Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Prieš istorinį momentą NASA mokslininkams nesimiega 

2018 lapkričio 26 d. 10:13
AFP/Scanpix nuotraukos

NASA mokslininkai prisipažino nebeužmiegantys naktį, jaučiantys skrandžio skausmus ir siaubo akimirkas, jų 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų) vertės zondui „Insight“ pirmadienį artėjant prie įspūdingo finalo: nusileidimo Marse.

Zondas stebės Raudonosios planetos seisminį aktyvumą. Gauti duomenys turi padėti išsiaiškinti, kaip Marsas – ir, tuo pačiu, kitos į Žemę panašios planetos – prieš milijardus metų susiformavo.

„InSight“ buvo paleistas prieš beveik septynis mėnesius. Nuo 2012 metų, kai į Marsą buvo nuskraidintas marsaeigis „Curiosity“, tai yra pirmas NASA bandymas nutupdyti zondą ant kaimyninės planetos.

Daugiau kaip pusė iš 43 viso pasaulio bandymų nusiųsti į Marsą marsaeigių, palydovų ir zondų buvo nesėkmingi.

NASA yra vienintelė kosmoso agentūra, kuriai yra pavykę. Į šias misijas ji investuoja rengdamasi pirmajam, šio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje planuojamam žmonių skrydžiui į Marsą.

„Niekada nevertiname (sėkmės dėl) Marso kaip savaime suprantamos. Marsas kelia sunkumų“, – sekmadienį sakė NASA mokslinių misijų pareigūnas Thomas Zurbuchenas.

„Siaubo minutės“

Zondo patekimo į atmosferą ir nusileidimo fazė prasidės 11 val. 47 min. (21 val. 47 min. Lietuvos laiku). Misija yra valdoma iš NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos (JPL) Pasadinoje Kalifornijoje.

Rūpestingai surežisuota ir zonde užprogramuota fazė buvo praminta „šešiomis su puse siaubo minutės“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Zondas į Marso atmosferą įlėks greičiau už kulką, 19,8 tūkst. km per val. greičiu, ir patirs didžiulę trintį. Nuo karščio saugantis išorinis juo sluoksnis įkais iki maždaug 1,5 tūkst. Celsijaus laipsnių, o radijo ryšys gali trumpam nutrūkti.

Kai atsiskirs apsauginis sluoksnis, išsiskleis trys nusileidimui skirtos kojos ir parašiutas.

„Bus truputį laisvojo kritimo, ir man tai absoliučiai bauginanti mintis“, – sakė „InSight“ projekto vadybininkas Tomas Hoffmanas.

Bet tada įsijungs zondo varikliai, kurie dar labiau sulėtins 365 kg sveriantį zondą, ir šis planetos paviršių pasieks judėdamas maždaug 8 km per val. greičiu.

Iš Žemės nieko nebus galima valdyti ir niekaip nebus galima įsikišti, jei kas nors pasisuktų ne ta linkme, tad emocijos, pasak T. Hoffmano, yra prieštaringos.

„Tuo pačiu metu esu ir visiškai ramus, ir labai susijaudinęs, – sakė jis. – Padarėme viską, ... bet niekada nežinai, kas bus.“

Dvejų ir ketverių metų vaikus turintis T. Hoffmanas sakė, kad „miegojo nelabai jau gerai“, bet pridūrė, kad taip galėjo būti ir dėl jo padūkusių atžalų.

Tačiau kuomet 22 val. 1 min. Lietuvos laiku ateis pirmasis signalas, turintis parodyti, kad zondas sėkmingai nusileido, T. Hoffmanas žada „duoti visišką valią keturmečiui savo viduje“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"