Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Kodėl studentams nereikėtų į miegą numoti ranka? 

2018 rugsėjo 4 d. 17:23
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija / 
unsplash.com nuotrauka

Sunku pervertinti gero miego svarbą žmogaus atminčiai. Mokslininkai pradeda suprasti, kodėl taip yra. Apie tai rašo BBC.

Jungtinės Karalystės Karališkojo Holloway universiteto psichologijos dėstytojas Jakke Tamminenas puikiai žino studentišką manevrą nemiegoti naktį prieš egzaminą, idant į galvą susigrūstų kuo daugiau žinių. Tačiau mokslininkas perspėja, kad tai – „pats blogiausias dalykas, kurį galite padaryti savo smegenims“.

Net po kelių naktų, tyrimo dalyviams stengiantis atsimiegoti, regimas labai didelis skirtumas tarp to, kaip greitai jie prisimena išmoktus žodžius ir kaip greitai juos prisimena su miego trūkumu nesusidūrusi kontrolinė grupė.

Jakke Tamminenas yra miego poveikio atminčiai ekspertas – ypatingai tai atminčiai, kuri veikia mokantis naujas kalbas. Mokymasis miegant – dar viena studentų pamėgta idėja, tikintis, kad pasiklausę kalbos mokymosi įrašų miegodami jie nubus ir laisvai kalbės portugališkai – yra mitas.

Tačiau pats miegas yra esmingas žinių įsitvirtinimui smegenyse ir Jakke Tammineno bei kitų mokslininkų tyrimai leidžia suprasti, kodėl gi taip yra.

Mokslininko tyrimo dalyviai po naujų žodžių mokymosi sesijos nemiega visą naktį. Jakke Tamminenas lygina tai, kaip jie tuos išmoktus žodžius atsimena po kelių naktų ir po savaitės.

Net po kelių naktų, tyrimo dalyviams stengiantis atsimiegoti, regimas labai didelis skirtumas tarp to, kaip greitai jie prisimena išmoktus žodžius ir kaip greitai juos prisimena su miego trūkumu nesusidūrusi kontrolinė grupė.

„Miegas iš tiesų yra esminė mokymosi dalis. Net jei miegodami jūs ir nesimokote, jūsų smegenys mokosi toliau, lyg veiktų už jus. Jei nemiegosite, neišnaudosite viso mokymosi potencialo“, – teigė mokslininkas.

Miegaliaus smegenų viduje

Jakke Tammineno laboratorijoje – menkai dekoruoti kambariai, kuriuose virš lovų kabo mažos elektroencefalografijos mašinos ir monitoriai, skirti ant galvos tvirtinamų elektrodų pagalba stebėti tyrimo dalyvių skirtingų smegenų regionų aktyvumą bei akių judėjimą ir matuoti raumenų tonusą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Laboratorijos koridoriaus gale – kontrolės kambarys, kuriame tyrėjai realiu laiku gali stebėti tyrimo dalyvių smegenis ir kurios kiekvieno savanorio smegenų dalys kuriam laikui ir kaip smarkiai aktyvuojasi. Pagal prie akių pritvirtintus elektrodus lengva pasakyti, kada miegantis dalyvis patenka į greito akių judėjimo fazę (angl. rapid eye movement, REM).

Tačiau Jakke Tammineno tyrimui apie miego vaidmenį mokantis kalbų už REM fazę svarbesnis yra gilus miegas, dar žinomas kaip lėtų bangų miegas. Gilus miegas yra svarbus atminties klostymuisi – gramatikos, žodyno ar kitokių žinių įsidėmėjimui. Šiuo metu tarpusavyje sąveikauja skirtingos smegenų dalys. Gilaus miego metu už greitą mokymąsi atsakingas hipokampas nuolat komunikuoja su neokorteksu, kad tai, kas išmokta, įsitvirtintų ilgalaikėje atmintyje. Taigi hipokampas padės atsiminti tądien išmoktą žodį, tačiau tam, kad žinios smegenyse užsilaikytų, turi įsijungti neokortekso sistema.

Informacija iš hipokampo į neokorteksą keliauja padedama miego verpsčių – trumpų smegenų suaktyvėjimo momentų, netrunkančių ilgiau, nei tris sekundes.

„Miego verpstės yra kažkaip susijusios su ryšio tarp naujos ir jau egzistuojančios informacijos kūrimu“, – sakė Jakke Tamminenas. Jo tyrimas atskleidė, kad žmonės, kuriems miegant įvyksta daugiau miego verpsčių, geriau įsisavina išmoktus žodžius.

Tačiau egzistuoja teorija, kad REM miego fazė sapnų dėka taip pat užima svarbų vaidmenį kalbos įgūdžių lavinime. Kanadoje, Otavos universitete esančios miego ir sapnų laboratorijos tyrėjai išsiaiškino, kad prancūzų kalba sapnavusių studentų smegenyse kūrėsi nauji ryšiai ta kalba, kurios jie mokosi.

Galų gale sapnai nėra vien tik dienos įvykių pakartojimas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad už logiką (priekinė skiltis) ir emocijas (amygdala) atsakingos smegenų dalys sapnuojant tarpusavyje sąveikauja, ir leidžia atsirasti naujiems ryšiams. Antros kalbos intensyviai besimokantys studentai turėjo daugiau REM miego. Tai jiems suteikė daugiau laiko įsisavinti tam, ką mokėsi, ir leido dieną pasiekti geresnių rezultatų.

Naktiniai ritmai

Miego verpsčių skaičius priklauso ir nuo genetinių duomenų. Taip pat nuo jų priklauso ir vidiniai laikrodžiai, nustatantys, kada metas eiti miegoti, o kada metas keltis. Norint pasiekti patį geriausią kognityvinį rezultatą reikia prisiderinti prie tų egzistuojančių ciklų.

Vienas iš geriausiai apie šiuos ciklus nusimanančių žmonių – Michaelas W. Youngas, kartu su dviem mokslininkais 2017 metais gavęs Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją už darbą apie molekulinius mechanizmus, valdančius cirkadinį ritmą. Mokslininkas aiškina, kad optimaliam funkcionavimui – ar mokykloje, ar darbe, ar kitose gyvenimo sferose – „reikia pamėginti sukurti ritmišką aplinką“.

Asmeniui, kurio gyvenimo būdas, aplinka ar paveldėti miego sutrikimai veda prie miego modelių trukdžių, galima pradėti taisyti situaciją naktį naudojant tamsinančias užuolaidas ar ryškias šviesas dieną, kad kiek tik įmanoma atsikartotų natūralūs šviesos – tamsos ciklai.

Galios popietukas (angl. power nap)

Dėl cirkadinių ritmų svarbos suaugusiųjų mokymuisi nekyla jokių klausimų, tačiau jie taip pat yra itin svarbūs vaikystėje.

Vaikai miega giliai daugiau laiko, nei suaugusieji. Tai gali būti vienas iš faktorių, leidžiančių paaiškinti tai, kaip greitai vaikai mokosi. Vaikų miego laboratorija Vokietijos Tiubingeno universitete tiria miego svarbą vaikų atminties formavime. Stebint, kas vyksta vaikų smegenyse jiems miegant ir kiek jie žino prieš eidami miegoti ir nubudę, paaiškėjo, kad miegas padeda įtvirtinti žinias ir jas paversti atmintimi.

Nors suaugusiųjų smegenys veikia taip pat, tyrėja Katharina Zinke teigė, kad „vaikams miegas tai padeda padaryti efektyviau“.

„Ankstyvoje vaikystėje vystosi smegenys, tad ir išmokstama kur kas daugiau“, – teigė Dominiqui Petit, Kanados miego ir cirkadinio tinklo koordinatorė, taip pat tyrusi vaikų cirkadinį ritmą. Praktikoje tai reiškia, „vaikams reikia miego dienos metu tam, kad atsimintų viską, ką išmoko“.

„Pietų miegas vaikams yra labai svarbus jų žodyno plėtrai, žodžių prasmių generalizacijai ir apskritai kalbos mokymosi paskirstymui, – teigė mokslininkė. – Tačiau miegas lieka labai svarbiu mokymosi elementu viso gyvenimo eigoje.“

Miegas ne tik padeda įtvirtinti šią informaciją, jis taip pat keičia prieigą prie šios informacijos. Smegenys tampa lankstesnėmis atgaunant informaciją (gali ją pasiekti įvairesniais būdais).

Akivaizdu, jog tiek kalbų besimokantiems vaikams, tiek suaugusiems, ilgas miegas nėra tingumo ženklas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"