonės mažiau perka daržovių ir vaisių, kai jie brangesni, o šie produktai – svarbiausi sveikatai. Didesnės kainos lems nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. papildomų mirčių 2021–2030 metais, jei Jungtinė Karalystė turės laisvos prekybos sutartį su ES, ir nuo 7 tūkst. iki 23 tūkst. mirčių, jei nebus jokios sutarties.

Šį ir kitus perspėjimus kai kurie „Brexito“ šalininkai vertina labai skeptiškai. Jie sako, kad gyventojai patys galės užsiauginti vaisių ir daržovių, kaip jau buvo Antrojo pasaulinio karo metais. Argi ne juokinga išeitis, kai kalbama apie visos šalies aprūpinimą? Be to, tokių populiarių vaisių kaip bananai Jungtinėje Karalystėje negalima auginti komerciniu mastu. Viltys didinti vietos maisto produkciją, kad ji nebrangtų, taip pat vargu ar pasitvirtins. Vaisių ir daržovių derliui nuimti Jungtinei Karalystei reikia 80 tūkst. sezoninių darbininkų, daugiausia iš ES. Kainos nemažės, jei ūkininkai negalės pasisamdyti pakankamai žmonių arba turės mokėti jiems daugiau. Iš ES subsidijų, mokamų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką, Jungtinės Karalystės ūkininkai gauna daugiau negu iš parduodamų produktų. „Brexitas“ nutrauks išmokas. Jų netekę ir dar susidūrę su papildomais prekybos barjerais daug ūkių, tikėtina, bankrutuos. Dėl šių priežasčių nėra ko tikėtis, kad maisto gamyba Jungtinėje Karalystėje padidės, jau greičiau sumažės.

Theresa May, gavusi Bendruomenių rūmų pritarimą persiderėti dėl pasitraukimo sutarties, mano vis dar turinti įvairių "Brexito" variantų. / AFP/Scanpix nuotrauka
Theresa May, gavusi Bendruomenių rūmų pritarimą persiderėti dėl pasitraukimo sutarties, mano vis dar turinti įvairių "Brexito" variantų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Siūlo pesticidus ir hormonus

Tuo metu Jungtinėse Valstijose pramonės grupės jau teikia vyriausybei savo pageidavimus dėl Jungtinės Karalystės ir JAV prekybos sutarties po „Brexito“. Joms svarbiausia, kad Didžioji Britanija, nebepriklausydama nuo ES standartų, galėtų nustatyti lankstesnes importuojamo maisto taisykles. JAV mėsos gamintojai nori, jog britai pirktų augimo hormonais šeriamų gyvulių mėsą – jautieną ir kiaulieną. Europos Sąjungoje prekiauti tokia mėsa draudžiama. JAV mėsos pramonė ragina vyriausybę kelti sąlygą, kad Jungtinė Karalystė importuotų pieno rūgštyje plautus jautienos ir kiaulienos pjausnius bei chloro tirpale mirkytą vištieną. Į ES galima įvežti tik pieno rūgštyje plautą visą jautienos skerdeną. Taip pat siekiama, kad būtų panaikintos taisyklės, draudžiančios genetiškai modifikuotus grūdus ir antibiotikais apdorotus mėsos, žuvų bei pieno produktus, ir leidžiama naudoti ES draudžiamus pesticidus ir herbicidus bei didinti jų normas. Tačiau kažin ar Didžiosios Britanijos vartotojai to nori?

Kaip parodė vienas tyrimas, Jungtinės Karalystės gyventojai nepageidauja tokio maisto, 90 proc. vartotojų mano, kad po „Brexito“ svarbu išlaikyti maisto standartus. JAV maisto saugumo sistema silpnesnė negu Jungtinės Karalystės, ji žemesniu lygiu saugo vartotojus. Tad „Brexito“ šalininkų viltys, jog išstojusi iš ES šalis galės laisvai megzti naujus prekybos ryšius, nėra taip lengvai įgyvendinamos.

Prekybos tinklų vadovai ragina britų įstatymų leidėjus vengti "Brexito" be sutarties, kad Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynose nepristigtų maisto produktų. / AFP/Scanpix nuotrauka
Prekybos tinklų vadovai ragina britų įstatymų leidėjus vengti "Brexito" be sutarties, kad Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynose nepristigtų maisto produktų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Firmos pustosi padus

Taip pat paaiškėjo, kad beveik kas trečia Didžiosios Britanijos verslo firma planuoja perkelti bent dalį savo veiklos į užsienį arba tai jau padarė. 30 tūkst. bendrovių vienijančio Direktorių instituto duomenimis, 29 proc. narių mano, jog „Brexitas“ kelia rimtą riziką jų veiklai Jungtinėje Karalystėje. Maždaug kas dešimta įmonė jau išsikėlė į užsienį. Dauguma verslo vadovų, siekiančių apsaugoti savo kompanijas, ketina atidaryti biurus ES šalyse. Tokios milžinės kaip „Sony“ ir „Panasonic“ jau iškeldino juos iš Jungtinės Karalystės į žemyną, bet vis daugiau ir mažųjų įmonių pasirengusios daryti tą patį. Tai brangu, todėl akivaizdu, kokioje pavojingoje situacijoje jos atsidūrė. Išsikelti ketina iki dviejų trečdalių eksportuotojų.

Visi šie nerimo ženklai negąsdina kai kurių „Brexito“ šalininkų. Jie kaltina kritikus perdėtu bauginimu ir tiki, kad trumpalaikį skausmą atpirks ilgalaikė nauda.

Kietojo „Brexito“ atveju Jungtinė Karalystė taps „trečiąja šalimi“ Europos Sąjungai. Tai reiškia, kad jos ryšiai su ES nutrūks staiga, kovo 29-ąją. Nuo tos dienos valstybė turės laikytis ne ES, o Pasaulio prekybos organizacijos (PSO) taisyklių. Taip verslo įmonės susidurs su naujais importo, eksporto ir paslaugų mokesčiais, kurie didins jų sąnaudas, todėl prekių kainos Jungtinės Karalystės parduotuvėse kils. Didžioji Britanija praras visas prekybos sutartis su kitomis šalimis, kurias turėjo kaip ES narė. Kiekvienu atveju ji turės derėtis iš naujo, įskaitant ir su visa ES. Valstybė galės pati kontroliuoti imigraciją, bet ES dirbančių ir gyvenančių britų statusas bus neaiškus. Europos Komisija yra pasakiusi tik tiek, kad keliautojams iš Jungtinės Karalystės nereikės vizų trumpiems vizitams iki 90 dienų. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių beveik 3 mln. ES piliečių likimas lygiai toks pat neaiškus.

Pagrindinės „Brexit“ datos:

2016

Vasario 20 d.: tuometis premjeras Davidas Cameronas pažada surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

Gegužės 23 d.: prasideda referendumo kampanija.

Birželio 23 d.: vyksta balsavimas.

Birželio 24 d.: paskelbus, kad 52 proc. rinkėjų balsavo už išstojimą iš ES, D. Cameronas atsistatydina.

Liepos 13 d.: Theresa May tampa ministre pirmininke.

2017

Kovo 29 d.: Jungtinė Karalystė oficialiai praneša ketinanti palikti Europos Sąjungą pagal Lisabonos sutarties 50 straipsnį Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui.

Balandžio 18 d.: Th. May skelbia pirmalaikius rinkimus.

Birželio 9 d.: rinkimų rezultatai rodo, kad Th. May toriai prarado daugumą parlamente. Netrukus premjerė sudaro sąjungą su Šiaurės Airijos junionistais.

Birželio 19 d.: tuometis „Brexito“ sekretorius Davidas Davisas ir ES derybininkas Michelis Barnier susitinka pradėti „Brexito“ derybų.

2018

Kovo 19 d.: iš principo susitartos pereinamojo laikotarpio detalės.

Birželio 23 d.: 100 tūkst. žmonių dalyvauja demontracijoje „Žmonių balsas“ prieš „Brexitą“.

Liepos 6 d.: Th. May sukviečia ministrų kabinetą į savo užmiesčio Čekerso dvarą ir pristato „Brexito“ planą, kuris atveda prie kelių ministrų atsistatydinimo – jis tampa žinomas kaip Čekerso susitarimas.

Rugsėjo 20 d.: Th. May gauna ES lyderių atkirtį per neoficialų susitikimą Zalcburge.

Spalio 20 d.: 700 tūkst. žmonių žygiuoja Londono centre reikalaudami antro referendumo.

Lapkričio 14 d.: vyriausybė paskelbia 585 puslapių pasitraukimo sutarties projektą ir politinę deklaraciją.

Gruodžio 11 d.: Europos Teisingumo Teismas išaiškina, kad Jungtinė Karalystė gali vienašališkai atšaukti savo pareiškimą ir taip atsisakyti „Brexito“.

Gruodžio 12 d.: Th. May laimi savo pačios partijos balsavimą dėl nepasitikėjimo.

2019

Sausio 29 d.: parlamentas siunčia Th. May atgal į Briuselį persiderėti „Brexito“ sąlygų; ES lyderiai neketina to daryti.

Kovo 29 d.: 23 val. vakaro Jungtinė Karalystė turi palikti ES.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika