Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Kad lietuviai didžiuotųsi biotechnologijomis kaip krepšiniu 

2018 rugsėjo 26 d. 19:01
Tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ garbingiausias svečias - Nobelio premijos laureatas iš JAV prof. Brianas Kobilka. /
Tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ garbingiausias svečias - Nobelio premijos laureatas iš JAV prof. Brianas Kobilka. /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Šiemet rugsėjo 26–27 dienomis vykstantis tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ sulaukė rekordinio skaičiaus dalyvių. Į Vilnių suvažiavo pasaulinio lygio gyvybės mokslų ir verslo atstovai. Tarp jų – ir Nobelio premijos laureatas iš JAV prof. Brianas Kobilka.

Stanfordo universiteto mokslininkas prof. B. Kobilka „Life Sciences Baltics“ konferencijoje skaitė pagrindinį pranešimą. Juo apžvelgė receptorių, sąveikaujančių su G baltymais, tyrimus, trukusius daugiau kaip 25 metus ir 2012-aisiais pelniusius jam kartu prof. Robertu J. Lefkowitzu Nobelio premiją chemijos srityje.

Mokslininkai yra pritaikę platų spektrą biocheminių ir biofizinių įrankių pažinti skirtingoms receptorių, sąveikaujančių su G baltymais, struktūroms ir veikimo aspektams. Beveik visos organizmo funkcijos vienaip ar kitaip kontroliuojamos receptorių, sąveikaujančių su G baltymais: nervinio impulso perdavimas, rega, uoslė, kraujo spaudimas, ląstelių augimas, gliukozės kiekio kraujyje palaikymas ir daugelis kitų procesų. Net ir nedideli šių receptorių veiklos sutrikimai gali lemti patologinius procesus, pavyzdžiui, astmą, hipertenziją, aterosklerozę. Nobelio premija įvertinti atradimai atveria dideles galimybes farmacijos kompanijoms sukurti dar efektyvesnius vaistus, kurie būtų nukreipti į G baltymus ir gydytų daugelį ligų.

Nobelio premijos laureatas prof. B. Kobilka su žmona Tong Su Vilniuje viešės iki šeštadienio.
Nobelio premijos laureatas prof. B. Kobilka su žmona Tong Su Vilniuje viešės iki šeštadienio.

Garbingiausi svečiai

„Žinau prof. Virginijaus Šikšnio darbus, nors asmeniškai jo nepažįstu, – sakė „Lietuvos žinioms“ prof. B. Kobilka. – Manau, kad jis taip pat gali laimėti Nobelio premiją. Buvo įvertintas prestižine Kavli premija. Paprastai tas, kas ją gauna, tampa ir Nobelio premijos laureatu.“

Vilniaus universiteto Gyvybės centro mokslininkas prof. V. Šikšnys pirmasis pasaulyje nustatė Cas9 baltymo DNR kirpimo mechanizmą, sukūrė kryptingai valdomu Cas9 baltymu pagrįstą genomo redagavimo technologiją, vadinamąsias genų žirkles.

Nobelio premijos laureatas prof. B. Kobilka pabrėžė dvi pagrindines priežastis, kodėl JAV mokslas yra stiprus. Pirmiausia, svarbiausi moksliniai tyrimai finansuojami valstybės. Kitas dalykas – daugiau galimybių suteikiama jauniems tyrėjams. Jie finansuojami ir gali dirbti savarankiškai, nes JAV kur kas daugiau jaunų mokslininkų nei kitose šalyse, pavyzdžiui, Europoje, turi nepriklausomą poziciją.

Prof. B. Kobilka atvyko į Vilnių su žmona Tong Su. Mokslininkė sakė, kad jie su vyru yra labai artimi, turi daug ką bendro. Susipažino studijuodami ir dabar kartu dirba Stanfordo universitete, yra įkūrę startuolį. Įmonei vadovauja T. Su.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Gyvybės mokslų aukso amžius

Agentūros „Versli Lietuva“ kas dveji metai organizuojamą forumą „Life Sciences Baltics“ sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija. Pasak agentūros generalinės direktorės Dainos Kleponės, šiemet jau ketvirtą kartą organizuotas forumas „Life Sciences Baltics“ į Vilnių pritraukė daugiau nei 1,8 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Parodoje savo produktus ir paslaugas pristato beveik 70 įmonių ir organizacijų iš daugiau nei 15 šalių.

Ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus įsitikinimu, gyvybės mokslai Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Kasmet šis sektorius auga apie 20 proc. – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Jame dirba beveik 5 tūkst. specialistų. Dabar gyvybės mokslų sektorius sukuria 1 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau tikimasi, kad per ateinančius dešimt metų šis rodiklis pasieks 5 procentus. Net 90 proc. lietuviškos biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų – JAV, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją.

Šiemet „Life Sciences Baltics" į Vilnių pritraukė daugiau nei 1,8 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių.
Šiemet „Life Sciences Baltics" į Vilnių pritraukė daugiau nei 1,8 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Pasak ministro, reikia didelių investicijų ir kad mūsų šalis joms būtų patraukli. Lietuvą jau garsina tokios įmonės kaip „Teva“ ar „Thermo Fisher Scientific“. Tačiau svarbu remti jaunuosius mokslininkus, startuolių bendruomenę, todėl įkurtas Inovacijų fondas, skiriantis bene daugiausia dėmesio gyvybės mokslams.

Lietuvos stiprybė

Didžiausios Lietuvos farmacijos bendrovės „Teva Baltics/Sicor Biotech“ generalinis direktorius dr. Janis Meikšanis kėlė klausimą, ar biotechnologijos šiuo metu yra Lietuvos stiprybė.

Parodą "Litexpo" rūmuose lankytojai kviečiami apžiūrėti nemokamai.
Parodą "Litexpo" rūmuose lankytojai kviečiami apžiūrėti nemokamai.

„Manau, kad Lietuva biotechnologijų srityje iškili ne tik tarp Baltijos valstybių, bet kur kas plačiau. Turime tokių didelių tarptautinių kompanijų kaip „Sicor Biotech“ ir pasaulinė bendrovė „Thermo Fisher Scientific“, taip pat daug mažų kompanijų. Dar vienas dalykas – turime puikią švietimo sistemą. Tarp kaimynių Centrinėje Europoje nežinau turbūt kitos tokios šalies, kuri parengtų tiek daug biotechnologijos bakalaurų ir magistrų kaip Lietuva.Tai ypač svarbu, nes investicijoms reikia žmonių, – vardijo dr. J. Meikšanis. – Iš tikrųjų Lietuvos stiprybė yra biotechnologijos. Kita vertus, vakar sutiktų draugų iš Jungtinės Karalystės ir Izraelio paklausiau, kas jiems yra Lietuva. Pirmiausia nurodė krepšinį. Tada gal ne tokią brangią darbo jėgą. Tačiau niekas nepaminėjo biotechnologijų. Geras klausimas – kodėl?“

„Teva Baltics/Sicor Biotech“ vadovo įsitikinimu, reikia gerų viešųjų ryšių, geros reklamos. Ir tuo turėtų rūpintis valstybė. Pasak dr. J. Meikšanio, jei norime proveržio, reikia, kad ateitų didelių kompanijų. Turime puikių specialistų, darbo jėgos, tačiau dar reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą. Galime didžiuotis biotechnologijomis Lietuvoje, nes tikrai daug pasiekta, ir galime žengti į priekį.

Parodoje savo produktus ir paslaugas pristato beveik 70 įmonių ir organizacijų iš daugiau nei 15 šalių.
Parodoje savo produktus ir paslaugas pristato beveik 70 įmonių ir organizacijų iš daugiau nei 15 šalių.

Prof. V. Šikšnio gyvybės mokslų startuolio „CasZyme“ vadovė dr. Monika Kavaliauskė taip pat pabrėžė, kad nemato jokių problemų dėl specialistų Lietuvoje. Jie drąsūs, protingi ir greitai mokosi. Tačiau biotechnologijų startuoliams reikia daug lėšų, kad galėtų pradėti veiklą ir vėliau žengti kitą žingsnį – plėstis. Yra problemų ir dėl valstybinio finansavimo. Tačiau ateitį mokslininkė mato šviesią. Jaunimas renkasi studijuoti biotechnologijas, vėliau dar įgyja vadybos žinių ir dirbdami Lietuvoje mąsto globaliai – kuria, kas aktualu pasaulio mastu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"