Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Mokslininkai sukūrė stebinančią technologiją – kaip suvirinti stiklą ir metalą 

pixabay.com nuotrauka

Virinimas – tai dviejų metalinių detalių sujungimas. Tam reikia įrangos, įgūdžių, o ir metalai turi būti suderinami. Tačiau dabar Heriot-Watt universiteto Edinburge mokslininkai surado būdą kaip privirinti stiklą prie metalo. Bet kam šią technologiją bus galima panaudoti?

Aišku, ši technologija vis dar yra tik pradinėse vystymosi stadijose – prireiks kelių metų, kol metalą ir stiklą ims virinti gamyklos. Tačiau mokslininkai vis tiek džiaugiasi savo pasiekimu – juk niekas anksčiau nekūrė tokio tipo stiklo ir metalo jungčių.

Technologija yra paremta trumpais, bet galingais lazerio impulsais. Stiklas yra prispaudžiamas prie metalo, o tuomet per jį siunčiamas itin trumpas lazerio impulsas, trunkantis vos kelias pikosekundes. Lazerio spindulys turi būti sukoncentruotas į tašką, kuriame medžiagos liečiasi. Vos kelių mikronų plote sukuriamas mikroplazmos kamuolys, kurį mokslininkai lygina su kamuoliniu žaibu. Šis megavato galios kamuolys išlydo ir sumaišo medžiagas. Sukuriamas kažkoks keistas metalo ir stiklo lydinys, kuris mechaniškai išlaiko dvi dalis kartu.

Aišku, stiklas ir metalas nesimaišo. Sukuriama jungtis vis dar yra iš dviejų skirtingų medžiagų, tačiau jos yra taip persipynusios, kad metalinės dalies jau nebeįmanoma atskirti nuo stiklo. Aišku, nebent stiklas bus sudaužytas. Mokslininkai šias jungtis jau išbandė –40 laipsnių šaltyje ir +90 laipsnių karštyje – jos išlaikė tvirtumą. Jie taip pat virino skirtingo tipo stiklus, įskaitant safyrą, ir skirtingus metalus – aliuminį, titaną ir nerūdijantį plieną.

Kam tokia technologija galėtų būti reikalinga? Na, visų pirma į galvą ateina mintis apie automobilių stiklus. Dabar jie yra klijuojami. Klijai su laiku pasensta, sukietėja ir praranda tvirtumą. Stiklą tiesiog privirinti gamykloje būtų greičiau. Problema ta, kad stiklą būtų sunkiau ir brangiau pakeisti, todėl tokia technologija tikriausiai tiktų ne visur.

Vis daugiau išmaniųjų telefonų turi stiklinius korpusus. Vėlgi, jie yra klijuojami, o privirinimas būtų greitesnis ir galimai pigesnis procesas.

Galiausiai, jei slėgio bandymai bus sėkmingi, stiklo virinimas gali pasitarnauti ir laivybos, aviacijos ir kosmoso technologijose. Mokslininkai teigia, kad tokia jungtis būtų sandari. Tiesa, prireiks dar ne vienų metų ir, tikriausiai, didžiųjų kompanijų susidomėjimo, kad stiklo ir metalo virinimas paliktų laboratorijas ir persikeltų ir gamyklas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika