Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“ 

2018 lapkričio 15 d. 16:34
AFP/Scanpix nuotraukos

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, trečiadienį pranešė mokslininkai.

Šis atradimas gali padėti gauti naujos informacijos apie planetas, priklausančias netoli Saulės esančių žvaigždžių sistemoms.

Astronomai, tyrinėję Barnardo žvaigždę, esančią vos už šešių šviesmečių, pastebėjo „užšalusį, silpnai apšviestą pasaulį“ – mažiausiai 3,2 karto masyvesnę už Žemę egzoplanetą.

Planeta, pavadinta Barnardo žvaigždės b, aplink savo šviesulį apsisuka per 233 dienas.

Barnardo žvaigždė yra antroji, esanti arčiausiai Saulės – po trinarės Kentauro Alfos sistemos, esančios už 4,39 šviesmečio.

„Tai svarbu, nes ji iš tikrųjų mūsų artimoji kaimynė, o mes iš principo norėtume susipažinti su savo kaimynais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Katalonijos kosmoso studijų instituto ir Ispanijos kosmoso mokslų instituto mokslininkas Ignasi Ribasas.

Nors naujai atrastos planetos orbita yra gana arti jos žvaigždės, jos gaunama energija sudaro mažiau kaip 2 proc. energijos srauto, kuris iš Saulės pasiekia Žemę. Kaip rodo tyrėjų skaičiavimai, jos paviršiaus temperatūra – minus 170 laipsnių Celsijaus, todėl mums žinomo pavidalo gyvybė ten negalėtų egzistuoti.

„Tai aiškiai nėra gyvenamoji zona, nėra skysto vandens. Jeigu joje esama kokio nors vandens arba dujų, jis tikriausiai yra kieto pavidalo – štai kodėl vadiname (planetą) įšalusia“, – aiškino I. Ribasas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Raudonosios nykštukės tamsa

Žmonijai daug metų tyrinėjant dangaus kūnus nakties danguje, visada daugiau dėmesio būdavo skiriama ryškesnėms, naujesnėms žvaigždėms, kurios išskiria daugiau šviesos ir padidina mokslininkų galimybes pastebėti aplink jas skriejančių kūnų.

Bernardo žvaigždė yra raudonoji nykštukė – maža, vėstanti, maždaug dukart už Saulę senesnė žvaigždė. Ji skleidžia palyginus mažai šviesos, todėl aplink ją skriejančius kūnus įžiūrėti sunku.

I. Ribasas ir jo bendradarbiai, ieškodami Bernardo žvaigždės b, išstudijavo daugiau nei 20 metų stebėjimų medžiagą, surinktą iš septynių skirtingų stebėjimo prietaisų.

Vėliau pasinaudoję vadinamuoju Dopplerio metodu jie nustatė planetos traukos jėgos poveikį motininei žvaigždei.

Astronomai šiuo metodu gali nustatyti planetos judėjimo greitį ir masę.

„Mes visi sunkiai dirbome, kol pavyko pasiekti šį proveržį“, – sakė Guillemas Anglada Escude, Londono karalienės Marijos universiteto astronomas, vienas iš žurnale „Nature“ publikuoto tyrimo autorių.

„Mini Neptūnas?“

Mokslininkų komanda dirbo kartu su Europos pietų observatorija (ESO). Tyrimams buvo panaudoti prietaisai, galintys pastebėti žvaigždės judėjimo greičio pakitimus net jeigu jie tėra vos 3,5 kilometro per valandą.

Manoma, kad Bernardo žvaigždė skrieja maždaug 500 kilometrų per valandą greičiu ir yra greičiausiai judantis žinomas dangaus kūnas mūsų visatoje.

Pasak I. Ribaso, nors astronomams Dopplerio metodu pavyko nustatyti žvaigždės dydį ir orbitą, kol kas visos pastangos sužinoti, kaip ji atrodo, tebus „spėlionės“.

„Tai gana sudėtinga sritis, atsižvelgiant į jos savybes. Matėme, kad tokios masės planetos būna uolėtos, o tai reiškia, kad ji galėtų būti panaši į Žemę, turėti kietą paviršių ir galbūt kokią nors atmosferą ar kokį nors įšalo sluoksnį paviršiuje“, – sakė jis.

„Arba ji gali būti panaši į mini Neptūną – sumažintą mūsų Saulės sistemos dujinių milžinų variantą“, – pridūrė mokslininkas.

Nors ji gali būti šalta, nesvetinga, beveik nematoma, bet ji yra tikrai arti.

Vienintelė žinoma arčiau Žemės esanti egzoplaneta buvo surasta 2016 metais. Ji skrieja aplink vieną žvaigždę Kentauro alfos žvaigždžių sistemoje, nuo mūsų nutolusioje per 4,37 šviesmečio.

„Mūsų artimiausioje kaimynystėje nėra jau tiek daug žvaigždžių. Investavimas į jų paieška yra brangus“, – sakė I. Ribasas.

„Tai tikrai jau visai arti, todėl, jeigu turite vilties – o aš turiu – ilgainiui pamatyti tas planetas ir smulkiau jas ištirti, mes turime pradėti nuo arčiausiai esančiųjų. Tai galėtų ilgainiui atvesti iki kitų atradimų“, – teigė jis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"