Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Iš Danijos šeimos laivą suka į Lietuvą 

2019 vasario 9 d. 12:00
Informatikas dr. Simonas Šaltenis po 21 metų, praleistų Danijoje, su šeima grįžta į Lietuvą.
Informatikas dr. Simonas Šaltenis po 21 metų, praleistų Danijoje, su šeima grįžta į Lietuvą.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Olborgo universiteto docentas dr. Simonas Šaltenis Danijoje gyveno 21 metus. Tačiau šiemet apsisprendė su šeima grįžti į Lietuvą. Pagal Protų pritraukimo ir reintegracijos programą nuo rugpjūčio mokslininkas Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos institute įgyvendins ketverių metų projektą, skirtą ateities transportui.

„Artimiausiu metu pasaulyje įvyks transporto revoliucija. Elektromobiliai, automobilių dalijimosi tinklai, autonominiai automobiliai iš esmės pakeis visą transportą, atpigins jį, praplės galimybes. Jis bus pasiekiamas daugiau žmonių, patogus naudotis neįgaliems ir vyresnio amžiaus asmenims. Nebereikės vairuotojo profesijos. Ir esminis tos revoliucijos elementas bus skaitmenizacija. Ne tik technologijos, pažangūs automobilių varikliai, bet ir duomenys, kompiuteriai, apdorojantys didžiulius duomenų kiekius, juos organizuojantys algoritmai“, – sakė „Lietuvos žinioms“ dr. S. Šaltenis.

Sumaniam transportui

Mokslininkas 1997 metais VU Matematikos ir informatikos fakultete baigė informatikos bakalauro studijas. Paskutinį semestrą pagal studentų mainų programą studijavo Olborgo universitete Danijoje. Ten tęsė ir magistrantūros studijas. Olborgo universitete plečiantis informatikos programai ir atsiradus lėšų doktorantūros stipendijoms, pasiliko toliau studijuoti. 2001 metais apgynė daktaro disertaciją ir gavo lektoriaus vietą. 2004 metais tapo Olborgo universiteto Kompiuterių mokslo fakulteto docentu.

Dr. S. Šaltenio dėstomi dalykai – duomenų bazės ir pažangūs algoritmai, duomenų struktūros, pažangus programavimas. Mokslinių tyrimų kryptis – didelių duomenų valdymas, jų taikymui skirti algoritmai. Konkrečiau – erdvinių, geografinių, GPS (angl. Global Positioning System – globali padėties nustatymo sistema) duomenų taikymui įvairiose srityse. Pavyzdžiui, su vieta susijusioms mobiliosioms paslaugoms. Kuriami metodai, kaip tuos duomenis organizuoti, efektyviai juose naršyti. Panašiai kaip daroma per „Google“, tačiau užklausa susijusi būtent su erdvinės pozicijos informacija.

„Artimiausiu metu pasaulyje įvyks transporto revoliucija: elektromobiliai, automobilių dalijimosi tinklai, autonominiai automobiliai iš esmės pakeis visą transportą, atpigins jį, praplės galimybes.“

Būsimas projektas, pasak tyrėjo, yra žengimas toliau ta linkme. Dabartinės sistemos, sakykime, „Google Maps“, įvedus užklausą, kaip nuvažiuoti iš taško A į tašką B, pateikia maršrutą, kuris yra greičiausias ir patogiausias pagal dabartinį transporto srautą. Naujos kartos panašūs algoritmai bus kuriami didelių transporto duomenų pagrindu, nes kuo toliau, tuo daugiau bus duomenų apie transportą ir visą jo infrastruktūrą. Duomenys bus labai išsamūs: kiek automobilių kuriame kelio ruože tam tikru laiku važiuoja, kiek išmeta CO2 į aplinką, kiek sunaudoja kuro, kaip elektromobiliams planuoti tolesnį maršrutą, kad būtų kur sustoti juos įkrauti, ir kiek tai užtruktų.

„Turėtų būti turtingi modeliai, kuriais aprašoma, kaip tie automobiliai naudoja energiją esant skirtingoms oro sąlygoms, vėjui, važiuodami skirtingu greičiu. Vis dėlto baterijos yra riboto dydžio. Svarbu žinoti, kiek baterijos pakaks, kad būtų galima tinkamai suplanuoti maršrutą ir pasitikėti tuo planavimu. Jis pagrįstas esamojo laiko duomenimis, esamojo laiko eismu. Per projektą ir aiškinsimės, kaip tai padaryti. Jei tuos duomenis turėtume, kaip kurtume tokius algoritmus, kad jie efektyviai organizuotų daug duomenų ir labai greitai, per sekundės dalį, pateiktų atsakymus į maršrutizavimo užklausas ateities sumanaus transporto sistemose“, – pasakojo dr. S. Šaltenis.

Postūmis pokyčiams

Kaip ir apibrėžia Protų pritraukimo ir reintegracijos programa, projekto „Duomenų valdymas ir algoritmai sumaniam transportui“ rezultatai bus artimi taikymui. Tačiau sukurtas prototipas bus tik vienas ateities sistemos komponentų. Pasiūlytiems informatikos sprendimams dar reikės gauti visus tuos duomenis. Todėl planuojama megzti kontaktus su Lietuvos startuoliais, kompanijomis, dirbančiomis panašioje srityje.

Tarptautinėje mobiliųjų duomenų vadybos konferencijoje Olborge. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Tarptautinėje mobiliųjų duomenų vadybos konferencijoje Olborge. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Projektui įgyvendinti numatyta penkių tyrėjų komanda. Visi mokslininkai – iš Lietuvos, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto. Jie projekto vadovui gerai pažįstami, kai kurie jų baigė doktorantūrą tame pačiame Olborgo universitete.

„Anksčiau šiek tiek bendradarbiavome su kolegomis iš Lietuvos, tačiau pastaruoju metu bendradarbiavimo nebebuvo, – apgailestavo dr. S. Šaltenis. – Informatiko profesija labai paklausi, ir VU mokosi daug studentų. Tačiau dėl didžiulio paskaitų krūvio nukenčia mokslas. Nors yra žmonių, kurie galėtų imtis mokslinių tyrimų, turėtų kompetencijos, tam tiesiog nebėra laiko, energijos, jėgų. Jos maksimaliai atiduodamos dėstymui. Pasidaro užburtas ratas. Nevykdomi moksliniai tyrimai, nėra kaip pritraukti daugiau pinigų.“

Situacija informatikos mokslui labai nedėkinga, pasak tyrėjo, dar ir dėl to, kad žmogus, išėjęs iš universiteto dirbti į kokią nors kompaniją, gali gauti keliagubai didesnį atlyginimą. Paminklo verti tie, kurie vis tiek lieka universitete. Postūmį teigiamiems pokyčiams galėtų suteikti tokie dideli projektai kaip numatytas įgyvendinti dr. S. Šaltenio komandos.

Apsisprendus grįžti

„Visada norėjau grįžti ir realizuoti save Lietuvoje, – sakė 43 metų informatikas. – Tačiau sprendimas brendo po truputį. Jokio plano neturėjau. Norėjau grįžti į universitetą, bet mačiau, kad ten sąlygos dirbti prastos, palyginti su tuo, ką turiu, tarkim, čia. Kai pernai pavasarį pasirodė Protų pritraukimo ir reintegracijos programa, pasitarėme šeimoje, kad gal reikėtų pabandyti.“

Tarp Pompėjų griuvėsių Italijoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Tarp Pompėjų griuvėsių Italijoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Pagrindinė kliūtis, vertusi dr. S. Šaltenį abejoti, ar iš viso teikti paraišką, buvo numatyta projekto pradžia. Tačiau Lietuvos mokslo taryba gana lanksčiai ją atidėjo iki rugpjūčio 1 dienos. Ir jau paskutinėmis valandomis galiausiai buvo apsispręsta išsiųsti paraišką.

„Negalėjome visko mesti ir išvažiuoti. Yra mano įsipareigojimai universitetui, dėstymas suplanuotas metams į priekį. Vaikai jau paaugliai, eina į mokyklą, žmona turi darbą. Šeima kaip ir įleidusi šaknis ir šeima yra mano svarbiausias „projektas“. Gana sudėtinga, kai reikia šeimos laivą pasukti į kitą pusę, bet kaip nors pajudėsime“,– juokėsi mokslininkas.

Dr. S. Šaltenio žmona Greta dirba kalbų mokykloje, moko užsieniečius danų kalbos. Turi nemažos pedagoginės patirties. Šeimoje auga trys vaikai: vyriausiam Lukui 14 metų, Karoliui – 11, o Laurai – dveji metukai. Berniukai mokosi danų mokykloje, tačiau kalba lietuviškai, bando ir rašyti, skaityti.

Pernai vasarą per aviacijos šventę Olborge savo techniką demonstravo įvairių šalių oro pajėgos: Simonas prie Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvo "Algirdas". / Asmeninio archyvo nuotrauka
Pernai vasarą per aviacijos šventę Olborge savo techniką demonstravo įvairių šalių oro pajėgos: Simonas prie Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvo "Algirdas". / Asmeninio archyvo nuotrauka

„Lietuvių kalbos mokosi nuotoliniu būdu internetu. Nors yra tikrai sunku, nes lietuvių kalba labai sudėtinga, palyginti su danų ar anglų. Gal nebus visiškai nepasiruošę, bet, aišku, bus nelengva“, – svarstė mokslininkas.

Gimtajame mieste Vilniuje gyvena dvi dr. S. Šaltenio seserys: Dalia ir Eglė. Tėvai, išėję į pensiją, persikėlė gyventi į Uteną. Iš Utenos kilęs tėvas Virgilijus Šaltenis, dailininko Arvydo Šaltenio ir rašytojo Sauliaus Šaltenio brolis. Senelis Rapolas Šaltenis buvo pedagogas, rašytojas, vertėjas. Prosenelės Emilijos Žukauskaitės-Šaltenienės brolis – rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Dr. S. Šaltenis pasuko tėvo pėdomis – programuotojas V. Šaltenis visą gyvenimą dirbo VU Skaičiavimo centre.

„Grįžęs į Lietuvą prisiimsiu didelį projektą. Gali būti daugiau darbo ir atsakomybės, bet tai bus Lietuvoje“, – sakė mokslininkas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika