Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Ar iš tiesų naudojantis genų žirklėmis greitai galėsime išgydyti vėžį? 

2018 rugpjūčio 1 d. 15:08
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija / 
pixabay.com nuotrauka

Sekantys mokslo ir sveikatos naujienas, ypač sergantys sunkiai pagydomomis ligomis, gali susidaryti įspūdį, kad aušta nauja, žmonijos be ligų era. O šį įspūdį sutvirtina pastaruoju metu viešoje erdvėje mirgėti nepaliaujantis trumpinys, CRISPR, rašo LiveScience.com.

Naudojantis šia genetinės inžinerijos forma mokslininkai gali keisti ir redaguoti genomą, tai yra keisti genų rinkinį dešimtyje tūkstančių organizmo ląstelių, redaguoti DNR. CRISPR mokslininkams suteikia potencialą šalinti bei koreguoti ligas sukeliančius genus arba įterpti naujus, teoriškai galinčius gydyti sunkias ligas, tame tarpe ir vėžį.

Svarbu suprasti, kad kol kas eksperimentinėse terapijose gydomi tik tie pacientai, kuriems nepadėjo konvencinės gydymo priemonės – chemoterapija, radiacija ar operacija.

Tačiau paskui naują technologiją žengia tiek potenciali nauda, tiek potencialios rizikos.

Šį mėnesį buvo paskelbtos dvi svarbios CRISPR studijos. Pirmoji, ties kuria dirbo mokslininkai iš aibės institutų ir kuriai vadovavo Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai, buvo paskelbta žurnale „Nature“. Joje buvo paskelbta apie naują, efektyvesnį būdą keisti genomą, naudojantis genų žirklėmis. Metodas, kuriame naudojami elektriniai laukai, sulaukė aibės pagyrų iš biomedicinos tyrėjų. Apie tai galima spręsti iš aibės recenzijų ir ataskaitų.

Antroji studija, atlikta Wellcome Sanger institute Anglijoje, po kelių dienų buvo paskelbta žurnale „Nature Biotechnology“. Joje teigta, kad genų redagavimas pasitelkiant CRISPR technologiją gali padaryti daugiau žalos, nei mokslininkai galvojo.

Taigi kas vyksta? Ar CRISPR technologijos naudojimas vėžio gydymui iš tiesų taip arti, kaip manoma?

CRISPR?

CRISPR tėra vienas įrankis iš daugelio net keturių dešimtmečių senumo genetinės inžinerijos sferoje, su trenksmu į sceną išsiveržęs 2012 metais. Ši technologija yra ypatinga tuo, kad siūlo beprecedentį tikslumą redaguojant genomą, tai yra naujos DNR grandinės dėka ištaisant į genetinį kodą įrašytą klaidą. CRISPR nėra pirmasis genų inžinerijos metodas, tačiau, panašu, kad kol kas – pats tiksliausias.

Kaip gi šis metodas veikia? CRISPR, arba „taisyklingai pertraukti trumpi susitelkę palindrominiai pasikartojimai“ (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats), yra DNR pratęsimai, randami bakterijose ir kituose mikrobuose. Tie mikroorganizmai naudoja CRISPR, idant rastų ir pašalintų į jų genomą įsibrovusį DNR. Tai yra savotiška apsaugos sistema. CRISPR ir susiję proteinai, tokie, kaip Cas9, iškerpa viruso DNR ir viską sutvarko.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Technologija pamažu žengia į klinikinio taikymo sferą, tačiau gydymą gauna vos keli pacientai, o pats taikymas prasidėjo 2017 metais. Technologija dabar įžengia į klinikinio taikymo sferą, gydymą gauna vos keli pacientai, o viskas prasidėjo 2017 metais. CRISPR/Cas9 žirklės dabar plačiai ir sėkmingai naudojamos kuriant gyvūnus laboratorijose ir ląsteles su tokia genetine charakteristika, kuri mokslininkams padeda geriau ištirti žmonių ligas.

Šiuo atžvilgiu dalis su CRISPR susijusio pažado jau įgyvendinta ta prasme, kad „biomedicinos tyrimų laukas tikrai pažengė pirmyn tokiu būdu, kokiu niekas nesitikėjo, kad kada nors bus įmanoma“, – teigė Sietlo Altius Biomokslų instituto, kuriame tiriama CRISPR technologija ir kiti genomo keitimo metodai, direktoriaus pavaduotojas Fyodoras Urnovas.

Fiodoras Urnovas teigė, kad kalbant apie klinikinį technologijos taikymą, „horizonte galima regėti tikrai geras naujienas“.

CRISPR pažanga ir spąstai

Tam, kad CRISPR veiktų, trumpos grandinės pirmiausiai turi patekti į ląstelės branduolį, kuriame saugumas DNR. Tam, kad jos iki ten patektų, mokslininkai naudoja modifikuotus virusus. Šis metodas yra naudojamas pakankamai seniai. Tie nepavojingi virusai patenka į ląstelę ir į ją pristato savo gabenamą krovinį. Tačiau tokių virusų gaminimas dideliais kiekiais klinikiniam naudojimui gali užtrukti ištisus mėnesius ar net metus, o kritiniai pacientai, deja, neturi tiek laiko laukti.

Būtent dėl to „Nature“ žurnale pasirodžiusi studija sukėlė tokį susijaudinimą ir liaupsių laviną. Tyrimo metu genetinės medžiagos gabenimui į ląstelių branduolius mokslininkai vietoje virusų naudojo elektrinę stimuliaciją. Tai vadinama elektroporacija, o procesą sutrumpina vos iki kelių savaičių. Šis metodas gali pagreitinti ir pačius tyrimus.

Tuo tarpu antrojoje studijoje įspėjama apie technologijoje glūdinčius pavojus. Naudojantis genų žirklėmis galima pakeisti daugiau DNR dalių, nei mokslininkai gali suprasti, įskaitant toliau nuo koreguotinos zonos esančių genų iškirpimą, teigė tyrėjai.

Trumpai tariant – su CRISPR galima iškirpti per daug. Priklausomai nuo to, kiek daug buvo iškirpta, šis netikslumas gali sukelti kitas problemas, rašė mokslininkai. Pavyzdžiui galima netyčia negrįžtamai iškirpti nuo vėžinių ląstelių saugantį geną.

Tokios klaidos gali nutikti nepriklausomai nuo gabenimo metodo – viruso ar elektroporacijos, tvirtino Michaelas Kosickis, Wellcome Sanger instituto magistrantas ir pagrindinis studijos autorius.

Tačiau nei viename tyrime nedalyvavęs Fiodoras Urnovas sakė, kad jis perspėjo nedaryti jokių plačių ir visaapimančių išvadų iš antrosios studijos. Tyrimo metu naudotos pelių ląstelės, o ne klinikinio lygio žmogaus ląstelės, ir naudotos ne klinikiniam naudojimui sukurtos CRISPR/Cas9 gijos.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje joks klinikinis bandymas nebūtų pradedamas nepraėjus „atidžios saugumo patikros“, teigė Fiodoras Urnovas.

Yra du pagrindiniai saugumo reikalavimai: 1) užtikrinimas, kad genetinis pokytis buvo atliktas teisingai, neiškerpant kitų regionų, grėsmė, kurią antra studija pabrėžė ir 2) užtikrinimas, kad net ir teisingai atliktas genetinis dominantis pokytis yra saugus ir kad jo keitimas ar iškirpimas neturėtų neprognozuotų pasekmių.

Ką reikia žinoti sergantiesiems vėžiu?

CRISPR turi potencialo sukelti revoliuciją vėžio gydyme, imunoterapijos sferoje. Imunoterapijos metu genetiškai keičiamos atsparios ląstelės, vadinamos T ląstelėmis, idant jos surastų ir sunaikintų vėžio ląsteles taip, lyg jos būtų virusai. 2017 metais Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija pritarė poros vaistų naudojimui vienam iš imunoterapijos tipų. Tačiau nei viename iš jų nesinaudota CRISPR.

Tačiau visame pasaulyje gydytojai naudoja tiek tradicinę imunoterapiją, tiek naujas CRISPR technologijas, norėdami padidinti vėžio tipų, kuriuos gali patikimai išgydyti, skaičių, tačiau kol kas tai vyksta tik eksperimentiniame lygmenyje.

Pirmas dalykas, kurį svarbu suprasti, kad kol kas eksperimentinėse terapijose gydomi tik tie pacientai, kuriems nepadėjo konvencinės gydymo priemonės – chemoterapija, radiacija ar operacija.

Antrasis dalykas, kurį turi suprasti vėžiu sergantys ligoniai, yra kad pirmieji CRISPR gydymai yra eksperimentiniai, taigi daugeliui neprieinami. Tokie gydymai visų pirma yra siūlomi tyrimų ligoninėse, daugeliui pacientų jie netiktų. Daktarai tokiomis sąlygomis stengiasi išsiaiškinti ar ir kaip toks gydymas veikia ir kaip reiktų jį keisti. Mokslininkai imasi gydyti pacientus, sergančius aiškaus tipo vėžiu.

Taigi – kaip arti mes esame prie vėžio išgydymo su CRISPR? Joks ekspertas kol kas negali teigti nieko konkretaus. Fiodoras Urnovas sakė, kad yra užtikrintas, jog CRISPR technologija leis išplėsti vaistų spektrą bei išsamiau ištirti vėžį per kelerius ateinančius metus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"