Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Pagrindinė teorija, kaip Žemėje atsirado vanduo yra neteisinga? 

2018 lapkričio 16 d. 13:45
pixabay.com nuotrauka

Įprastai teigiama, kad Žemė susiformavo praktiškai sausa, o vandenį į ją atnešė asteroidai ir kometos, kritę pirmuosius kelis šimtus milijonų metų. Šis teiginys grindžiamas vandens izotopų santykiu, t.y. vandens molekulių, turinčių sunkesnio vandenilio izotopo deuterio atomą, dalis. Žemės vandenynuo sunkiojo ir įprasto vandens santykis yra beveik lygus asteroiduose randamų vandens molekulių santykiui. Bet pastaraisiais metais keli atradimai privertė suabejoti šios teorijos teisingumu.

Pirma, Žemės mantijos uolienose aptikto vandens izotopų santykis yra kitoks, nei vandenynuose, o mantijoje greičiausiai yra trigubai daugiau vandens, nei Žemės paviršiuje.

Antra, nustatyta, kad meteoritai, kilę iš asteroidų, greičiausiai atnešusių vandenį į Žemę, yra chemiškai beveik identiški seniausiems Saulės sistemos meteoritams, iš kurių motininių asteroidų formavosi ir Žemė. Taigi visai tikėtina, kad vanduo Žemę pasiekė jau planetos formavimosi metu.

Dabar pristatytas naujas modelis, kuriuo siekiama detaliau nustatyti, kiek vandens Žemė galėjo gauti iš protoplanetinio disko. Pagal šį modelį, Žemę formavusios protoplanetinės uolienos buvo „šlapios“ – išlaikė dalį vandens. Vanduo, sąveikaudamas su geležimi, išliko Žemės branduolyje ir mantijoje. Vėliau kažkiek vandens pateko į paviršių, bet taip pat nemažai vandens atnešė ir asteroidai ir kometos, kuriose izotopų santykis buvo kitoks, nei Žemėje.

Įvertinę, kiek galėjo maišytis vanduo mantijoje ir paviršiuje, mokslininkai nustatė, jog labiausiai tikėtina, kad pirmykštis, iš protoplanetinio disko pasiimtas, vanduo sudaro apie 1% Žemės vandens. Tačiau darant skirtingas prielaidas, pirmykščio vandens kiekis gali išaugti net iki 5%. Šis atradimas įdomus ir kalbant apie egzoplanetas – jei uolinės planetos gali prisirinkti vandens formavimosi metu, tai padidina tikimybę, kad įvairios uolinės egzoplanetos yra vandeningos.

Tyrimo rezultatai publikuojami Journal of Geophysical Research Planets.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"