Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

2018-ųjų Nobelio fizikos premija – lazerių tyrėjams 

2018 spalio 2 d. 13:05
AFP/Scanpix nuotrauka

Šių metų Nobelio fizikos premija fizikos srityje buvo paskirta JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui ir prancūzui Gerard'ui Mourou bei kanadietei Donnai Strickland  už lazerių tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.

A. Ashkino, kuriam dabar jau 96 metai, tyrimai atvėrė kelią sukurti „optinius pincetus“, leidžiančius lazerio šviesos „pirštais“ tiksliai manipuliuoti mažyčiais objektais, pavyzdžiui, atomais, virusais arba gyvomis ląstelėmis, bet jų nepažeisti.

Mokslininkas sugebėjo pritaikyti šviesos spindulių spaudimą fiziniams objektams judinti ir tokiu būdu įgyvendino „seną mokslinės fantastikos svajonę“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Tuo metu D. Strickland – trečioji Nobelio fizikos premiją pelniusi moteris – ir G. Mourou padėjo sukurti trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančius lazerius, dabar plačiai taikomus pramonėje ir medicinoje. Pasak Nobelio komiteto, jų tyrimai sudarė galimybę sukurti prietaisus, skleidžiančius „trumpiausius ir intensyviausius lazerio impulsus, kada nors sukurtus žmonijos“.

Be kita ko, jų sukurta technologija dabar naudojama akių operacijoms, pašalinančioms regėjimo sutrikimus.

Pastaruosius 26 metus Nobelio fizikos premija skiriama keliems asmenims.

Pernai ši premija buvo paskirta vokiečių kilmės JAV mokslininkui Raineriui Weissui ir amerikiečiams Barry C. Barishui (Bariui K. Barišui) bei Kipui S. Thorne'ui, pirmiesiems užfiksavusiems gravitacijos bangas.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Šiemet kiekvieną Nobelio premiją sudaro 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Jei kurios nors premijos laureatų būna daugiau nei vienas, suma jiems padalijama. Šįkart pusė sumos atiteks A. Ashkinui, o kita pusė – G. Mourou ir D. Strickland.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pirmadienį 2018-ųjų Nobelio medicinos premija buvo paskirta dviem imunologams – amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku Honjo, tyrusiems, kaip natūralias organizmo gynybos sistemas būtų galima panaudoti kovai su vėžiu.

Trečiadienį paaiškės, kam atiteks premija už tyrimus chemijos srityje, o penktadienį bus paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas. Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas pirmadienį baigsis ekonomikos premijos laureato paskelbimu.

Pirmąkart nuo 1949 metų Švedijos akademija nutarė atidėti 2018-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimą iki kitų metų, įsiplieskus lytinio priekabiavimo skandalui ir iškilus aštrių nesutarimų tarp apdovanojimą skiriančio komiteto narių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"