Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Tomas Ramanauskas: „Šiandien viskas egzistuoja tam, kad taptų post‘u“ 

2018 spalio 23 d. 10:11
Andriaus Ufarto/fotobankas nuotrauka

„Mes esame socialios būtybės, kurioms reikia bendrumo, pripažinimo, meilės, artumo. Mes norime bendrauti ir tada, kai fiziškai to daryti negalime, kai nesame net viename kambaryje su žmogumi, su kuriuo norime bendrauti. Dėl to mes padarysime viską – išrasime raštą, telegrafą, garsą, vaizdą ir taip toliau“, – VU paskaitoje kalbėjo komunikacijos, kūrybingumo ir reklamos specialistas Tomas Ramanauskas.

Vilniaus universitetas (VU) ir advokatų kontora GLIMSTEDT pakvietė į trečiąją šio semestro atvirų paskaitų ciklo LEAD paskaitą, skirtą socialiniams tinklams. T. Ramanauskas sausakimšoje VU Teatro salėje susirinkusiems klausytojams papasakojo, ką socialiniai tinklai daro su mumis ir ką mes galime daryti su socialiniais tinklais.

„Kai pradedi kapstyti giliau, pradeda aiškėti, kad socialinis tinklas yra idealus informacijos surinkimo įrankis.“

Pasak jo, socialiniai tinklai, kurie atsirado kaip šių išradimų bendras rezultatas, ne visą laiką buvo tokie triuškinantys kaip dabar – iš pradžių viskas atrodė daug gražiau ir apie galimas grėsmes žmogui nebuvo mąstoma. Pradėję nuo anonimiško bendravimo IRC kanaluose, vėliau persikėlėme į internetinius forumus ir pirmuosius socialinius tinklus, kaip one.lt. Atsirado Skype ir MSN pokalbių programos, MySpace, o apie 2008 m. prasidėjo socialinių tinklų aukso amžius – susikūrė Tumblr, Spotify, Pinterest, Instagram, Snapchat, Tinder. Galiausiai 2015–2017 m. imta ieškoti įvairių alternatyvų, atsirado oponentai dominuojantiems socialiniams tinklams, kuriuos tie patys dominuojantys tinklai vėliau nusipirko (WhatsApp, Twitch, QQ).

Iš pirmo žvilgsnio socialinis tinklas atrodo idiliškai – tai mus sujungiantis bendravimo įrankis. „Bet kai pradedi kapstyti giliau, pradeda aiškėti, kad socialinis tinklas yra idealus informacijos surinkimo įrankis. Mes galvojame, kad su slaptažodžiu esame apsaugoti, kad niekas mūsų nemato. Bet kiekvienas dalykas, kurį jūs darote socialiniame tinkle, yra įrašomas. Ne tik ką darote, bet ir tai, ką bandote daryti – jeigu pradėjote rašyti žinutę ir ją ištrynėte, neišsiuntėte, ji yra užregistruota ir padėta į archyvą. Jame yra viskas“, – teigė lektorius.

Ką socialiniai tinklai daro su mumis?

Vienas iš esminių socialinių tinklų poveikių žmonėms – mes narciziškėjame. Socialiniame tinkle viskas yra apie mus, mes tampame pasaulio centru. Žmonės meluoja apie savo patirtis, jas hiperbolizuoja, kad skambėtų ir atrodytų geriau – mes esame pagerinti vizualiai ir tekstualiai.

„Labai greitai pasidarome vieni kitiems labai faini, mūsų iškreipto pasaulio versija susiduria su kitų iškreiptomis versijomis ir viena kitą mėgsta. Mums pradeda atrodyti, kad pasaulis mus labai mėgsta, nes laikai liejasi laisvai, bet ta laikų kalba yra labai nevienareikšmiška. Žmonės spaudžia „like“ ne tik todėl, kad jiems patinka, kartais jie tai daro tik iš reikalo: „Aš gal geriau palaikinsiu, kad matytų ir po to mane laikintų“, – taip susikuria nesveika ekosistema. Dabartinė logika apsivertusi – mes patiriame įvairius dalykus tik tam, kad turėtume kuo dalintis. Mes skaitome knygą tam, kad parašytume apie ją post‘ą. Susan Sontag prieš daugybę metų (1979 m.) sakė, kad šiandien viskas egzistuoja tam, kad taptų nuotrauka. Šiandien aš galiu tik paantrinti – viskas egzistuoja tam, kad taptų post‘u“, – dėstė T. Ramanauskas.

Socialiniai tinklai vis labiau veikia mūsų gebėjimą susikaupti. Nebegalime to padaryti ir todėl imame vartoti dar greičiau. Dėmesio sutelkti negalime ne tik į knygą ar ilgesnį tekstą be paveikslėlių, mums sunku susikaupti net naršant Facebook ar Instagram – spaudžiam „like“ neįsigilinę į turinį ir „share“ neperskaitę straipsnio. Socialiniai tinklai veikia ir žmonių jautrumą socialiniams įvykiams. Paspaudę „like“ jie jaučiasi išsakę nuomonę, prisidėję prie protesto, padarę darbą, nesuprasdami, kad tas laikas visiškai nieko nereiškia.

Socialiniame tinkle viskas yra apie mus, mes tampame pasaulio centru. Žmonės meluoja apie savo patirtis, jas hiperbolizuoja, kad skambėtų ir atrodytų geriau – mes esame pagerinti vizualiai ir tekstualiai.

Ypač didelė žala daroma mūsų sveikatai. „Dabartinė karta yra nelaimingesnė nei bet kada, nors turi visus įrankius būti sveikiausiais organizmais žemėje. Mes esame paveikti pavydo – visi aplinkui keliauja, sportuoja, vegetarina, perkasi rūbus ir degina savo kojas-dešreles – visi, visi iki vieno. Jų gyvenimas yra žiauriai fainas. Aš nežinau nė vieno žmogaus, kuris šiuo metu nebūtų Tailande, Balyje ar dar kur nors, visi yra tenai. Ką jūs čia veikiat, kas jūs per žmonės? Ir ką aš čia veikiu?“ – ironiškai į salę kreipėsi T. Ramanauskas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Tomas Ramanauskas./Vyginto Skaraičio/fotobankas nuotrauka
Tomas Ramanauskas./Vyginto Skaraičio/fotobankas nuotrauka

Ką mums daryti su socialiniais tinklais?

Pirmiausia, pasak lektoriaus, turime pripažinti priklausomybę – tai nėra pomėgis, tai priklausomybė, tokia pati, kaip nuo alkoholio ar narkotikų. Kadangi visi turi tą pačią priklausomybę, tai dažnai žmonėms atrodo, jog tai norma, tačiau kažkas galų gale turi pakelti ranką ir pasakyti, kad tai nėra normalu.

„Aš nežinau nė vieno žmogaus, kuris šiuo metu nebūtų Tailande, Balyje ar dar kur nors, visi yra tenai. Ką jūs čia veikiat, kas jūs per žmonės? Ir ką aš čia veikiu?“

Vienas iš būdų suprasti savo priklausomybės lygį – pasinaudoti programėle „Moments“ ar bet kuria kita panašia, fiksuojančia telefone praleistą laiko kiekį. „Ji neparodys nieko šokiruojančio, bet truputėlį pažadins ir parodys, kur dingsta mūsų laikas. Mano manymu, sveika tai padaryti – jeigu socialiniai tinklai prekiauja tavo laiku, tu turi savęs paklausti: „Kuris laikas man pats brangiausias ir kurį laiką aš noriu parduoti brangiausiai?“ O gal geriausia būtų jo neparduoti? Aš manau, kad dienoje privalo būti laikas, kai neturi tinklo ir ryšio – bent pusvalandis, nes net ir tai gali būti prabanga“, – svarstė T. Ramanauskas.

Kitas metodas – perimti tempo diktavimą. Šiuo metu režimas mums yra diktuojamas, mus baksnoja, kai ateina žinutė, naujas laikas, naujas pranešimas. Norint to išvengti, reikia išjungti visus telefone esančių programėlių pranešimus ir neleisti nuolatiniam baksnojimui mus blaškyti.

Dar viena svarbi taktika – tam tikrais momentais išvis atsisakyti telefono. „Pabuskime ir užmikime be ekrano. Telefono naudojimas vakarais atitolina miegą bent valanda ir daugiau. Taip pat – nevalgyk, neatostogauk ir nesikalbėk su žmogumi, kai šalia yra socialinis tinklas. Raskite valandų be telefono. Mes perkame laiką, apsupame save įvairiais pagalbininkais, kurie taupo mūsų laiką virdami mums kavą ar tvarkydami namus ir tada paleidžiame tą laiką vėjais“, – teigė T. Ramanauskas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"