Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Kormoranų šešėlyje: kenčia ir žinduoliai 

2018 gruodžio 5 d. 15:15
Į judesius reaguojančios kameros užfiksavo labai daug kanopinių gyvūnų. / 
Į judesius reaguojančios kameros užfiksavo labai daug kanopinių gyvūnų. / 
Mariaus Jasiulionio nuotrauka

Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, kaip kormoranai ar kiti jūriniai paukščiai, jų kolonijos, paveikia augalus, vabzdžius, roplius. Tačiau dar nebuvo nė vieno tyrimo, skirto žinduoliams. Kaip jie, aukščiausia gyvūnų grandis, reaguoja į biologinę taršą kormoranyne, pirmieji ėmėsi tirti Lietuvos mokslininkai.

„Pradinė tyrimo hipotezė buvo tokia, kad labai užterštoje kormoranyno aplinkoje, kur perėjimo laikotarpiu visa žemė balta nuo paukščių išmatų ir beveik niekas neauga, žinduoliai išvis negalėtų gyventi. Vis dėlto pasirodė kitaip“, – sakė „Lietuvos žinioms“ Gamtos tyrimų centro (GTC) Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Balčiauskas.

„Apsvarsčius visas kormoranų ekologijos ypatybes, reikėtų riboti jų skaičių, neleisti plėstis. Bet nevaikyti jų, nes tada kormoranai persikelia į naujas vietas, pradeda perėti ten, kur anksčiau neperėjo, ir poveikis gamtai ateina iki žinduolių jau per pirmus metus.“

Lietuvos tyrėjų straipsniai publikuoti reikšminguose pasaulio mastu mokslo žurnaluose „Science of the Total Environment“, „Biogeosciences“, „Chemosphere“.

Prisitaikymo kaina

Kaip atskleidė tyrimas, smulkieji žinduoliai kormoranų kolonijose prisitaiko, bet pasikeičia visos iš esmės jų biologinės ypatybės. Sumažėja rūšių skaičius ir bendrijos įvairovė. Dominuoja tik dvi rūšys: geltonkaklės pelės ir rudieji pelėnai, t.y. dažniausi Lietuvos smulkieji žinduoliai. Kitų rūšių ten beveik neužfiksuota. Išimtis – mažos kormoranų kolonijos, kur jie neseniai įsikūrė, lizdų dar nedaug ir tik prasideda miško sukcesija, dėsningas bendrijos kitimas, kai įsigalint vienai rūšiai, kitos yra išstumiamos ir nyksta.

Įsigalėjus kormoranams sumažėja žvėrelių gausumas, palyginti su aplinkinėmis buveinėmis. Kormoranų kolonijos daro neigiamą įtaką ir smulkiųjų žvėrelių kūno masei bei įmitimui. Jie yra lengvesni nei aplinkinėse buveinėse ir blogiau įmitę. Nerasdami pakankamai maisto, išgyvena iš dalies badaudami.

Pasikeičia kiekvienos populiacijos amžinė ir lyčių proporcija. Vyrauja jaunikliai ir patinai. Toks iškreiptas amžinės ir lyčių proporcijos būvis, pasak dr. L. Balčiausko, taip pat rodo blogas sąlygas. Sumažėja pelių ir pelėnų vados dydis. Dažniau stebimi tokie dauginimosi sutrikimai kaip embrionų neimplantacija arba rezorbcija.

Per kormoranų ekskrementus į ekosistemą patenka daug azoto ir anglies. Jų stabilieji izotopai per augalus ir vabzdžius, kuriais minta pelės ir pelėnai, pasiekia žvėrelių organizmą. Padidėja stabiliųjų anglies ir azoto izotopų vertės šių žinduolių plaukuose. Jų pokytis tiesiogiai priklauso nuo kormoranų kolonijos poveikio laipsnio. Kuo daugiau yra lizdų virš tos vietos, kur gyvena žvėreliai, tuo didesnė stabiliųjų izotopų koncentracija. Pasikeitusi mityba atsiliepia net kaukolės struktūrai, jos matmenims, proporcijoms.

Stebinantis poveikis

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Kormoranų pernešami cheminiai elementai patenka į graužikų organizmą. Molibdeno, geležies, cinko ir mangano kaupimasis priklauso nuo geltonkaklių pelių amžiaus ir lyties.
Kormoranų pernešami cheminiai elementai patenka į graužikų organizmą. Molibdeno, geležies, cinko ir mangano kaupimasis priklauso nuo geltonkaklių pelių amžiaus ir lyties.

„Susidarius unikaliai galimybei, kai 2014 metais Juodkrantės kolonijoje perintys kormoranai nebuvo baidomi nuo lizdų, perinčių porų skaičius padidėjo ir kai kurie kormoranai persikėlė į gretimus miškus, kur anksčiau lizdų nebuvo. Gamtinis eksperimentas įvyko savaime. Atlikę tyrimą sužinojome, kad jau pirmais metais kormoranų kolonijos poveikis atsiliepė smulkiųjų žinduolių plaukams – stabiliųjų azoto izotopų koncentracija padidėjo. Toks poveikis per pirmus metus mus, tiesą sakant, nustebino“, – pasakojo mokslininkas.

Pastaraisiais metais dr. L. Balčiausko vadovaujamas doktorantas Marius Jasiulionis atlieka tyrimus keliuose kormoranynuose: Nemuno kilpose, prie Lūksto ežero, Elektrėnų vandens saugykloje, Juodkrantėje. Tos kolonijos yra skirtingo amžiaus ir dydžio, todėl galima palyginti poveikio stiprumą. Nuo jo priklauso bent kelių cheminių elementų koncentracija smulkiųjų žinduolių organizme. Kuo daugiau kormoranų lizdų yra virš žvėrelių gyvenamos vietos ir kuo ilgiau jie ten išsilaiko, tuo didesnė yra kalio ir vario koncentracija. Rubidžio ir švino koncentracija – atvirkščiai – mažėja.

Kormoranų šešėlyje: žinduoliai

„Vis dėlto biologinė tarša, sukeliama kormoranų, yra silpnesnė nei pramoninė tarša įvairiuose ūkio objektuose“, – pabrėžė dr. L. Balčiauskas. – Viename straipsnyje palyginome, kiek ir kokių cheminių elementų sukaupiama prie aukštakrosnių, rūdos kasyklų, chemijos pramonės vietose. Jų į žinduolių organizmą patenka gausiau.“

Užfiksuota kameromis

Juodkrantės kormoranyne kelerius metus buvo palikta medžioklinių kamerų, skirtų laukiniams gyvūnams stebėti. Pradžioje manyta, kad stambesni žinduoliai galėtų tik praeiti pro tokią vietą. Tačiau į judesius reaguojančios kameros užfiksavo labai daug kanopinių gyvūnų. Juodkrantės kormoranų kolonijoje mielai lankosi briedžiai, šernai, stirnos. Jie ėda nitrofilinius augalus, mėgstančius azoto turtingą dirvožemį. Kai kuriose vietose tokių augalų ypač gausu. Gali būti, kad stambesniems žinduoliams azotas nekenkia. Tačiau tokių tyrimų kol kas nedaryta.

Kuo daugiau yra lizdų virš tos vietos, kur gyvena žvėreliai, tuo didesnė stabiliųjų izotopų koncentracija. Pasikeitusi mityba atsiliepia net kaukolės struktūrai, jos matmenims, proporcijoms.

Kaip pasakojo mokslininkas, vienoje vietoje stirna atsivedė stirniukų tiesiai prieš kamerą. Ten, kur tarp prigriuvusių medžių pradeda augti krūmai, susidaro visai neblogos slėptuvės.

Lankosi daug plėšriųjų žinduolių rūšių: lapių, kiaunių, ir mangutų tiesiog būriais ateina. Jie gauna lengvai prieinamo maisto, ypač kormoranams perint. Vasarą ėda iš lizdų iškritusias žuvis, atneštas kormoranų jaunikliams maitinti. Iš lizdų išmetami negyvi jaunikliai arba jie patys netyčia iškrenta, kol dar neskraido.

Meškėnų invazija

„Juodkrantės kormoranų kolonija labai tinkama meškėnams, – atkreipė dėmesį GTC Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas. – Šios invazinės Šiaurės Amerikos rūšies atėjimas į Lietuvos fauną gresia katastrofa. Meškėnai yra labai puikiai prisitaikę. Gyvena sausumoje, bet nebijo vandens. Gerai laipioja, turi labai judrias letenėles, kibius pirštelius. Minta viskuo: augalais, sėklomis, uogomis, vabzdžiais, varlėmis ir kitais gyvūnais, net šiukšlėmis.“

Spėjama, kad šie plėšrūnai ateina pas mus iš Vokietijos, per Lenkiją ir Kaliningrado sritį, nes pirmiausia buvo registruoti Kuršių nerijoje. Dabar jau yra ir žemyninėje dalyje – Šilutės rajone ir kai kur kitur. Taip pat būta spėjimų, kad galėjo atkeliauti prekiniais traukiniais, nes pastebėti, berods, Obelių geležinkelio stotyje.

Pasak dr. L. Balčiausko, meškėnai mėgsta draskyti paukščių lizdus. Ten, kur jų daug, smulkūs perintys paukščiai tiesiog išnaikinami. Nuo meškėnų invazijos jau kenčia Lenkija. Su jais neįmanoma kovoti – labai atsparūs, vislūs, slapukai, gali būti aktyvūs dieną ir naktį. Žiemą įminga ir taip pralaukia nepalankų periodą. Juodkrantės kormoranų kolonijoje meškėnai registruojami jau ne pirmus metus.

Kompromisinis sprendimas

GTC mokslininkai bendradarbiauja su Friedricho Loefflerio institutu Vokietijoje, viena iš trijų geriausių pasaulyje laboratorijų, tiriančių naujus patogenus. Puumala virusas, paplitęs Skandinavijoje tarp rudųjų pelėnų, Lietuvoje pirmą kartą aptiktas būtent kormoranų kolonijoje. Kol kas nežinoma, ar jis gali būti atnešamas kormoranų, ar tik toks sutapimas.

„Vis dėlto biologinė tarša, sukeliama kormoranų, yra silpnesnė nei pramoninė tarša įvairiuose ūkio objektuose“

Bendradarbiaujant su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) tikimasi dar pratęsti stabiliųjų izotopų ir cheminių elementų kaupimosi tyrimus, naudojantis itin jautria aparatūra rasti naujų dėsningumų.

„Apie tai, kad kormoranai pažeidžia ekosistemas ir juos reikia naikinti, rašoma ir kalbama labai daug. Mūsų tyrimai atskleidžia žinduolių galimybes prisitaikyti prie ypač nepalankių biologinės taršos sąlygų, to prisitaikymo mechanizmus. Nors, tiesą sakant, niekam nesvarbu, ar pelės ten gali išgyventi ar ne, fundamentiniai dėsningumai, kaip reaguoja žinduoliai, aukščiausia gyvūnų grandis, į biologinę taršą, suteikia labai daug informacijos“, – sakė dr. L. Balčiauskas.

Priimant sprendimus dėl kormoranų, GTC Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį, kad ta teritorija, kurią paveikia esamos kormoranų kolonijos, yra tokia nedidelė, palyginti su kertamų ar kitaip paveikiamų miškų plotais, kad vien dėl to juos iškelti būtų beprasmiška. Išnaikinti kormoranų negalima, nes ši rūšis kitose šalyse yra saugoma.

Kita vertus, kormoranai daro didžiulę žalą smulkiajai žuvininkystei, apipuldami tvenkinius. Kai maitinasi jūroje, didelės žalos nėra. Panašiai mano ir žuvininkai.

„Apsvarsčius visas kormoranų ekologijos ypatybes, reikėtų riboti jų skaičių, neleisti plėstis. Bet nevaikyti jų, nes tada kormoranai persikelia į naujas vietas, pradeda perėti ten, kur anksčiau neperėjo, ir poveikis gamtai, kaip matome, ateina iki žinduolių jau per pirmus metus. Vadinasi, visos kitos grandys jau yra paveiktos biologinės taršos anksčiau ir labiau“, – pabrėžė dr. L. Balčiauskas.

Tokių priemonių kaip kormoranų baidymas nuo lizdų perėjimo laikotarpiu, neleidžiant išsiperėti jaunikliams, mokslininko manymu, visiškai pakanka. Suaugėliai neieško naujų vietų lizdams ir neatveda vaikų. Kolonija egzistuoja, tačiau negausėja. Toks būtų kompromisinis sprendimas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"