Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

„Facebook“ – blogis ar gėris? Kaip jaučiasi žmonės, išėję iš socialinio tinklo 

2019 vasario 5 d. 15:19
Reuters/Scanpix nuotrauka

Socialinis tinklas „Facebook“ švenčia 15 gimtadienį. Vartotojų skaičius ir pelnai auga, bet ginčai apie tai, ar „Facebook“ yra kenksmingas, ar naudingas netyla ir susilaukia ne tik vartotojų, bet ir mokslininkų dėmesio. Ką patiria žmonės, atsisakę „Facebook“?

„Facebook“ visame pasaulyje turi 2,3 milijardo naudotojų, rašo „The Washington Post“. Nepaisant virtinės skandalų dėl tinklo privatumo politikos ir vis didesnio vyriausybių dėmesio, „Facebook“ veiklos rodikliai vis geresni. Be to, „Facebook“ skelbia, kad bent jau Šiaurės Amerikoje, vartotojų skaičius taip pat auga.

Socialinio tinklo gerbėjai aiškiai įvardija jo teikiamus privalumus: lengvas būdas palaikyti ryšį su draugais, sužinoti naujienas, mėgautis pramoginiu turiniu, o verslininkams – ieškoti potencialių klientų.

Tačiau mokslininkai pastaraisiais metais ėmė vis atidžiau žiūrėti į tai, ką neigiamo neša socialiniai tinklai ir koks bus jų poveikis visuomenei ir individui.

Ką patyrusiam vartotojui reiškia bent mėnesį visiškai nesinaudoti „Facebook“?

Naudingos atostogos

Kaip tik tokį eksperimentą atliko vilnietis Algimantas. „Sumaniau imtis šio eksperimento, pagalvojęs, kad „Facebook“ gana beprasmiškai suryja daug laiko ir dėmesio“, – sakė jis. Aktyviai rašęs ir bendravęs „Facebook“ tinkle, Algimantas atitinkamai gaudavo ir daug pranešimų: „Iš vienos pusės tai įdomu, iš kitos – labai erzina, nes pranešimai nuolat nukreipia dėmesį į socialinį tinklą“.

„Išjungęs pranešimus, pajutau „fainą“ ramybės, atitrūkimo nuo pasaulio jausmą“, – sakė LŽ pašnekovas. Tačiau yra ir kita pusė – įpratęs didžiąją dalį informacijos gauti per „Facebook“ tinklą, žmogus ima jos pasigesti, o tai sukelia diskomfortą. Susitvarkius domėjimosi sritis ir šaltinius, „Facebook“ informaciją galima gauti daug greičiau, nei specialiai jos ieškant pavieniuose šaltiniuose.

Nors Algimantas nėra vienas tų žmonių, kurie „bukai“ be jokio tikslo naršo per „Facebook“ pranešimų juostą, pasak jo, kartais vis tiek save pagaudavo: „o ką aš čia veikiu?“.

Išjungęs pranešimus, pajutau „fainą“ ramybės, atitrūkimo nuo pasaulio jausmą.

Nesinaudojant „Facebook“, žmogaus gyvenime atsiranda laisvo laiko, kurį galima skirti kitokiai veiklai. Algimanto teigimu, jis daugiau dėmesio skyrė vienam pagrindinių pomėgių – knygoms: „Beveik nežiūriu televizijos ir „YouTube“ kanalo internete, o daugiausiai informacijos semdavausi socialiniuose tinkluose. Taigi, jiems neskirtas laikas persikėlė į knygas“.

Be to, nuolat nežvilgčiojant į telefoną, pagerėjo bendravimas su vaikais. „Nors ir labai stengdavausi to vengti, anksčiau pagaudavau save, kad žaisdamas ar kitaip bendraudamas su vaikais, vis ką nors tapšnodavau telefone. Skyriau jiems ne daugiau, bet grynesnio dėmesio ir man atrodo, kad jie tai pajuto“, – pasakojo Algimantas.

Paklaustas, kurie poveikiai „nusveria“ – ramybės jausmas ar informacijos trūkumas, Algimantas teigė, kad svarbesnis buvo antrasis veiksnys: „Kad ir dirgina, bet už tai žinau, kas vyksta. Todėl ir eksperimentą dariau tik mėnesį“. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad turėtume nuolat kiurksoti tinkle: „Manau, kad ateityje kartosiu tokias atostogas. Tai leidžia ištrūkti iš tinklo rutinos, kurioje imi elgtis nemąstydamas, inertiškai. Mėnesiui atsijungęs nuo „Facebook“, vėliau juo ėmiau naudotis brandžiau ir sąmoningiau“.

Anot LŽ pašnekovo, demonizuoti „Facebook“ neverta, bet kritikuoti yra už ką: „Visgi, tokios „Facebook“ priemonės, kaip mano minėtas įkyrus priminimas apie save pranešimais, yra nuosekli metodika, sukurta būtent tam, kad nuolat tempti žmogų atgal į tinklą. Tai erzina, ypatingai žinant, kad tai daroma sąmoningai – ne vartotojo interesais, o kad greičiau „suktųsi skaitliukai. Todėl sąmoningiau į „Facebook“ naudojimą žiūrintis žmogus, sugebės geriau suvaldyti save ir bus atsparesnis tokiems metodams“.

Mokslas sako tą patį

Algimantas – vienas iš daugiau nei 2 milijardų „Facebook“ naudotojų, bet jo mintis gana tiksliai atkartoja moksliniai tyrimai. „The Washington Post“ aprašė mokslinį eksperimentą, kuriame dalyvavo pustrečio tūkstančio amerikiečių. Tyrėjų išvados rodo, kad amerikiečių vertinimas veik nesiskiria nuo LŽ kalbinto vilniečio.

Niujorko ir Stanfordo universitetų tyrėjai išsiaiškino, kad atsisakius „Facebook“ bent 4 savaitėms, pasikeičia žmogaus elgsena ir mąstysena. Tyrimai parodė, kad socialinio tinklo atsisakę žmonės mažiau laiko praleido internete, daugiau žiūrėjo televiziją, aktyviau bendravo su šeima ir draugais. Jie mažiau gaudėsi šviežiausiose naujienose, bet buvo atsparesni politinių pažiūrų poliarizacijai. Be to, daugelis jų teigė, kad tapo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu.

Galutinė tyrėjų išvada buvo ta, kad jie negali pritarti nei aršiausiems „Facebook“ kritikams, nei didžiausiems tinklo gerbėjams.

Mokslininkai taip pat paskaičiavo, kad „Facebook“ atsisakę žmonės įgijo vidutiniškai po 1 laisvo laiko valandą per dieną ir pasibaigus eksperimentui, kai kurie ėmė naudotis tinklu rečiau.

Visgi, fiksavę nesinaudojimo „Facebook“ privalumus, mokslininkai pripažino, kad „be abejonės, „Facebook“ duoda daug privalumų jo naudotojams“. Eksperimento dalyviai taip pat nesunkiai įvardijo „Facebook“ teikiamus privalumus – nuo pramogų iki labdaringos veiklos ir puikių bendravimo galimybių. „Diskusijos dėl socialinių tinklų trūkumų negali paneigti paprasto fakto, kad jie patenkina daugybės žmonių poreikius“, – sakė eksperimento autoriai.

Viena iš tyrėjų išvadų yra ta, kad žmonės per daug laiko praleidžia „Facebook“ tinkle. Tai patvirtina pagerėjusi psichologinė eksperimento dalyvių savijauta. Be to, pastebėta, kad jie mažiau linkę susipriešinti su kitais žmonėmis. Galutinė tyrėjų išvada buvo ta, kad jie negali pritarti nei aršiausiems „Facebook“ kritikams, nei didžiausiems tinklo gerbėjams.

pixabay.com nuotrauka
pixabay.com nuotrauka

15 faktų apie „Facebook“:

1. Kiek laiko žmonės skiria socialiniam tinklui „Facebook“? Paskaičiuota, kad vidutiniškai žmonės socialiniame tinkle „Facebook“ praleidžia apie 35 minutes per dieną.

2. Kodėl „Facebook“ spalva yra mėlyna? Teorijų ir spėjimų gali būti daug, tačiau vienas pagrindinių atsakymų į šį klausimą yra Markas Zuckerbergas. „Facebook“ tėvu tituluojamas Markas nemato raudonos ir žalios spalvų, todėl pagrindinė spalvinė gama pasirinkta mėlynos spalvos pagrindu. Kita vertus, ši spalva asocijuojama ir su saugumu bei pasitikėjimu.

3. Kiek sveria „Facebook“? Jei kada pagalvojote, kiek turėtų sverti visi „Facebook“ vartotojų duomenys, tai atsakymas yra 300 petabaitų. O viename petabaite yra 1 milijonas gigabaitų. Palyginimui, jeigu sudėtume krūvon visus rašytinius žmonių šaltinius nuo tada, kai jie buvo pradėti fiksuoti, įskaitant ir lotynų bei kitas senovines kalbas, visa tai užimtų apie 50 petabaitų.

4. Ar „Facebook“ vis dar auga? Kiekvieną ketvirtį „Facebook“ naudotojų skaičius paauga 22 milijonais naujų vartotojų. Šiuo metu „Facebook“ vartotojų bazė yra didžiausia iš visų pasaulio socialinių tinklų (ir vis dar auga).

5. Kuo žmonės daugiausiai dalinasi „Facebook“? Naudotojai dažniausiai dalinasi vaizdo įrašais. Vidutiniškai vienu vaizdo įrašu pasidalinama 89,5 karto ir tai gerokai didesnis skaičius nei pasidalinimai nuotraukomis ar teksto įrašais. Daugiausiai dalinamasi „pasidaryk pats“ tematikos įrašais.

6. Nuo socialinio tinklo iki reklamos platformos: Šiuo metu „Facebook“ yra užregistruojama daugiau nei 6 milijonai aktyvių reklamuotojų.

7. Dvi draugų dienos? Nors draugų diena paprastai minima liepos 30 dieną, „TheFacebook“ tinklalapio starto dieną garsi kompanija taip pat pavadino draugų diena.

8. Filmas: žiūrėti ar ne? Nors 2010 metais pasirodęs filmas „Socialinis tinklas“ apie „Facebook“ atsiradimo istoriją susilaukė didelio kritikų pripažinimo ir žiūrovų susidomėjimo, pats Markas Zuckerbergas šį filmą vertina skeptiškai: „išskyrus mano rūbus, jie viską pateikė klaidingai“. Objektyvesni kritikai minėjo, kad šis filmas – maždaug 40 proc. teisingas.

9. Kas uždraudė? Tarp „Facebook“ uždraudusių valstybių yra Kinija (išskyrus Honkongą ir Makao), Šiaurės Korėja, Bangladešas, Šri Lanka, Tadžikija. Kita vertus, Kinijoje klesti vienas didžiausių pogrindinių judėjimų, kuris naudojasi šiuo socialiniu tinklu nelegaliai.

10. Darbuotojų skaičius: 2018 metų pabaigoje darbuotojų skaičius siekė 35 587.

11. Marko Zuckerbergo alga: Vos 1 doleris per metus. Kita vertus, Markas Zuckerbergas dėl to per daug nesijaudina, nes jo tinklo vertė siekia 55,6 milijardus JAV dolerių.

12. Netikri profiliai: Ne kartą esame girdėję, kad dalis profilių socialiniame tinkle „Facebook“ yra netikri. Iš viso jų yra apie 800 milijonų. Apie tokį skaičių „Facebook“ kalbėjo praeitų metų antrą ketvirtį.

13. Kiek pasaulio tėvų tarp draugų turi savo vaikus? Paskaičiuota, kad net 92 proc. socialiniu tinklu „Facebook“ besinaudojančių viso pasaulio tėvų tarp draugų tinkle turi ir savo vaikus.

14. Kiek žmonių naudojasi „Facebook“? 2018 metų ketvirto ketvirčio duomenimis, socialiniame tinkle „Facebook“ per mėnesį vidutiniškai užfiksuota 2,32 milijardai aktyvių naudotojų.

15. Ketvirtadalis viso interneto: 26,3 procentai viso pasaulio interneto populiacijos naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“.

Šaltinis: „Bitė Lietuva“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika