Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Ar smegenys ir po kelių dešimtmečių atsimena amputuotas galūnes? 

2019 vasario 17 d. 12:59
Reuters/Scanpix nuotrauka

Žmogaus smegenys yra įspūdingas gamtos kūrinys. Tik pažiūrėkite, kiek daug veiksmų atliekate apie tai net negalvodami. Žmonės greitai išmoksta gyventi ir be vienos rankos, jei jos netenka – tiesiog prisitaiko viską nuveikti viena ranka. Bet ar smegenys prarastą galūnę tiesiog pamiršta?

Amputacijas ištvėrę žmonės dažnai kalba apie fantominį skausmą ar kitus pojūčius galūnėje, kurios nebeturi. Tai mokslininkus verčia manyti, kad smegenys vis dar nesuvokia, kad toks galūnės nebėra. Tai, beje, gali turėti ir teigiamų pusių, apie kurias perskaitysite vėliau. Prieš tai norime jums papasakoti apie naują Oksfordo universiteto ir Londono universiteto koledžo mokslininkų tyrimą.

Mokslininkai tyrime dalyvauti pakvietė 18 žmonių, kurie seniai prarado bent vieną savo ranką. Taip jau sutapo, kad vidutiniškai galūnės šie žmonės neteko prieš 18 metų. Tyrime taip pat dalyvavo 13 žmonių, kurie gimė be vienos iš savo rankų, bei keliolika žmonių, kurie turėjo abi rankas. Pastaroji grupė buvo kontrolinė, skirtas patikrinti metodo tikslumą. Žmonės po vieną turėjo gultis į kompiuterinės tomografijos aparatą, kuris fiksavo jų smegenų aktyvumą. Mokslininkai eksperimento dalyvių prašė pajudinti rankos pirštus – būtent tos rankos, kurios šie žmonės, išskyrus kontrolinės grupės narius, neturėjo.

Mokslininkai norėjo užfiksuoti, ar detali informacija apie pašalintą galūnę smegenyse yra saugoma ir po tokio ilgo laiko. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie neteko vienos rankos, smegenyse išsaugojo detalius prarastos galūnės žemėlapius. Vien pažvelgę į smegenų aktyvumą mokslininkai galėjo matyti, kurį pirštą žmogus bando pajudinti. Kitaip tariant, fantominiai pirštai vis dar buvo sujungti su už rankų judesius atsakingais smegenų centrais ir centrinė nervų sistema, galima sakyti, nežinojo apie tai, kad galūnės nebėra.

Tuo tarpu antrosios tyrimo grupės atstovai, kurie buvo gimę be vienos rankos, tokių ženklų nerodė. Mokslininkai tai aiškina paprastai – kūdikystėje mes išmokstame valdyti savo pirštus. Mes žiūrime į savo rankas ir po truputį judiname pirštus, bandome ką nors sugriebti, paliesti. Kai rankos nėra, tiesiog nėra ko išmokti valdyti. Tiesa, kai šie žmonės stengėsi pajudinti neegzistuojančios rankos pirštus, už judesį atsakingi smegenų centrai suaktyvėdavo, tačiau ne taip stipriai – detalių rankos žemėlapių čia tiesiog nėra.

Tai nėra tik šiaip įdomus tyrimas – jis kada nors ateityje padės sukurti naujos kartos robotinius rankų protezus, kurie pasinaudos išlikusiais galūnių žemėlapiais. Mokslininkai teigia, kad tokius protezus galės nešioti ir tie, kurie rankų neteko prieš kelis dešimtmečius.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika