Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Norvegai pavydėjo žuvies, kuri atsidūrė T.Ivanausko zoologijos muziejuje 

2019 kovo 11 d. 12:26
Antras pagal dydį pasaulyje sužvejotas Atlantinis paltusas  (195 kg, 3 m ilgio) -  žvejo Vytauto Polmono dovana muziejui.  Iškamša - Viktoro Dainenkos darbas. 
Antras pagal dydį pasaulyje sužvejotas Atlantinis paltusas  (195 kg, 3 m ilgio) -  žvejo Vytauto Polmono dovana muziejui.  Iškamša - Viktoro Dainenkos darbas. 
Ramūno Guigos nuotrauka

Šiemet Tado Ivanausko zoologijos muziejus Kaune mini šimtmetį. Nuo tų metų, kai grįžęs į Lietuvą gamtininkas jį įkūrė, kai pirmieji eksponatai atkeliavo iš jo tėvo Leonardo dvaro Lebiodkoje, šis vienintelis Baltijos šalyse zoologijos muziejus nuolat turtėjo. Pastaraisiais metais ekspoziciją papildė tūkstančiai naujų eksponatų. Tarp jų – įspūdinga Norvegijoje sužvejotos didžiulės žuvies – atlantinio paltuso – iškamša. Tai antras pagal dydį pasaulyje sužvejotas paltusas.

Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus yra ir vienas seniausių Lietuvos muziejų. Visa jo istorija susijusi su Lietuvos gamtos mokslo raida ir profesorium T. Ivanausku (1882–1970), kurio iniciatyva 1919 metų liepos 15 dieną muziejus buvo įkurtas kaip Gamtos tyrimo stotis. Netrukus perduotas Kaune įkurtam Lietuvos universitetui. 1929 metais už muziejaus įkūrimą T. Ivanauskas apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Į dabartines patalpas (Laisvės al. 106) muziejus perkeltas 1948 metais. Gamtininko vardas suteiktas po jo mirties.

T. Ivanausko laborantas

Beveik visas muziejuje eksponuojamas iškamšas, išskyrus tas, kurios buvo pagamintos dar 1859–1961 metais Ivanauskų dvare Lebiodkoje (Baltarusijoje, Lydos apskrityje), padarė muziejaus biologinių preparatų ruošimo skyriaus darbuotojai. Dabartinis tarsidermistų vadovas Vasilijus Vasiliauskas čia darbuojasi dar nuo T. Ivanausko laikų. „Atėjau kaip laborantas 1970 metais. Susipažinau su T. Ivanausku, kuris man pasakė: „Būsi taksidermistas“. Taip ir tapau“, – pasakojo V. Vasiliauskas.

Žvejui iš Lietuvos norvegai siūlė nemažus pinigus, kad tik milžinišką atlantinį paltusą paliktų jų šalyje. Vyras nesusigundė. Laimikį padovanojo T. Ivanausko zoologijos muziejui.

Kai 1949 metais muziejus atvėrė duris lankytojams, tuomet salėse buvo 4, 5 tūkst. eksponatų. Dabar, kaip pasakojo muziejaus ekskursijų skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė eksponuojama 14 tūkst. o moksliniuose rinkiniuose sukaupta 287 tūkst. eksponatų. „T. Ivanauskas suorganizavo 14 ekspedicijų, 12 iš jų pats dalyvavo. Jis, suprantama, norėjo ir daugiau jų surengti, bet sovietmečiu neleido, bijojo, kad pasiliks, tad gamtininkas keliaudavo tik po Sovietų sąjungos teritoriją, – sakė Kleišmantienė. – Apskritai, profesorius yra žinomas plačiai. Nuvažiavau į Italiją, Padujos universitetą, žiūriu, T. Ivanausko bareljefas (šio universiteto garbės daktaras). Prancūzijoje, Varšuvoje, Sankt Peterburge rasite jo kolekcijų. Mūsų bendradarbei Afrikoje parodė pašto ženklą su T. Ivanausko portretu. Tai unikali asmenybė ir nežinia, koks gamtos mokslas būtų Lietuvoje, jei ne T. Ivanauskas. Juk jis sukūrė visas pirmąsias gamtos apsaugos draugijas, keturis stambius objektus – šį muziejų, zoologijos sodą, Ventės rago žiedavimo stotį, Žuvinto rezervatą.“

Spalvingi Brazilijos drugiai morfidai, surinkti per ekspediciją dar 1931 metais. / Ramūno Guigos nuotrauka
Spalvingi Brazilijos drugiai morfidai, surinkti per ekspediciją dar 1931 metais. / Ramūno Guigos nuotrauka

Kriauklės, kokių dabar neparsiveši

Muziejus nuolat pildomas eksponatais iš mokslinių ekspedicijų, žmonės atneša ir savo asmenines kolekcijas. Pavyzdžiui, daugybę pasaulio šalių aplankęs jūreivis mechanikas Vykintas Matuzevičius neseniai padovanojo egzotiškų moliuskų kriauklių rinkinį (eksponuojami 7 tūkst., o padovanota 10 tūkst. kriauklių iš viso pasaulio jūrų ir vandenynų). Kolekcija jau netilpo bute. Tai viso jo gyvenimo (neseniai šventė 80-metį) darbas. Kriaukles ir pats rinko pakrantėse, ir turguose pirko.

Jūreivio padovanota moliuskų kriauklių kolekcija – neįkainojama. Dabar jau būtų neįmanoma tokios surinkti. Daugelyje šalių jas draudžiama išsivežti

„Nors jis yra mėgėjas, bet mes jį laikome tikruoju malakologu. Jis pats moliuskų kriaukles susistemino, aprašė, – sakė A. Kleišmantienė. – Jūreivio padovanota kolekcija – neįkainojama.“ Muziejuje saugomi ir T. Ivanausko anūkės Marios Ivanovskos vyro medžioklės trofėjai iš Pietų Afrikos.

Savamoksliai – čempionatų nugalėtojai

Kaip pasakojo V. Vasiliauskas, iškamšų gaminio subtilybių niekur nemokoma. „Viskas iš patirties, – sakė jis. – Ir pasauly visi taksidermistai yra savamoksliai. Esu praėjęs visas pakopas iki meistro kategorijos. Mes ilgai net nežinojome, kad yra taksidermistų čempionatai. Kartą pas mus apsilankę latviai nusistebėjo, kad gražūs darbai niekur nevežami. Pasiūlė nuvykti į čempionatus. Pabandėm. 1995 metais JAV vykusiame pasaulio taksidermistų čempionate, kiek nuvežėm darbų, visi laimėjo I – II vietas.“ Dabar muziejaus taksidermistai žinomi, kaip T. Ivanausko mokyklos sekėjai.

Plaukiodamas jūromis ir vandenynais jūreivis Vykintas Matuzevičius surinko unikalią kriauklių kolekciją, kuri jau netilpo jo bute. / Ramūno Guigos nuotrauka
Plaukiodamas jūromis ir vandenynais jūreivis Vykintas Matuzevičius surinko unikalią kriauklių kolekciją, kuri jau netilpo jo bute. / Ramūno Guigos nuotrauka

„Mes, Vilniaus universiteto biologai, per laboratorinius darbus buvom mokomi, kaip padaryti iškamšą, tačiau įgūdžių neturime“, – sakė A. Kleišmantienė. Taksidermistų čempionatuose kreipiamas dėmesys ne tik į iškamšos išvaizdą, bet ir į zoologijos žinias, pavyzdžiui, ar teisingos spalvos akys sudėtos. „Kartą už fazano iškamšą man skyrė antrą vietą. Klausiu, kodėl. Pasirodo, akys ne tos spalvos“, – pasakojo V. Vasiliauskas. Nors jis žinojo, kad fazano patino akys būna geltonos su juodais dryžiais, o patelės – tamsios, bet čia buvo ne tikras fazanas, o mišrūnas. Tokie mišrūnai būna nevaisingi ir prie patelių kitų fazanų neprileidžia. Tad gražų paukštį auginęs žmogus jį užmigdė ir atnešė iškamšai padaryti. „Gamtoje panašus variantas yra gargatūnai – kurtinio patino ir tetervino patelės (tetervos) palikuonys“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Plastiko akys – internete

Pasaulyje plinta ir kita mada. Galima įsigyti ne iškamšą, o pagamintą norimo gyvūno muliažą.

Dar viena įdomybė – įvairiausias spalvoto plastiko akis iškamšoms taksidermistai perka internete. Jų dabar pasaulyje gaminama visokiausių. Anksčiau iš plastiko ar organinio stiklo išsipjaudavo patys. „Nebuvo kompiuterių ir interneto, kad galėtume pasižiūrėti, kokios yra vieno ar kito paukščio, gyvūno. Tad važiuodavome į zoologijos sodą, žiūrėdavome, paskui ta spalva dažydavome plastiką“, – pasakojo V. Vasiliauskas. Iškamšose naudojama tai, kas negenda. Visa kita – imituojama.

"Šimtmetį šiemet minėsiančiame, neseniai rekonstruotame muziejuje - ir pirmieji eksponatai dar iš Tado Ivanausko darbo metų", - pasakojo Audronė Kleišmantienė. / Ramūno Guigos nuotrauka
"Šimtmetį šiemet minėsiančiame, neseniai rekonstruotame muziejuje - ir pirmieji eksponatai dar iš Tado Ivanausko darbo metų", - pasakojo Audronė Kleišmantienė. / Ramūno Guigos nuotrauka

Kaip pasakojo patyręs tarsidermijos specialistas, pastaruoju metu keičiasi iškamšų mados. Anksčiau buvo beveik privaloma paukštį gaminti išskleistais sparnais – kaip erelio Vokietijos herbe. „Suglaustais sparnais būdavo retenybė. Pradėję tobulėti patys ieškojome įdomesnių pozų“, – sakė V. Vasiliauskas. Jo vadovaujamo skyriaus taksidermistai gamina iškamšas ir pagal privačius užsakymus. Būna, randa žmogus žuvusį paukštį, nori iškamšos, atneša į muziejų. Paslaugų kainos skelbiamos muziejaus puslapyje (pavyzdžiui, smulkaus paukščiuko iškamšos pagaminimas – 25 eurai, stambesnis, fazano dydžio, kainuos iki 60 eurų, ežys – 100 eurų). „Daug paukščių žūva keliuose. Pavyzdžiui, pelėdas, mažuosius apuokus dažnai partrenkia automobiliai. Kai asfaltas įšyla, pelės palei jo pakraščius sulenda į žemę. Graužikais mintantys paukščiai jų tykoja ir žūva po ratais“, – pasakojo V. Vasiliauskas.

Kaupiamas ir genų bankas

Jūrų velnio iškamša. / Ramūno Guigos nuotrauka
Jūrų velnio iškamša. / Ramūno Guigos nuotrauka

Pirmiausia taksidermistams atneštus negyvus paukščius ar gyvūnėlius jie atiduoda į bioanalizės laboratoriją – surašoma visa mokslui naudinga informacija. Muziejus kaupia ir gyvūnijos audinių duomenų banką. Informacija apie rūšį užkoduota kiekvienos ląstelės DNR, todėl greta tradicinių zoologinių preparatų pradėta kaupti genetinių išteklių – gyvūnų audinių – kolekcija naudojama mokslo tikslams (taksonominiams, filogenetiniams, evoliuciniams, populiaciniams ar ekologiniams tyrimams). 2014 metais kolekcijoje buvo sukaupta jau daugiau kaip 500 gyvūnų audinių mėginių.

Milžiniška drugelių kolekcija / Ramūno Guigos nuotrauka
Milžiniška drugelių kolekcija / Ramūno Guigos nuotrauka

„Muziejaus kriogeninė laboratorija – vienintelė Lietuvoje. Sukaupta laukinių gyvūnų genetine medžiaga, kuri laikoma skystame azote, galime dalintis ir su pasaulio mokslininkais“, – pasakojo A. Kleišmantienė.

Žvejo dovana muziejui

Kai prieš keletą metų į muziejų atkeliavo atlantinis paltusas – antras pagal dydį pasaulyje sužvejotas (195 kg, beveik 3 m ilgio), taksidermistams buvo daug nerimo, kaip padaryti iškamšą. Ši žuvis – žvejo iš Lietuvos Vytauto Polmono dovana. Sužvejojęs paltusą Norvegijoje jis užsakė didelę dėžę ledų, pargabeno į Lietuvą ir atidavė muziejui.

Rekonstravus muziejų, darbuotojai ypač džiaugiasi naujomis spintomis eksponatams. Seniau norint atidaryti didžiulę vitriną, reikėdavo kelių vyrų pagalbos. / Ramūno Guigos nuotrauka
Rekonstravus muziejų, darbuotojai ypač džiaugiasi naujomis spintomis eksponatams. Seniau norint atidaryti didžiulę vitriną, reikėdavo kelių vyrų pagalbos. / Ramūno Guigos nuotrauka

Kiek kur muziejaus taksidermistas Viktoras Dainenka skambino teirautis į kitas šalis, niekas nebuvo tokios iškamšos gaminęs. Tačiau meistras ryžosi ir padarė. Dabar ji jau eksponuojama muziejuje. Žvejui norvegai siūlė nemažus pinigus, kad tik paliktų laimikį jų šalyje. Juk žuvis nepaprasta, o rekordininkė. V. Polmonas pinigais nesusigundė, norėjo padovanoti T. Ivanausko zoologijos muziejui. Po šio įvykio norvegai pakeitė žvejybos taisykles, gerokai sumažino leidžiamų išsivežti žuvų dydį.

Jūreivis Vykintas Matuzevičius muziejui padovanojo apie 10 tūkst. savo surinklių moliuskų kriauklių kolekciją. / Ramūno Guigos nuotrauka
Jūreivis Vykintas Matuzevičius muziejui padovanojo apie 10 tūkst. savo surinklių moliuskų kriauklių kolekciją. / Ramūno Guigos nuotrauka

„Apskritai žuvies iškamšą gaminti sudėtinga, ypač riebios žuvies. Riebalai genda, juos visus reikia pašalinti, gaminti formą ir ant jos užtempti odą, – pasakojo V. Vasiliauskas. – Mūsų specialistas V. Dainenka dar 1996 metais išrado būdą, kaip pagaminti žuvies iškamšą: padaręs formą, kiekvieną žvynelį priklijavo atskirai. Tada jo ūsoriaus daryta iškamša Latvijoje pelnė pirmą vietą. Pamenu, taksidermistai iš Latvijos, Estijos negalėjo patikėti, kad žvynai tikri. Vis prieidavo ir čiupinėdavo.“

Muziejaus pasididžiavimas - atlantinio paltuso iškamša. / Ramūno Guigos nuotrauka
Muziejaus pasididžiavimas - atlantinio paltuso iškamša. / Ramūno Guigos nuotrauka

Kaip pasakojo A. Kleišmantienė, iškamšos daromos labai įvairiais būdais. Pvyzdžiui, T. Ivanausko tėvo laikais į išdirbtą kailį tiesiog buvo ko nors prikemšama – pjuvenų, audinių. Skulptūra būdavo nulipdoma ir iš gipso. Pavyzdžiui, gipsinio briedžio neįmanoma nuo žemės atkelti. Pasak V. Dainenkos, dabar iškamšos lengvos. Darant skulptūriniu metodu pirmiausia iš molio ar plastilino nulipdoma skulptūra, atliejama tuščiavidurė forma, kuri vėliau aptraukiama išpreparuotu kailiu.

Kad lydeka atrodytų tokia ryški, kaip ir po vandeniu, ją teko šiek tiek padažyti. / Ramūno Guigos nuotrauka
Kad lydeka atrodytų tokia ryški, kaip ir po vandeniu, ją teko šiek tiek padažyti. / Ramūno Guigos nuotrauka

Pasaulyje plinta ir kita mada. Galima įsigyti ne iškamšą, o pagamintą norimo gyvūno muliažą. Jo nespecialistas neatskirs nuo iškamšos. Kaip pasakojo A. Kleišmantienė, pagal išlikusius skeletus įmanoma atkartoti ir jau išnykusius gyvūnus.

„Kol kas muliažai labai brangūs, mes tokių eksponatų neįperkame“, – sakė ji.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika