Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Nesibaigianti kūno įvaizdžio revoliucija 

2018 lapkričio 21 d. 15:00
sbs.com.au nuotrauka

Dabar nebereikia lakstyti paskui mamutą. Nuėjai į prekybos centrą ir visko prisirinkai. Gyvename, pasak prof. Janinos Tutkuvienės, pereinamuoju laikotarpiu, kai lytiškai diferencijuota kūno forma nebėra tokia svarbi socialiniu požiūriu.

Kuo toliau, tuo labiau dirbame galva. Ir kūno įvaizdis nebesiejamas pirmiausia su biologinėmis funkcijomis – moters gebėjimu išnešioti ir pagimdyti kūdikį, vyro pajėgumu išmaitinti ir apsaugoti šeimą.Tačiau yra, kaip pabrėžė antropologė, sveiku protu grįstos kūno įvaizdžio ribos, kurių peržengimas dar ir šiandien gali sietis su rimtomis patologijomis.

„Nutukimo procesas prasidėjo ir pas mus: kito mityba, gyvenimo būdas. Darome tas pačias Vakarų šalių klaidas.“

Mergaitės ant podiumo

„Mintis patyrinėti kūno įvaizdį kilo apie 2000 metus, kai vienas pirmųjų mano kuruojamų tyrimų, atliktas visoje Lietuvoje 1998–2000 metais, parodė, kad merginų ir vaikinų kūno masės indeksas (KMI) bei kūno sudėjimas pakito skirtingai, palyginti su turimais duomenimis prieš du dešimtmečius. Ir merginos, ir vaikinai buvo gerokai liesesni nei 1985–1987 metais, tačiau paauglės mergaitės buvo ypač liesos. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos berniukai buvo tarp liesesnių, o mergaitės – tarp pačių liesiausių“, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. J. Tutkuvienė.

Pasak specialistės, reikėjo ieškoti veiksnio, kuris skirtingai paveikė mergaites ir berniukus. Piršosi mintis, kad jis galėtų būti socialinis ir sietinas su kūno įvaizdžiu. Maždaug nuo 1995 iki 2002 metų Lietuvos pramoginėje žiniasklaidoje, ypač jaunoms merginoms skirtuose žurnaluose, vienintelis siūlomas kūno idealas buvo nepaprastai liesa moteris. Vyravo patarimai, kaip suliesėti, numesti mažiausiai dešimt kilogramų, ir užlipti ant podiumo.

2001 metais prof. J. Tutkuvienės straipsnyje, paskelbtame Lietuvos mokslų akademijos leidžiamame žurnale „Acta Medica Lituanica“, net išvardyti žurnalai, kuriuos mergaitės nurodė, kaip padėjusius suformuoti kūno įvaizdį. VU antropologai pradėjo bendradarbiauti su Valgymo sutrikimų centro psichoterapeutėmis ir psichiatrėmis. Dr. Brigita Baks ir dr. Ilona Kajokienė patvirtino prof. J. Tutkuvienės įtarimus, kad tuo laikotarpiu labai išaugo valgymo sutrikimų. Pradėta vis daugiau kalbėti ir visuomenei apie šią problemą, koks pavojingas yra itin lieso kūno propagavimas.

Kūno pramonė klesti

Po penkerių metų pakartojus tyrimą, pokyčių beveik nebuvo. Jie ėmė ryškėti maždaug apie 2010 metus.

Tuo metu visame pasaulyje pradėjo įsigalėti moteriškų formų kūno įvaizdis. Po ilgos pertraukos, kai dominavo ypač lieso kūno kultas. Amerikos pediatrų asociacija net padavė į teismą keletą žurnalų, skirtų paauglėms, už anoreksijos išplitimą. Prancūzijoje 2017 metais ministro įsakymu uždrausta priimti į modelius merginas, kurių KMI yra mažesnis už kritinį, nebent pateiktų gydytojo pažymą apie sveikatą. Kaip paaiškino antropologė, kartais ir sveikos merginos KMI gali būti 16–17, tačiau tokie atvejai – retenybė, nesudarytų nė vieno procento.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Apvalių kūno formų propagandą galima sieti ir su išplitusia kūno pramone, estetine chirurgija. Didinamos krūtys, sėdmenys, šlaunys. Po 2010 metų plastinių operacijų daugėjo geometrine progresija“, – sakė prof. J. Tutkuvienė ir pridūrė, kad net šiais globalizacijos laikais yra kultūrinių variacijų. Vieni reikalavimai idealiam kūnui Europoje, kiti – Pietų Amerikoje ar Azijoje.

Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje labai populiarūs sėdmenų implantai. Europoje tai nėra labai populiaru. Lietuvoje per jaunų moterų apklausas net buvo daug nepatenkintų pačiomis moteriškiausiomis kūno vietomis – šlaunimis ir klubais.

Prof. Janina Tutkuvienė prieš keliolika metų susidomėjo kūno įvaizdžio kaita./Asmeninio archyvo nuotrauka
Prof. Janina Tutkuvienė prieš keliolika metų susidomėjo kūno įvaizdžio kaita./Asmeninio archyvo nuotrauka

Saugios zonos kaupti riebalus

Pasak antropologės, rūšies biologijos požiūriu šios moters vietos – pats geriausias rezervuaras kaupti riebalus, nes jie labai retai būna susiję su įvairiomis ligomis. 2010 metais mokslininkai išanalizavo šio riebalinio audinio sudėtį ir nustatė, kad jame gausu polinesočiųjų rūgščių, ypač reikalingų, kai kūdikis dar gimdoje – formuotis jo nervų sistemai.

Iš evoliucinės medicinos žinoma, kad per visus tūkstantmečius daugiausia išliko ir prisitaikė aplinkoje tų moterų, kurios sugebėjo kaupti riebalinį audinį saugiose vietose. Badmečiu turėjo atsargų ne tik sau, bet pirmiausia – savo kūdikiui. Evoliuciniu požiūriu jos buvo pranašesnės.

„Teigiamos zonos moterims kaupti riebalus – ne tik apatinė kūno dalis, bet ir rankos, ypač žastai. Per pastaruosius dešimt metų publikuota labai daug straipsnių, moksliškai įrodančių, kad saugiose vietose prikaupusios riebalinio audinio moterys dažniausiai neturi rizikos sirgti metaboliniu sindromu, antrojo tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei moterų organizme riebalinio audinio kaupimas androidinio (vyriško) tipo, labiau ant liemens ir viršutinės kūno dalies, jos dažniau linkusios sirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, metaboliniu sindromu ir net vėžinėmis ligomis, ypač krūties vėžiu“, – įspėjo VU mokslininkė.

Iš kūno įvaizdžio istorijos

Moters kūno įvaizdis kito nuo priešistorinių laikų. Bangavimas vyko per visą žmonijos istoriją. Prof. J. Tutkuvienė šią vasarą per vieną renginį Miunchene diskutavo su keliomis užsienio meno istorikėmis apie Vilendorfo Venerą. Statulėlei maždaug 22–24 tūkst. metų. Ar ji vaizduoja pirmykščių žmonių idealą? Ir kodėl jis būtent toks? Šiuolaikiniu supratimu, moteris turi akivaizdų antsvorį ir greičiausiai turėtų sveikatos problemų.

„Antikos laikais – nepaprastai proporcingas kūnas, nei per plonas, nei per storas. Žmonės suprato, kas yra sveika ir kas – ne. Ankstyvaisiais Viduramžiais kūnas paslėptas, net moters krūtinė suveržta. Ateina Renesansas, ir kiekvienas pavingiavimas, dabar vadinamas celiulitu (nors neteisingai, nes celiulitas – labai pavojinga liga, ląstelių uždegimas), paveiksluose ištapomas kaip didžiausias privalumas. Kai riebalinio audinio susikaupia nemažai, riebalines ląsteles perveriančio jungiamojo audinio sijos ir plonesnė oda bei poodis ne visada vienodai sulaiko paviršiaus netolygumus – paviršius labiau banguotas. Kadaise buvo gražu, – kalbėjo antropologė. – Tvirtą odą ir poodį turinčios populiacijos, pavyzdžiui, afrikiečiai ir azijiečiai, šios problemos turi kur kas mažiau, o baltaodės šviesios šiaurietės moterys labiausiai kenčia nuo poodinio riebalinio audinio išsidėstymo netolygumo.“

Pagal radimo vietą Austrijoje pavadintai Vilendorfo Venerai daugiau kaip 20 tūkst. metų./commons.wikimedia.org
Pagal radimo vietą Austrijoje pavadintai Vilendorfo Venerai daugiau kaip 20 tūkst. metų./commons.wikimedia.org

Kai tik kildavo socialiniai ir ekonominiai kataklizmai, krizės, revoliucijos, karai, išplisdavo lieso moters kūno įvaizdis. Dėl patiriamo netikrumo, streso biologinė kūno prasmė, pasak prof. J. Tutkuvienės, tarsi pradedama neigti. Ne laikas galvoti apie palikuonis, kai tokia neaiški padėtis. Moteriai taip pat reikia įsitraukti į kovą ar darbą.

„XIX amžiuje moters kūno idealas tampa liesesnis, veikiamas pramonės, technizacijos, feminizmo, laisvės ir lygybės idėjų. Ypač sparčiai reikalavimai „idealiam kūnui“ kito per pastarąjį šimtmetį. Maždaug kas 10–15 metų keitėsi kūno dydis, forma ir proporcijos, ir to jau negalima paaiškinti vien tik sparčiai kintančia biologine aplinka“, – pasakojo antropologė.

Buvo keli laikotarpiai, kai propaguotas nepaprastai liesas kūnas. Štai septintame dešimtmetyje išpopuliarėjo itin mažo svorio britų modelis Twiggi. Kaip rodo tyrimai, propaguoto liesumo laikotarpiais labai pagausėjo valgymo sutrikimų.

Nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio atsirado papildomas reikalavimas – kūnas turi būti ištreniruotas, raumeningas. Atsiranda fitneso klubų.

Naujausios tendencijos

Po 2010–2015 metų laikotarpio, kai gausėjo norinčiųjų padidinti kai kurias kūno dalis kaip Amerikos televizijos žvaigždė Kim Kardashian, atsiranda straipsnių, kuriuose mėginama paaiškinti, kodėl šiuolaikiniai vyrai, ypač jaunesnės kartos, jau nebelaiko didžiuliu privalumu itin moteriškų formų.

Tarkime, Amerikoje prieš trejus metus atliktas tyrimas parodė, kad vyrai iš kelių pateiktų moterų tipų kaip idealias rinkosi tokias, kurių net liemuo nebuvo toks plonas, palyginti su klubais. Keli evoliuciniai psichologai padarė išvadą, kad moterų biologinė funkcija, ypač išsivysčiusiose Vakarų šalyse, eina į antrą planą. Iš jų reikalaujama kaip iš vyrų, kad dirbtų lygiaverčiai, būtų taip pat atsakingos ir patirtų tokį pat stresą.

„Gimstamumas mažėja. Kai kuriose šalyse šeimos susilaukia vidutiniškai vos vieno vaiko, kai anksčiau būdavo ir du, ir trys, – sakė prof. J. Tutkuvienė. – Nors išsivysčiusių šalių, ypač šiaurinių, moterys yra gerokai vaisingesnės. Gerokai didesni ir vyrų vaisingumo rodikliai. Tiesiog vaikų nenorima.“

Azijos ar Afrikos besivystančiose šalyse susilaukiama gerokai daugiau vaikų, nors vaisingumo rodikliai, kaip patvirtina tyrimai, yra žemesni. Tačiau ten dažniausiai nenaudojama kontracepcija. Pavyzdžiui, senajame Lietuvos kaime šeimos turėdavo net 10–15 vaikų. Indijoje vidutinis vaikų skaičius šeimoje buvo mažesnis.

Pasak antropologės, evoliucijos priešistorėje didelis kūnas su labiau išreikštais antriniais lytiniais požymiais, aukštesniais vaisingumo rodikliais dėl didesnės biologinės atrankos ir didesnio aplinkos spaudimo buvo labiau būdingas šiaurinėms populiacijoms. Kitur tokio gamtos ir aplinkos spaudimo nebuvo. Nebuvo ir tokios didelės biologinės atrankos. Pavyzdžiui, Azijos šalyse, Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, net vyrai su moterimis kūno išorine sandara labai panašūs, lytiniai skirtumai minimalūs.

Septintame dešimtmetyje išpopuliarėjusi itin mažo svorio britų modelis Twiggi./the60sfashion.com nuotrauka
Septintame dešimtmetyje išpopuliarėjusi itin mažo svorio britų modelis Twiggi./the60sfashion.com nuotrauka

Kaip pabrėžė prof. J. Tutkuvienė, prieš penkiasdešimt ar juo labiau prieš kelis tūkstančius metų buvo ypač svarbu, kaip atrodo kūnas ir pagal lytinius požymius – vyro ar moters, nes biologinė funkcija buvo didžiausia vertybė. Dabar kūno forma pagal lytį dar išlieka svarbi. Per patrauklumo tyrimus moterys itin feminizuotus vyrus vertina labiau neigiamai. Nors irgi yra poslinkių. Kur kas labiau teigiamai moterys vertina švelnesnių veido bruožų vyrus nei prieš dvidešimt ar penkiasdešimt metų. Pasak mokslininkų, dabar moterys gali pačios išsilaikyti, ir joms svarbiau, kad šalia būtų mažiau biologine prasme agresyvus (o tai labiau priklauso nuo tam tikrų vyriškų hormonų) žmogus, patikimas partneris ir vaikų tėvas, nei androgeniškas mačo, keičiantis partneres.

Siaučiant nutukimo epidemijai

2015 metų bandomieji tyrimai Lietuvoje atskleidė, kad vaikai ir paaugliai ypač pastambėjo. Jų KMI panašus, kaip buvo apie 1985 – 1990 metus, tačiau nutukusių gerokai daugiau. Kaip paaiškino antropologė, išskirsčius kūno sudėtį matyti, kad yra kur kas daugiau riebalinio audinio ir mažiau liesosios – kaulų ir raumenų – masės. Anksčiau visi skeletiniai parametrai buvo stambesni, vaikai ir paaugliai turėjo daugiau raumenų.

Tokie rezultatai, pirmą kartą gauti 2012 metais, nustebino mokslininkę. Mergaičių KMI buvo net mažesnis nei anksčiau, bet riebalinės klostės didesnės. Skeletas smulkesnis, mažiau raumenų, bet daugiau riebalinio audinio.

„Buvau didesnė optimistė, – sakė prof. J. Tutkuvienė. – Tikėjausi, kad Lietuva neužlips ant to paties grėblio kaip Vakarų šalys: nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas. Galima pridėti ir nuo mūsų mažiau priklausančius veiksnius – augančią urbanizaciją, stresą, įtampą, gyvenimo tempą. Turime iš ko pasimokyti. Kitur jau siaučia nutukimo epidemija. Lietuvoje 2000-aisiais užfiksuotas dar didžiulis liesumas. Tačiau nutukimo procesas prasidėjo ir pas mus. Kito mityba, gyvenimo būdas. Darome tas pačias Vakarų šalių klaidas. Nors mūsų vaikų nutukimas dar nėra toks baisus kaip daugelyje kitų šalių, po truputį kylame į viršų. Tačiau žmogaus organizmas yra labai plastiškas. Net ir dabar, pritaikę tam tikras prevencijos priemones, tikrai galėtume išvengti daugelio skaudžių pasekmių. Todėl ypač reikėtų susirūpinti augančios kartos fizine sveikata.“

Kaip keitėsi moters kūno įvaizdis per praėjusį šimtmetį./greatist.com nuotrauka
Kaip keitėsi moters kūno įvaizdis per praėjusį šimtmetį./greatist.com nuotrauka
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"