Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Astrofizikas: negalime teigti, kad nežemiškos visatos civilizacijos neegzistuoja 

pixabay.com nuotrauka

Negalime atmesti galimybės, kad pasikartojantys radijo žybsniai galbūt yra kokios nors nežemiškos civilizacijos ženklas, LRT RADIJUI sako astrofizikas Kastytis Zubovas. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, kol kas nėra tiksliai žinoma, koks fizikinis procesas šiuos signalus sukelia.

„Kategoriškai atmesti galimybės, kad aptikti radijo žybsniai yra kokios nors protingos civilizacijos skleidžiamas signalas negalime. Iš kitos pusės – tokia tikimybė yra menkai tikėtina, nes šie signalai sklinda iš visų dangaus pusių. Jeigu tai būtų kokios nors nežemiškos civilizacijos signalas, tai ta civilizacija turėtų būti paplitusi visoje visatoje, o ir kitos nesusijusios civilizacijos turėtų bandyti komunikuoti tokiu pačiu būdu“, – teigia K. Zubovas.

Jo tvirtinimu, greitieji radijo žybsniai buvo aptikti dar 2007 m. Per kiek daugiau nei dešimtmetį trukusius stebėjimus aptikta daugiau nei 70 šių reiškinių. Anot pašnekovo, greitasis radijo žybsnis – tai vos kelias tūkstantąsias sekundės trunkantis radijo bangų signalas, sklindantis iš kokios nors vietos ir dažniausiai daugiau nepasikartojantis.

„Dabar mes žinome vos du šaltinius, kurie skleidžia pasikartojančius radijo žybsnius, o visi kiti buvo užfiksuoti tik viena kartą. Juos galima palyginti, tarkime, su staigiu žybtelėjimu, įjungiant ir išjungiant prožektorių. Atstumas tarp šių pasikartojančių radijo žybsnių yra didelis, todėl sunku tikėti, kad kokia nors protinga civilizacija galėtų juos abu skleisti“, – paaiškina astrofizikas.

Vienas iš K. Zubovo minėtų pasikartojančių žybsnių buvo aptiktas 2012 m., o kitas atrastas visai neseniai. Vienkartinis žybsnis neleidžia signalo susieti su konkrečia galaktika: padėties paklaidos ir neapibrėžtumas dangaus skliaute apima tokį plotą, kuriame gali būti daug galaktikų. Turėdami signalą, kuris pasikartoja, mokslininkai gali kur kas detaliau išsiaiškinti, iš kur tas signalas sklinda.

„2012 m. pasikartojusio signalo atžvilgiu mes turime gana daug stebėjimų, kurių šaltinį galima susieti su konkrečia galaktika, kurios šviesa iki mūsų keliauja apie tris milijonus metų. Tai yra nedidelė galaktika, gerokai mažesnė už mūsų Paukščių Taką, bet joje yra kažkoks šaltinis, kuris spinduliuoja. Atlikdami neseniai pasikartojusio signalo stebėjimus, galėsime nustatyti, iš kokios galaktikos ir kokios dangaus vietos jis sklinda“, – tvirtina K. Zubovas.

Pašnekovo aiškinimu, tokių radijo žybsnių neišgirsi, nes tai, ką paprastai girdi žmonės, yra garso arba akustinės bangos, galinčios sklisti atmosferoje ar kitoje terpėje. Kosmose taip pat sklinda analogiškos bangos, vadinamos garso bangomis, bet šie radijo žybsniai yra ne tas pats.

„Šie žybsniai yra vadinami radijo žybsniais, nes jie stebimi radijo bangų ruože, bet tai vis tiek yra elektromagnetinės bangos. Tos bangos, kurias mes naudojame radijo stočių signalams siųsti ir panašiai, yra analogiškos, bet tai nėra konkrečiai tai, ką mes girdime. Jeigu mes galėtume tai paversti garso bangomis, išgirstume pusę sekundės trunkantį garsą“, – sako K. Zubovas.

Kaip vieną iš būdų, norint aptikti signalus, kuriuos galėtų skleisti kokia nors nežemiška civilizacija, pašnekovas įvardija vadinamuosius techno pėdsakus: „Galima sakyti, kad mes daugiau nei dešimt metų ieškome techno pėdsakų, nuo tada, kai buvo atlikti pirmieji bandymai tam, kad būtų užfiksuoti kokių nors nežemiškų civilizacijų radijo signalai.“

Pašnekovo teigimu, kol kas nė viena iš šių paieškų teigiamų rezultatų nedavė, tačiau iki šiol yra ištirta tik labai maža dalis galimų signalų erdvės. Šią dalį K. Zubovas prilygino olimpinių plaukimo baseinų ir visų žemės vandenynų tūriui.

„Naujas SETI instituto mokslininkų projektas siekia tą techno pėdsakų paiešką padaryti kur kas labiau sistemišką, įvertinti, kokie tie pėdsakai galėtų būti, remiantis ir mūsų turimomis technologijomis, taip pat projekcijomis, perspektyvomis apie tai, kaip technologijos galėtų vystytis. Taigi, įvertinus, kokie pėdsakai galėtu būti, mes galime įvertinti, kaip jų ieškoti. Jeigu nerandame žuvies baseine, tai nereiškia, kad žuvis neegzistuoja. Todėl kol kas neradę radijo signalų iš nežemiškų civilizacijų, mes negalime pagrįstai teigti, kad tos civilizacijos neegzistuoja“, – LRT RADIJUI sako K. Zubovas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika