Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Laurynas Karpus: „Sintetinė biologija dar tik „sprogsta“ 

2018 gruodžio 7 d. 16:23
Vyresnioji „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda iškovojo aukso medalį, jos projektas taip pat pripažintas geriausiu kompiuterinio modelio projektu ir pateko tarp penkių geriausių naujas sintetines sudėtines biologines dalis sukūrusių projektų. Komandos nariai (nuotr. iš kairės): L.Karpus, Ignas Maželis, Jevgenija Jakubovska, Irmantas Mogila, Rolandas Meškys, Irmantas Rokaitis. Ją taip pat sudaro Vykintas Jauniškis, Donatas Repečka, Augustė Ambrazaitė, Emilija Vasiliūnaitė.
Vyresnioji „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda iškovojo aukso medalį, jos projektas taip pat pripažintas geriausiu kompiuterinio modelio projektu ir pateko tarp penkių geriausių naujas sintetines sudėtines biologines dalis sukūrusių projektų. Komandos nariai (nuotr. iš kairės): L.Karpus, Ignas Maželis, Jevgenija Jakubovska, Irmantas Mogila, Rolandas Meškys, Irmantas Rokaitis. Ją taip pat sudaro Vykintas Jauniškis, Donatas Repečka, Augustė Ambrazaitė, Emilija Vasiliūnaitė.
lsveikata.lt nuotrauka

Iš tarptautinio sintetinės biologijos konkurso Bostone šiemet vėl aukso medalius parvežusios vyresniosios „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos vadovas, VU Gyvybės mokslų centro molekulinės biologijos magistrantas, Sintetinės biologijos organizacijos prezidentas Laurynas Karpus (24 m.) sako, jog labiausiai į priekį veda suvokimas, kad pasitelkus sintetinę biologiją galima išspręsti daug globalių problemų.

– Bostone kasmet varžosi daugiau nei trys šimtai komandų iš pasaulio. Kokiu projektu šiemet nustebinote komisiją?

– Sprendėme itin fundamentalią problemą – biologinių dalių charakterizavimą. Tai itin pagreitintų sintetinių sistemų kūrimą. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateiksiu pavyzdį. Jei inžinierius stengiasi pastatyti tiltą, jam pirmiausia reikia puikiai išmanyti, kokios yra tilto statybinės medžiagos ir kaip jos turi būti išdėliotos, kad statinys nesugriūtų ir atliktų savo funkciją. Lygiai tas pats yra su ir biologinėmis sistemomis: jos susideda iš skirtingų dalių. Taigi, kad galėtume sukurti gerai veikiančias biologines sistemas, turime suprasti, kaip veikia atskiros jų dalys. Kitaip nežinosime, ką su kuo jungti, tai yra kokio dydžio varžtas reikalingas ir kur jį reikėtų įsukti. Todėl mūsų šių metų projekto tikslas buvo sukurti charakterizacijos sistemą, kuri apibūdintų biologines molekules. Kadangi jų kiekis yra labai didelis, tiesiog spėlioti, kokia galėtų tikti, yra neefektyvu. Mes gi sukūrėme biotechnologinį metodą, kuris leistų paimti visą molekulių kolekciją DNR formatu ir charakterizuoti jas vieno eksperimento metu, taip sutrumpindami darbo laiką nuo galbūt pusės metų iki kelių dienų.

– O kaip tai galėtų būti pritaikyta praktikoje?

– Kadangi projektas yra fundamentinis, apie tolesnį pritaikymą kol kas galima tik svarstyti. Vienas pavyzdžių – dabar vis populiarėjančios vadinamosios „protingos“ bakterijos arba probiotikai. Tarkim, norime į bakteriją įterpti kokį nors genetinį elementą, kuris padėtų ją valdyti. Kuo tiksliau galėsime sukurti sistemą, kuo jai padedant geriau suprasime atskiras jos dalis, tuo turėsime tikslesnę funkciją. Nuo to priklausys, kaip minėtosios bakterijos atliks tai, ko mes jų paprašysime. Yra begalė kitų atvejų, kada nepavyksta sukurti sudėtingų sistemų, pavyzdžiui, net tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, laboratorijoje bandoma išauginti maistą. Tai irgi ypač svarbu, turint omenyje, kaip greitai auga populiacija ir koks yra maisto stygius pasaulyje.

– Konkurse jėgas nusprendėte išbandyti kitoje amžiaus kategorijoje. Naujam iššūkiui reikėjo atnaujinti komandą?

– Didžioji dalis komandos dalyvavo ir praėjusiais metais, taip pat ir mūsų pagrindinis konsultantas profesorius Rolandas Meškys. Turėjome ir naujų kolegų, nes šiais metais pradėjome į projektą diegti dirbtinį intelektą, tad reikėjo specialistų, gebančių rašyti dirbtinio intelekto algoritmus. Komandą sudarė septyni žmonės. Paprastai jų skaičius būna didesnis, tad aiškiai pasiskirstyti funkcijas kiekvienu projekto etapu buvo ypač svarbu. Be to, pasirengti konkursui skirta mažai laiko. Dar metų pradžioje susirenkame ir turime sugalvoti problemą, kurią norėsime išspręsti kartu sukuriant didžiausią vertę pasauliui. Ir jau nuo šios pasirengimo stadijos komanda dirba kaip vienas organizmas.

– Kuo tave paviliojo sudėtingi gyvybės mokslai?

– Į šią sritį atėjau vedinas noro kurti. Pradėjęs studijuoti pamačiau, kad gyvybės mokslai yra be galo dinamiški ir įdomūs. Kad noriu „nerti“ į sintetinę biologiją, supratau sužinojęs apie iGEM konkursą. Tai ir buvo pagrindinis kelias, atvėręs duris į šį pasaulį. Domėtis ypač skatino faktas, kad sintetinė biologija šiuo metu yra tokio paties lygio, kai tik savo laiku atsiradę pirmieji kompiuteriai. Vadinasi, ši sritis dar tik „sprogsta“. Atsiveria vieta, kur galima problemas spręsti iš naujos perspektyvos. Įdomumo prideda ir tai, kad viskas yra gana sudėtinga, tačiau kartu sukuriama didžiulė vertė. Matome, kaip dabar keliamas globalias problemas galėtume išspręsti pasitelkę biologinę inžineriją. Ir svajonė yra to siekti. Galima sakyti, kad iGEM – tai tik konkursas, bet per tuos dvejus metus tu gali tiek sau, tiek kitiems parodyti, kad galima tarsi „iš niekur“ įžvelgus problemą imti ir sukurti įrankį, kuris prieš tai neegzistavo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Euforija po laimėjimo konkurse atslūgo, „ant nosies“ – sesija ir dar vieni magistrantūros metai. Kas toliau?

– Turiu planų tęsti mokslus doktorantūroje. Taip pat yra idėjų plėtoti pradėtą projektą, tęsti jį kaip kompanijai, galbūt steigti startup‘ą. Juo labiau didelį skatinimą tai daryti už akademijos ribų jutome jau konkurso metu. Turėjome kelis susitikimus su kompanijomis, užmezgėme dialogus su nemažai žmonių. Tačiau, ko gero, praeis nemažai laiko, kol galėsime išsigryninti, kas sukurtų didžiausią vertę pasauliui ir padėtų mums plėstis.

– Susibūrę į Sintetinės biologijos organizaciją siekiate ne tik didinti specialybės patrauklumą, bet ir priartinti gyvybės mokslus prie žmonių.

– Taip, viena yra mokslinė kūryba, naujų sintetinių sistemų kūrimas, kita dalis – švietimas. Ne tik tų žmonių, kurie planuoja dirbti šioje srityje, bet ir visuomenės. Kad žmonės, niekada nieko negirdėję apie sintetinė biologiją, geriau suprastų, kam to reikia, kodėl tai nepavojinga ir gali būti saugiau nei kitos alternatyvos. Pavyzdžiui, chemijos pramonėje gaminant tam tikrus junginius gali būti naudojami cheminiai katalizatoriai, kurie dažnai yra toksiški, bet pasitelkę sintetinę biologiją galime gaminti biokatalizatorius arba fermentus. Nors jie yra sudėtingi ir juos vis dar sunku padaryti, jų panaudojimas būtų daug ekologiškesnis. Taigi norime šviesti visuomenę, rengti paskaitas, skatinti diskusijas apie etinius ir kitus klausimus.

Tarp kitko

Tarptautinis sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine Competition) Lietuvai pirmą kartą atstovavo dvi Vilniaus universiteto (VU) studentų komandos, kurios varžėsi skirtingose amžiaus grupėse. Jaunesniųjų komanda, vadovaujama biochemijos studento Justo Ritmejerio, pelnė bronzos medalį, o jos projektas pateko tarp penkių geriausių kompiuterinio modelio projektų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"