Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Elektronas vis dar apvalus ir tai stabdo mokslą 

2018 lapkričio 14 d. 15:49
Organizatorių nuotrauka

Dalelės dažniausiai vaizduojamos kaip idealūs rutuliukai. Tačiau šis estetiškai patrauklus įsivaizdavimas kertasi su kvantinės fizikos dėsniais. Visgi elektrono formos „sugadinti“ kol kas nepavyksta.

Praėjusio mėnesio gale Harvarde buvo atliktas pasaulio fizikai svarbus eksperimentas Advanced Cold Molecule Electron Electric Dipole Moment. Bet kadangi jo esmę ir rezultatus išaiškinti ne taip paprasta, į žiniasklaidą informacija skverbiasi neskubriai. Mokslininkai dar kartą pabandė „išvysti“ ir išmatuoti elektrono formą, tačiau instrumentų tikslumo visgi neužteko ir todėl elektronas tebelieka „apvalus“.

Iš pradžių elektronas buvo įsivaizduojamas kaip erdvės taškas, be konstrukcijos ir formos, bet su aiškiu neigiamu krūviu. Vėliau, vystantis mokslui, jam dar buvo priskirtas nedidelis kampinis momentas ir visai mažutėlis magnetinis laukas, ir tai sukėlė problemą. Kad rastųsi magnetinis laukas, reikia dviejų skirtingų polių, nors truputį vienas nuo kito atitraukti. Tai yra, elektronas privalo turėti, kad ir patį menkiausią, skersmenį – dalelių fizikoje šis parametras vadinamas elektriniu dipoliniu momentu (EDM).

Nuo EDM priklauso ir elektrono dydis, ir forma. Pavyzdžiui, jis gali būti panašus į kriaušę ar regbio kamuolį. Standartinis modelis prognozuoja, kad taip ir yra – netgi suskaičiuota teorinė EDM reikšmė: 10–38 cm. Teliko patvirtinti, o dar geriau, paneigti tai praktikoje, ir gauti naujus duomenis. Deja, nors Harvardo fizikams ir pavyko išmatuoti EDM beprecedenčiu 10–29 cm tikslumu, tačiau vis viena „išvydo“ tik apskritimą. Todė oficialiai elektronas – apvalus, nors tai ir paradoksas.

Kodėl toks nusivylimas? Kad elektronas įgautų sudėtingą formą, jį turi veikti iki šiol dar nežinomos subatominės dalelės, kurias labai maga surasti – ar bent jau patvirtinti, kad jos iš tiesų egzistuoja ir daro įtaką mikropasauliui. Be to, elektrono EDM aprašančiame Standartiniame modelyje pilna spragų, ir fizikai teoretikai seniai svajoja gauti svarią priežastį oficialiai paneigti jo postulatus, kad galėtų pasiūlyti naujus modelius ir teorijas. Deja, elektronas vis dar apvalus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"