Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Pamatykite: kosminis zondas Žemę užfiksavo iš už 43,45 mln. kilometrų 

2018 lapkričio 7 d. 14:29
NASA/Naval Research Laboratory/Parker Solar Probe 
NASA/Naval Research Laboratory/Parker Solar Probe 

„The Parker Solar Probe“ kosminis zondas, kuris praėjusį mėnesį paspartino savo kelionę Veneros link, užfiksavo Žemę ir NASA pasidalino jo fotografijomis.

Rugsėjo 25 d. užfiksuotoje nuotraukoje Žemė yra regima kaip ryškus, apvalus objektas, matomas dešinėje nuotraukos dalyje, nuo zondo nutolęs per maždaug 27 milijonus mylių (apie 43,45 milijonus kilometrų), skelbia NASA.

Žemės nuotrauka buvo įamžinta vienintelio vaizdų gavimo instrumento, įrengto šiame zonde – „Wide-field Imager for Solar Probe“ arba sutrumpintai „WISPR“.

Pusrutulio forma, matoma dešinės vaizdo dalies viduryje, yra šviesos blyksnis, kurį lėmė atspindys lęšio sistemoje. Šiuo atveju, jis kilo iš labai ryškaus „Žemės spindesio“ (Earthshine).

„The Parker Solar Probe“ buvo paleistas rugpjūčio 12 d.

Zondas skries beveik 90 milijonų mylių, keliaus per Merkurijaus orbitą, kad praskrietų pro išorinius Saulės atmosferos sluoksnius. Nuo Saulės paviršiaus jis skries 3,8 milijonų kilometrų nuotoliu, kur susidurs su aukštesne nei 1370 laipsnių temperatūra.

Zondo saulės stebėjimui skirti instrumentai nustatys ir matuos elektronų, protonų ir jonų judėjimą, kurie sudaro saulės vainiką bei ten generuojamus saulės vėjus.

„“The Parker Solar Probe“ zondo stebėjimai padės atsakyti į tokius klausimus: kodėl saulės vainikas yra keliais milijonais laipsnių karštesnis už pačią saulę; kodėl saulės vainike saulės vėjai įsibėgėja iki tokio didžiulio greičio?

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"