Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Ateina robotai reporteriai 

2019 vasario 12 d. 10:00
Robotai padeda kepti straipsnius didžiuliu greičiu ir tikslumu.
Robotai padeda kepti straipsnius didžiuliu greičiu ir tikslumu.
nytimes.com nuotrauka

Tuo metu, kai reporteriai ir redaktoriai vis dažniau netenka darbo tiek skaitmeniniuose leidiniuose, tiek tradiciniuose laikraščiuose, mašinų generuojama žurnalistika plečiasi.

Lygiai trečdalis turinio, kurį skelbia „Bloomberg News“, sukurta panaudojus kokios nors rūšies automatizuotą technologiją. Kaip rašo „The New York Times“, kompanijos naudojama sistema „Cyborg“ padeda reporteriams dideliais kiekiais apdoroti tūkstančius straipsnių apie bendrovių ketvirčio pajamas. Programa gali smulkiai išanalizuoti bendrovės finansinę ataskaitą tą pačią akimirką, kai tik ši pasirodo, ir tuojau pat išmesti naujienų istoriją su aktualiausiais ir svarbiausiais faktais bei skaičiais. Be to, kitaip nei verslo reporteriai, kurie kratosi šio nuobodaus darbo, programa jį atlieka nesiskųsdama.

Nepavargstanti ir tiksli „Cyborg“ sistema padeda agentūrai „Bloomberg“ lenktyniauti su „Reuters“, svarbiausia savo varžove greito reagavimo reikalaujančios verslo ir finansų žurnalistikos srityje, taip pat suteikia galimybę kovoti su neseniai informacinėse lenktynėse atsiradusiu žaidėju – rizikos draudimo fondais, kurie pasitelkia dirbtinį intelektą, kad pateiktų savo klientams naujausius faktus. „Šioje srityje finansų rinkos lenkia visus kitus“, – sako „Bloomberg“ vyriausiasis redaktorius Johnas Micklethwaitas.

Be straipsnių apie tai, kiek uždirbo bendrovės, robotai reporteriai padėjo produktyviai gaminti „Bloomberg“ straipsnius apie žemesnės lygos beisbolo varžybas „The Associated Press“ agentūrai, aukštųjų mokyklų futbolą laikraščiui „The Washington Post“ ir žemės drebėjimus „The Los Angeles Times“.

Prieš porą savaičių britų dienraštis „The Guardian“ Australijai skirtame tiraže paskelbė savo pirmąjį mašina sugeneruotą straipsnį – ataskaitą apie kasmetines dotacijas šalies politinėms partijoms. „Forbes“ neseniai pranešė testuojantis įrankį, kuris vadinasi „Bertie“ ir aprūpina reporterius istorijų juodraščiais bei šablonais.

Dirbtinis intelektas – našumo įrankis

Nors dirbtinis intelektas tapo viena žurnalistikos priemonių, vadovai nemano, kad jis kelia grėsmę darbuotojams. Veikiau jau padeda žurnalistams skirti daugiau laiko savarankiškam darbui.

„Žurnalisto darbas yra kūrybinis, susijęs su smalsumu, pasakojantis istorijas, kapstantis, verčiantis vyriausybes būti atskaitingas, jis reikalauja kritinio mąstymo ir nuovokumo – būtent to mes ir norime iš savo žurnalistų“, – pabrėžia Lisa Gibbs, vadovaujanti AP darbo su partneriais skyriui. Agentūra buvo viena pirmųjų, pasitelkusių dirbtinį intelektą. 2014 metais ji sudarė sandorį su technologijų kompanija „Automated Insights“, kurios specializacija – kalbos generavimo programinė įranga, per metus pagaminanti milijardus mašinos sugeneruotų straipsnių.

Be to, kad remiasi programine įranga generuojant straipsnius apie žemesnės lygos ir koledžų sportą, AP, kaip ir „Bloomberg“, ja sustiprina savo ataskaitas apie bendrovių pajamas. Nuo tada, kai suvienijo jėgas su „Automated Insights“, AP padidino tokių straipsnių skaičių nuo 300 iki 3700 per ketvirtį.

„The Washington Post“ redakcijoje dirba vidaus robotas reporteris „Heliograf“, jau pademonstravęs savo naudą rašant apie 2016 metų vasaros olimpines žaidynes ir tų pačių metų rinkimus. Pernai dėl „Heliograf“ laikraštis pelnė robotų panaudojimo meistro apdovanojimą per „Global Biggies Awards“ ceremoniją. Tarsi norint sunervinti žurnalistus, ji buvo surengta Kolumbijos universiteto Pulitzerio salėje. Apdovanojimai kasmet skiriami už nuopelnus panaudojant dirbtinį intelektą ir didelį kiekį duomenų.

Pasak laikraščio strateginių iniciatyvų direktoriaus Jeremy Gilberto, dirbtiniu intelektu buvo pasinaudota ir skatinant vietinės reikšmės straipsnius apie politinę kovą, skirtus skaitytojams specifiniuose regionuose. „Kai kalbama apie masinę žiniasklaidą, nacionalinę ar tarptautinę, atsiranda rizika prarasti skaitytojų, kuriuos domina straipsniai apie jų mažesnes bendruomenes, susidomėjimą, – sakė J. Gilbertas. – Todėl paklausėme savęs: kaip galėtume išplėsti savo kompetenciją?“

Nors dirbtinis intelektas tapo viena iš žurnalistikos priemonių, vadovai nemano, kad jis kelia grėsmę darbuotojams.

AP, „The Washington Post“ ir „Bloomberg“ taip pat įsidiegė vidaus sistemą, perspėjančią apie anomalius duomenų bitus. Išvydę perspėjimą, žurnalistai gali nuspręsti, ar reikalingas išsamesnis žmogaus parašytas straipsnis. Pavyzdžiui, per olimpiadą darbo vietoje esanti pranešimų sistema „Slack“ turėjo informuoti redaktorius, ar pasiektas rezultatas yra 10 proc. didesnis, ar mažesnis už olimpinį pasaulio rekordą.

Dirbtinio intelekto žurnalistika – sudėtingesnė nei įsivaizduojamas žvilgantis robotas, mikliai renkantis rankraštį. Iš pradžių atliekama daug darbo, redaktoriai ir rašytojai kruopščiai apdoroja keletą istorijos versijų, užpildytų tekstais su skirtingais rezultatais. Kai duomenys pranešimui apie orą, beisbolo varžybas ar bendrovės pajamas jau yra, sistema gali sukurti straipsnį.

Naujovė tampa būtinybe

Tačiau ir mašinų sugeneruoti pasakojimai gali klysti. Pavyzdžiui, rengiant straipsnį apie bendrovės pajamas programinės įrangos sistemos gali susidurti su analogais tų bendrovių, kurios sumaniai parenka skaičius, kad sudarytų palankesnį vaizdą, nei jie rodo. „Bloomberg“ redakcijoje reporteriai ir redaktoriai stengiasi parengti „Cyborg“, kad jos neįsuktų tokia taktika.

Redakcijos gali kur kas plačiau panaudoti dirbtinį intelektą nei vien mechaniškai sukurtų straipsnių gamybai. Programinės įrangos kūrėjai tikisi paversti dirbtinio intelekto priemones našumo įrankiu žurnalistikoje. Analizuojant duomenis pasitelkus dirbtinį intelektą galima pastebėti anomalijas ir šablonus, o jiems suprasti kaip tik ir reikalingas gyvas žurnalistas. „The Wall Street Journal“ ir „Dow Jones“ eksperimentuoja su technologija, padedančia vykdyti įvairias užduotis, tarp jų iššifruoti interviu, identifikuoti sunkiai atskiriamas klastotes, su dirbtinio intelekto pagalba įtikinamai sufabrikuotus vaizdus.

„Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas dar buvo naujutėlė technologija, kurią taikė aukštųjų technologijų kompanijos, bet dabar ji tikrai tapo būtinybe, – įsitikinęs Francesco Marconi, „The Wall Street Journal“ tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas. – Manau, netrukus bus sukurta daug žurnalistikos įrankių, pasižyminčių dirbtiniu intelektu.“

„The New York Times“ kol kas neturi planų kurti mašinų sugeneruotus naujienų straipsnius, bet kompanija eksperimentavo panaudodama dirbtinį intelektą naujienlaiškiams personalizuoti, vaizdams identifikuoti skaitmeninant savo archyvą.

Nors anksčiau pažangiosios technologijos yra sunaikinusios daugybę darbo vietų, kadaise buvusių svarbių žurnalistikos pramonei, dabar žurnalistams ir redaktoriams nekyla pagunda sunaikinti programas, perėmusias dalį anksčiau jiems tekusio darbo. Technologijos pakeitė daugybę funkcijų, tačiau F. Marconi lygina dirbtinio intelekto atsiradimą redakcijose su telefono atsiradimu. Abiem atvejais informacija gaunama geriau ir greičiau. „Kol kas tai nauja sritis, bet technologija kinta. Šiandien tai dirbtinis intelektas, rytoj – kas nors kita. Tačiau žurnalistikos standartai nesikeičia.“

Pasak „Automated Insights“ vykdomojo direktoriaus Marco Ziontso, mašinoms dar labai toli iki to, kad jos galėtų pakeisti iš kūno ir kraujo sudarytus reporterius bei redaktorius. Jis nesiūlo savo dukrai žurnalistei pasiieškoti kito darbo, bet pataria susipažinti su naujausiomis technologijomis. Žmonėms, kurie nenori mokytis ir keistis, kad ir kokiame versle jie būtų, jis pranašauja tikrai komplikuotą karjerą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika