Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Mokslininkai vėl prakalbo apie gyvybę Raudonojoje planetoje 

2018 liepos 26 d. 15:52
Ežerą aptiko Europos kosminės agentūros aparatas.
Ežerą aptiko Europos kosminės agentūros aparatas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Italų mokslininkai pietiniame Marso ašigalyje atrado maždaug 21 kilometro skersmens ežerą. Jis slypi po ledo sluoksniu. Tai, kad giliai po paviršiumi yra skysto būvio vandens telkinys, vėl paskatino spėliones apie galbūt „Raudonojoje planetoje“ egzistuojančią gyvybę.

Skysto būvio vandenį po storu ledynu Planum Australe regione aptiko Europos kosmoso agentūros aparatas „Mars Express“, skriejantis Marso orbitoje.

Bolonijos universiteto mokslininkai tikisi, kad tai tik pirmasis Marse atrastas ežeras./SIPA/Scanpix nuotraukos
Bolonijos universiteto mokslininkai tikisi, kad tai tik pirmasis Marse atrastas ežeras./SIPA/Scanpix nuotraukos

Tai pirmas kartas, kai mokslininkams Marse pavyko identifikuoti stabilią skysto vandens sankaupą. Atradimas vėl pakurstė kalbas apie tai, kad giliai po Marso paviršiumi gali egzistuoti gyvi mikroorganizmai.

Britų leidinys „The Guardian“ citavo Bolonijos Nacionalinio astrofizikos instituto mokslininką Roberto Orosei: „Mes radome vandenį. Duomenys visiškai patikimi“.

Šiandien, tik Marso paviršių ribojančios sausos senvagės primena, kad prieš daugybę milijonų metų planetos paviršiuje būta vandens. 2015 metais NASA mokslininkai pareiškė, kad pastebėjo į paviršiuje vandens sroves, tačiau praėjusiais metais JAV geologai nuginčijo kolegas iš NASA, esą šie matė ne tekantį vandenį, o byrantį žvirgždą.

Italų mokslininkai išanalizavo tris metus „Mars Express“ aparato kauptus duomenis ir pareiškė neabejojantys, kad lengvai per ledo „kepurę“ prasiskverbę radaro signalai po ja atsispindėjo nuo vandens telkinio paviršiaus.

Bolonijos mokslininkų išvadas parėmė ir Leičesterio universiteto profesorius Johnas Bridgesas: „Duomenys išanalizuoti atidžiai. Išvados tikrai pagrįstos“.

Romos Tre universiteto mokslininkė Elena Pettinelli teigė, kad nėra galimybių visiškai užtikrintai pasakyti, ar atrastas vandens telkinys yra ežeras ar kokia nors kita formuotė. Jei tai ežeras, mokslininkės nuomone, jis turėtų būti labai panašus į Žemėje po Antarktikos ledynais esantį ežerą Vostok.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Mokslininkai taip pat negali nustatyti ir Marso ežero gylio. Remiantis radaro duomenimis, telkinys yra mažiausiai 1 – 2 metrų gylio.

Tačiau jie tikrai žino, kad ežero vanduo yra labai šaltas. Numanoma temperatūra tame gylyje yra 68 laipsniai žemiau nulio. Nors temperatūra tokia žema, vanduo veikiausiai yra skysto būvio dėl didžiulio slėgio ir didelio druskingumo. Manoma, kad vandenyje yra daug magnio kalcio ir perchloratų, randamų visame Marso paviršiuje.

Nors sąlygos Marso ežere labai atšiaurios, mokslininkai mano, kad jame gali būti mikrobų, prisitaikiusių prie didelio druskingumo. „Tai tikrai ne pati maloniausia aplinka gyvybei. Manau, kad spėjimas apie gyvybę yra labai menkai įmanomas“, – sakė Roberto Orosei.

Nors sąlygos Marso ežere labai atšiaurios, mokslininkai mano, kad jame gali būti mikrobų, prisitaikiusių prie didelio druskingumo. „Tai tikrai ne pati maloniausia aplinka gyvybei. Manau, kad spėjimas apie gyvybę yra labai menkai įmanomas“, – sakė Roberto Orosei.

Londono imperatoriškąjame koledže gyvybę ekstremaliomis sąlygomis tyrinėjantis mokslininkas Markas Sephtonas „The Guardian“ teigė, kad vien faktas, kad vanduo yra giliai po Marso paviršiumi, problemų gyvybės egzistavimui nesudaro. Planetos paviršius nuolat patiria radioaktyvų „bombardavimą“ sterilizuojantį visą planetą. Taigi, jei planetoje yra gyvybė – veikiausiai ji yra po žeme. „Kol yra energijos ir maisto išteklių – gyvybė įmanoma“, – sakė mokslininkas.

„Druskingumas padeda išlaikyti skystą būvį, tačiau kelia iššūkį gyvybei. Jei druskos koncentracija aplink ląstelę yra didesnė, nei pačioje ląstelėje – iš jos ištraukiamas vanduo. Gyvybė gali prisitaikyti, sintezuodama organines molekules ir stabdyti procesą, tačiau tam yra ribos.“, – teigė Markas Sephtonas. „Taigi, kai kurie mechanizmai, leidžiantys Marse būti skystam vandeniui, yra nepalankūs gyvybei“, – sakė jis.

Diena, kai mokslininkai galės ištirti vandenį po Marso ledynais ateis dar negreitai. „Nukakti ten ir gauti galutinius įrodymus, kad tai yra ežeras, bus nelengva užduotis. Prireiks roboto, galinčio įveikti pusantro kilometro ledo sluoksnį, o tam reikia technologijų, kurių šiandien neturime“, – sakė Roberto Orosei.

Kol kas mokslininkai tirs kitus Marso rajonus ir ieškos kitų požeminių vandens telkinių požymių, nes pasak Bolonijos mokslininkų, nėra jokios priežasties manyti, kad visas požeminis vanduo Marse yra tik vienoje vietoje.

Požeminis ežeras aptiktas po ledynais pietiniame Marso ašigalyje.
Požeminis ežeras aptiktas po ledynais pietiniame Marso ašigalyje.
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"