Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Febės vanduo visai kitoks, nei bet kur kitur Saulės sistemoje: aiškėja, kodėl taip nutiko 

2018 gruodžio 17 d. 11:05
NASA nuotrauka

Ne visas vanduo yra vienodas. Dauguma jo molekulių susideda iš įprastų dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies, tačiau kai kuriose vandenilį pakeičia sunkesnis jo izotopas deuteris.

Jo branduolyje prie protono prikibęs ir neutronas. Deuterį turinčio vandens molekulė yra apie 5 procentais sunkesnė už įprastą – tai pakeičia jo elgesį formuojantis planetoms. Įprasto ir sunkesnio vandens gausos santykis, žymimas D/H, taip pat leidžia nustatyti vandens kilmę – pavyzdžiui, Žemės vanduo, atneštas kometų, turi tokį patį D/H, kaip ir kometų ledas.

Dabar pristatyta Saturno ir jo palydovų vandens ledo analizė, atlikta pasitelkus naują metodą, leidžiantį molekulių skirtumus įvertinti per atstumą.

Paaiškėjo, kad Saturno žieduose ir visuose palydovuose, išskyrus Febę, vandens ledo D/H yra vienodas ir toks pat, kaip ir Žemėje, taigi ir kilmė turėtų būti vienoda – Saulės sistemos kometos ir asteroidai. Tuo tarpu Febės vanduo turi daug daugiau deuterio – gerokai daugiau, nei bet koks kitas objektas Saulės sistemoje, kuriame šis santykis išmatuotas.

Skaičiavimai rodo, kad aukštesnis D/H turėtų būti Saulės sistemos pakraščiuose, taigi gali būti, kad Febė susiformavo ten ir tik vėliau atskrido arčiau žvaigždės, kur ją pagavo Saturno gravitacija. Šią hipotezę patvirtina ir kito cheminio elemento – anglies – izotopų gausos santykis, kuris Febėje vėlgi yra visiškai kitoks, nei kituose Saturno palydovuose, ir atitinka Saulės sistemos pakraščių kūnus.

Tyrimo rezultatai publikuojami Icarus.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika