Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Lietuva arčiau, nei įsivaizdavo išeivijos studentai 

2018 kovo 7 d. 13:00
JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininkė informacijai, LISS programos komiteto narė Laima Liutikienė neseniai viešėjo Lietuvoje. /
JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininkė informacijai, LISS programos komiteto narė Laima Liutikienė neseniai viešėjo Lietuvoje. /
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jau dešimtus metus gyvuojanti Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programa suteikė galimybę apie 500 Šiaurės Amerikos lietuvių kilmės studentų atlikti praktiką Lietuvoje. Patys aktyviausi – kanadiečiai, iš JAV pirmauja Bostono, Čikagos, Vašingtono ir Naujojo Džersio valstijos jaunimas

„Kad čia priklausai Lietuvai, jausmas labai stiprus. Čia gera ir nereikia daryti nieko, kad pritaptum, būtum šios visuomenės dalimi. Nesi svetimas“, – apie studentų savijautą tėvų, senelių ar prosenelių gimtojoje šalyje sakė „Lietuvos žinioms“ JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininkė informacijai, LISS programos komiteto narė Laima Liutikienė.

Žmonės per stažuotes labai susidraugauja ir vėliau įgyvendina bendrus projektus. Keletas studentų ir pasiliko Lietuvoje: informatikė Rasa Aleknavičiūtė, dirbusi su duomenų bazėmis, ekonomikos ir politikos mokslus baigęs Paulius Vertelka, buvęs programos „Kur Lietuvai“ dalyvis, dabar vadovauja asociacijai INFOBALT, žurnalistiką studijavęs Dovilas Bukauskas čia sukūrė šeimą.

Laima Liutikienė: „Studentams patinka Lietuvoje suteikiama laisvė ir rodomas pasitikėjimas. Čia jie gauna daug daugiau įgaliojimų nei Amerikoje atlikdami stažuotės programą.“

„Atsipalaidavę ir niekur neskuba. Kita vertus, labai greitai vaikšto ir visi yra labai aukšti. Šiltai priima ir nuoširdžiai bendrauja“, – tokius atsiliepimus apie tautiečius stažuotės Lietuvoje žurnale įrašė JAV ir Kanados lietuvių kilmės studentai.

Ligoninėje, bibliotekoje, ministerijoje

LISS programa buvo įkurta 2008 metais žymios JAV lietuvių bendruomenės veikėjos Birutės Bublienės iniciatyva. Programos tikslas – suartinti Šiaurės Amerikoje gyvenantį lietuvių kilmės jaunimą su Lietuva, parodyti, iš kur kilę tėvai ar seneliai, skatinti jų lietuviškumą, ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, supažindinti su gyvenimu Lietuvoje dabar.

Kaip pasakojo L. Liutikienė, studentai važiuoja gilintis į savo specialybę, semtis praktinės patirties pačiose įvairiausiose srityse – nuo teisės, politikos mokslų, medicinos, inžinerijos, architektūros iki sporto vadybos ar renginių organizavimo. LISS programos reikalavimas – studentai turi būti baigę bent du kursus Amerikos universitete. Taip pat reikalinga charakteristika iš universiteto ir dviejų žmonių, pažįstančių studentą, rekomendacijos. Pageidautina, kad stažuotojas mokėtų lietuvių kalbą, nes atliekant praktiką Lietuvoje ne visi kalbės angliškai. Kas nemoka, nesusikalba, siūlomos pamokos, programos organizatoriai suranda mokytoją.

Stažuotė trunka šešias savaites, paprastai nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Stažuotės mokestis – 600 dolerių. Studentai taip pat susimoka už kelionę ir pragyvenimo išlaidas. Tačiau programa, pasak L. Liutikienės, labai populiari ir jos kaina, palyginti su kitomis Amerikoje siūlomomis programomis, nedidelė.

Jau sudarytos sutartys su Vilniaus universitetu (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Šiuo metu rengiama sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu Kaune. Pagal šias sutartis studentai turi praktikos vadovą iš universiteto priklausomai nuo srities, rašo teminį darbą ir, jį apgynę, gauna kreditų iš universiteto už stažuotę.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Šiaurės Amerikos lietuvių kilmės studentai jau atliko stažuotes tokiose Lietuvos įstaigose ir organizacijose kaip VU ligoninė Santaros klinikos, Biotechnologijos institutas, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, INFOBALT, „Versli Lietuva“, Lietuvos teisės institutas, Užsienio reikalų ministerija, NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, radijo stotys ir televizijos.

Ne tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda

Pavyzdžiui, Laura Smidt, Floridos valstijos universiteto teisės studentė, pernai stažavosi Lietuvos teisės institute ir domėjosi Pusiaukelės namais. Alytuje ir Vilniuje bendravo su ten gyvenančiais nuteistaisiais, jų grįžimu į visuomenę. Studentė gilinosi į Lietuvoje veikiančią sistemą, padedančią kaliniui adaptuotis, susirasti darbą, ir neabejoja, kad įgytas žinias sėkmingai panaudos tolesnėje mokslinėje veikloje.

LISS programa neketina apsiriboti vien Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda. Skatina studentus važiuoti ir į provinciją – įsitraukti į kokį nors projektą, padirbėti savivaldybėje, bibliotekoje ar savitame vietos muziejuje. Tarkim, jei studentas mokosi archyvistikos, jam praktikos galima ieškoti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, miesteliuose, o į VU jis grįžtų atsiskaityti už savo darbą.

„Studentams patinka Lietuvoje suteikiama laisvė ir rodomas pasitikėjimas. Čia jie gauna daug daugiau įgaliojimų nei Amerikoje atlikdami stažuotės programą. Pavyzdžiui, medicinos studentams leidžiama ne tik stebėti, bet ir patiems aktyviai dalyvauti sveikatos priežiūros veikloje“, – aiškino L. Liutikienė.

Lietuva arčiau, nei įsivaizdavo išeivijos studentai

Šiemet LISS programa pradėjo skelbti buvusių stažuotojų vaizdo atsiliepimus savo feisbuko paskyroje. Pavyzdžiui, Jonas Majauskas, studijuojantis finansus Vašingtono universitete, pabrėžė, kad jam buvo svarbu ne tik pamatyti Lietuvą iš verslo perspektyvos, bet ir dainuoti prie Gedimino bokšto.

„Išeivijos studentai vyksta į stažuotes Lietuvoje ne tik dėl profesinės patirties, bet ir pagyventi kitoje, bet kartu savoje šalyje, pabendrauti su vietos žmonėmis. Numatyta kultūrinė programa. Keliauja po Lietuvą ir aplanko Jūrų muziejų, Jono Biliūno gimtinę, Arklio muziejų, Lajų taką ir Puntuką, Siauruko muziejų, Kauno pilį. Susitinka su garsiais ir įdomiais menininkais, atlikėjais. Šiemet mėginsime organizuoti susitikimą su filmo „Pelėdų kalnas“ kūrybine grupe“, – vardijo L. Liutikienė.

Pašnekovės teigimu, būna studentų, kurie važiuoja į Lietuvą, niekada jos nematę. Labai dažnai seneliai iš antros imigrantų kartos yra iniciatoriai užrašyti anūkus į šią programą. Jiems labai svarbu, kad jaunimas pamatytų, pažintų protėvių šalį. Yra stažuotojų, nors mažiau, ir iš trečiosios emigrantų kartos. Štai L. Liutikienės dukra Neringa, prieš trejus metus viešėjusi pagal gimnazistų programą, šiemet važiuos į studentų stažuotę. Naujojo Džersio gyventoja studijuoja politikos mokslus.

„Ar žinai, kaip smagu gulėti po obelimi ant žolės“, – sakė mamai Neringa, grįžusi iš Jono Biliūno tėviškės. Mergaitei buvo penkeri, kai šeima išvyko iš Lietuvos.

Stažuotės tikslas – suartinti Šiaurės Amerikoje gyvenantį lietuvių kilmės jaunimą su Lietuva, parodyti, iš kur kilę tėvai ar seneliai, skatinti jų lietuviškumą, ugdyti patriotiškumą.

Atvyksta ir gimnazistai

Ketvirtus metus gyvuoja LISS programos atšaka – gimnazistų savanorystės programa. Ji trumpesnė, trunka keturias vasaros savaites. Per šią programą Lietuvoje jau apsilankė keliasdešimt gimnazistų. Moksleivių grupės mažesnės ir neretai vaikai važiuoja ne po vieną kartą.

Pavyzdžiui, septyniolikmetis Lukas Smidtas dalyvavo LISS gimnazistų programoje jau dvejus metus. LISS programos feisbuko paskyroje moksleivis džiaugėsi, kad sutiko daug naujų draugų ir bendraudamas pramoko lietuvių kalbos.

„Gimnazistams tenka galbūt mažiau atsakomybės ir daugiau pramogų. Tačiau pagrindiniai motyvai tie patys – susipažinti su Lietuva, skiepyti patriotizmą ir artinti ryšį su tėvų ar senelių kraštu“, – teigė LISS programos komiteto narė.

Savanoriavimo programos šūkis: „Savo darbu padedu Lietuvai“. Per keturių savaičių laikotarpį moksleiviai tam tikrais etapais savanoriauja, tarkim, senelių ar sutrikusio intelekto kūdikių namuose, padeda tvarkyti archyvus muziejuose ar bibliotekose, dirba savivaldybėse, vaikų dienos centruose. Pasak L. Liutikienės, šiemet į planus įtraukta ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, ir Dainų šventė, ir Kauno kadetų licėjus.

Studentai per stažuotę dirba po šešias valandas kasdien. Gimnazistų savanoriavimo trukmė trumpesnė – maždaug keturios valandos per dieną ir ne kasdien. Laikas išdėliotas taip, kad vaikai galėtų ir padirbėti, ir pakeliauti po Lietuvą. Dvi savaites leidžia Vilniuje, dvi – keliauja po regionus. Ten susipažįsta su vietos jaunimu, pavyzdžiui, iš socialiai jautrių sluoksnių. Įgyvendina bendrus projektus, kartu stovyklauja, nes gimnazistų programa skirta ne tik Amerikos lietuvių, bet ir Lietuvos jaunimui.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"