Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Mokslininkų eksperimentai: bandoma vėl prikelti mamutus 

2019 kovo 13 d. 12:39
Užsienio spaudos nuotr.

Japonijoje dirbančių mokslininkų grupė sėkmingai išprovokavo 28 tūkst. metų senumo mamuto ląstelių dalių, perkeltų į pelės ląsteles, veiklą, bet vis dėlto mažai tikėtina, kad netrukus tarp mūsų vaikščios šie kailiniuoti milžinai.

Vykdydama projektą tarptautinė komanda iš 2011 metais Sibire atrasto, amžinajame įšale gerai išsilaikiusio mamuto ląstelių paėmė branduolių ir perkėlė juos į kelias dešimtis pelės kiaušinėlių.

Penkiuose iš šių kiaušinėlių buvo pastebėtos biologinės reakcijos, vykstančios prieš pat ląstelės pasidalijimą, sakė komandos narys Kei Miyamoto iš Vakarų Japonijoje įsikūrusio universiteto „Kindai“.

Tačiau nė vienoje ląstelėje neįvyko pasidalijimas, kurio reiktų mamutui atgimti, naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Tai rodytų, kad nepaisant visų praėjusių metų, ląstelių veikla vis dar gali vykti ir jos dalis galima atkurti, – sakė mokslininkas. – Iki šiol daugelis studijų buvo sutelkta į iškastinės DNR analizavimą, o ne į tai, ar ji vis dar veikia.“

Tyrimas, kurio rezultatus pirmadienį paskelbė žurnalas „Scientific Reports“, kol kas nesuteikia daug vilčių tiems, kas norėtų pamatyti seniai išnykusių rūšių atgimimą „Juros periodo parko“ (Jurassic Park) stiliumi, perspėjo K. Miyamoto.

„Mes taip pat sužinojome, kad ląstelėms padaryta žala buvo labai didelė, – pabrėžė jis. – Dar nepamatėme nė ląstelių pasidalijimo. Turiu pasakyti, kad esame labai toli nuo mamuto atkūrimo.“

Universitetas „Kindai“ mamutą studijavo bendradarbiaudamas su kitais Japonijos bei Rusijos institutais ir neatmesdamas galimybės jį klonuoti. Dabar planuojama ieškoti alternatyvių metodų šiam priešistoriniam milžinui prikelti.

„Mums reikia naujų technologijų, norime išbandyti įvairus metodus“, – sakė K. Miyamoto.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika