Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Genetiškai modifikuotos vištos „dės vaistus“ 

2019 vasario 3 d. 09:50
Gausesnis vištų pulkas leis padidinti vaistų pasiūlą.
Gausesnis vištų pulkas leis padidinti vaistų pasiūlą.
bbc.com nuotrauka

Edinburgo universiteto Roslino instituto mokslininkai genetiškai modifikavo vištas, kad savo kiaušiniuose gamintų žmogaus baltymus. Jie tikisi, jog projektas vieną dieną leis pasiūlyti kur kas pigesnių vaistų, gelbstinčių gyvybes.

Kaip rašo „BBC News“, tyrėjų komanda modifikavo vištų genomus, kad dedamuose kiaušiniuose būtų daug geros kokybės baltymų. Pasak mokslininkų, tik trys kiaušiniai turi kliniškai reikšmingą jų dozę.

Vištų pulkas ir gaidys

Iš pradžių baltymai bus naudojami moksliniams tyrimams. Tačiau jau darant laboratorinius eksperimentus nustatyta, kad jų poveikis yra bent jau toks pat kaip atitinkamų vaistų. Baltymų pagrindu sukurti preparatai, pavyzdžiui, „Herceptin“ ir „Avastin“ nuo vėžio, gali būti veiksmingi, kai tradiciniai vaistai nepadeda, bet jie labai brangūs. Naujasis tyrimas, atliekamas bendradarbiaujant Roslino institutui ir Edinburgo universiteto startuoliui „Roslin Technologies“, žada gerokai pigesnį gamybos procesą.

Baltymų pagrindu sukurti preparatai gali būti veiksmingi, kai tradiciniai vaistai nepadeda, bet jie labai brangūs.

Ateities vaistų kūrėjai erdviuose aptvaruose laiko dešimtis transgeninių vištų. Jų darbas gana įprastas: padėti 300 kiaušinių per metus. Čia taip pat yra gaidžių, bet šių paskirtis dvejopa. Vištos nedės, jei šalia nebus gaidžio. Be to, gaidžių reikia, kad išsiristų daugiau transgeninių viščiukų. Jie nėra klonai. Naujos baltymų gamintojų kartos atsiranda įprastu biologiniu būdu.

Prof. Helen Sang sakė, kad tai ekonomiškai efektyvu siekiant padidinti gamybą. Jei nori daugiau kiaušinių, reikia daugiau paukščių. Todėl kiekviename aptvare yra ir po gaidį. Jis per trumpą laiką gali pasirūpinti, kad išsiristų daugybė viščiukų. Gausesnis vištų pulkas leis padidinti vaistų pasiūlą.

Kiaušinio baltymas – didžiausias lobis

Laboratorijoje, esančioje atokiau nuo vištų kudakavimo, dr. Lissa Herron iš „Roslin Technologies“ pateikia dėklą rudų kiaušinių. Jie būtų puikūs pusryčiai kone kiekvienam, tačiau niekada nepateks į maisto grandinę.

„Iš tikrųjų darome gana senamadiškai – tiesiog perskeliame kiaušinį. Per daugelį metų išmokau gerai tai daryti“, – neslėpė tyrėja.

Auksinis trynys atidedamas į šoną, nes nėra reikalingas. Didžiausias lobis – kiaušinio baltymas. Jame yra didelis kiekis mediciniškai svarbių proteinų.

„Šie baltymai iš tiesų brangūs, – patikino dr. L. Herron. – Jų negalima tiesiog susintetinti chemijos laboratorijoje. Būtina gyva sistema. Proteinai yra labai didelės molekulės ir itin sudėtingi. Reikia visos ląstelių mašinerijos, kad būtų galima tinkamai juos pagaminti ir suformuoti.“

Iki šiol vištos buvo genetiškai modifikuojamos, kad gamintų dviejų rūšių baltymus. Vienas jų, makrofagas-CSF, ištobulintas kaip vaistas, stimuliuojantis pažeistus audinius. Taip jie gali patys atsikurti. Gaminamos žmogaus ir kiaulės baltymo versijos.

„Kitas, pavadintas interferonu Alfa-2A, yra žmogaus baltymas, prigimtinis mūsų kūnams ir reiškiasi kaip mūsų imuninės sistemos dalis, – aiškino dr. L. Herron. – Jis turi antivirusinių savybių. Taip pat nustatytos tam tikros priešvėžinės savybės. Šis baltymas naudojamas – ar bent jau buvo ilgai naudojamas – hepatitui ir kai kurių rūšių vėžiui gydyti.“

Greičiau pasieks gyvūnus

Tyrimai, bandymai, kaip ir visose perspektyvaus gydymo srityse, užtrunka dešimtmečius, kol proveržį žadantys vaistai pasiekia vartotojus. Tačiau retoms ligoms gydyti jie gali greitai prasiskinti kelią. Dar greičiau patenka į rinką vaistai gyvūnams.

Naujasis gydymo būdas, sumažinus baltymų terapijos išlaidas, galėtų būti prieinamas ūkiniams gyvūnams ir naminiams gyvūnėliams gydyti, atvertų naują rinką veterinarijos sektoriuje.

Dr. L. Herron žino, kokia veiksminga gali būti baltymų terapija. Jai pačiai buvo paskirtas jau apyvartoje esantis toks vaistas nuo žarnyno uždegimo. Pasak tyrėjos, neįtikima, ką gali padaryti kai kurie šių preparatų.

Geresni ir pigesni

Mokslininkų komanda įsitikinusi, kad gali išplėsti vištų gaminamų baltymų asortimentą. Technologijai, kuria nauji genai įterpiami į vištų DNR, naudotas lentivirusas naudingajam kroviniui nugabenti. Tačiau pasitaiko klaidų, kol genai randa taikinį. Tikimasi, jog naujesnis CRISPR/Cas metodas leis daug tiksliau redaguoti.

Mokslininkai gavo strateginį finansavimą iš Biotechnologijos ir biologijos mokslų tyrimų tarybos. Tyrimas paskelbtas žurnale „BMC Biotechnology“.

Pačioms vištoms jų organizme esantys žmogaus baltymai nedaro jokios įtakos. Vištos, gyvendamos pranašesnėmis sąlygomis nei narvuose laikomi naminiai paukščiai, tiesiog deda kiaušinius.

Vadovaujantis ES teisės aktais dėl genetiškai modifikuotų organizmų maisto grandinėje, nei jos, nei jų kiaušiniai nepateks į mūsų lėkštes. Tačiau kiaušiniai gali būti geresni ir pigesni vaistai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika