Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Žvilgsnis į Angelą Merkel: nuo kvantinės chemijos iki politikos

 
NELDA BURBAITĖ  www.lzveiktata.lt
2018 09 15 15:23
Reuters/Scanpix nuotrauka

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu, penktadienį, į Lietuvą atvyko Vokietijos kanclerė Angela Merkel (64 m.). Daugelis nežino, kad viena įtakingiausių pasaulio moterų yra ne tik Europos ekonomiką į priekį vedančios šalies lyderė, bet ir kvantinės chemijos mokslų daktarė, mokslininkės patirtį pritaikanti ir priimdama politinius sprendimus.

Prieš tampant politike

Būsimoji Vokietijos lyderė Angela Dorotėja Kasner gimė 1954-aisiais Vakarų Vokietijoje, Hamburge. Visai netrukus, jos tėvo Horsto Kasnerio sprendimu, šeima persikėlė į Rytų Vokietiją. Šis sprendimas buvo sunkiai paaiškinamas, nes tuo metu iš šio regiono žmonės masiškai traukėsi. „Užaugti Rytų Vokietijoje man buvo labai svarbi ir reikšminga patirtis, padėjusi ugdyti asmenybę. Vaikystę praleidau vietoje, kur netoliese gyveno neįgalūs žmonės, tad išmokau į juos žiūrėti lygiai taip pat, kaip į sveikuosius“, – fotografei Herlingai Koelb yra pasakojusi A.Merkel.

Politikė nuo pat mažens buvo neįtikėtinai gabi įvairioms disciplinoms – jai puikiai sekėsi matematika, tikslieji mokslai bei kalbos. Vidurinėje mokykloje ji nusprendė, kad Leipcigo universitete studijuos fiziką. „Pasirinkau siekti karjeros fizikoje, nes suvokti fizikines tiesas – iššūkis“, – vėliau sakė kanclerė. Studijų metu ji sutiko ir būsimą vyrą – Ulrichą Merkelį. Pora susituokė 1977-aisiais, o kitais metais būsima politikė apgynė fizikos ir fizikinės chemijos bakalauro laipsnį. Savo akademinę karjerą jį tęsė elitinėje Vokietijos mokslų akademijoje Berlyne, kur vėliau įgijo kvantinės chemijos daktaro laipsnį.

Kelias į viršūnę

Būsimos kanclerės politinės karjeros pradžia galima laikyti 1989-uosius metus, kai A.Merkel prisijungė prie Demokratijos atgimimo partijos, vėliau pasivadinusios Aljansu Vokietijai (vok. Allianz für Deutschland) veiklos. Pirmasis jos politinis darbas buvo visai nepolitiškas – išpakuoti dėžėse esančius kompiuterius ir paruošti juos naudoti. Po metų Merkel įgavo pasitikėjimą ir tapo partijos atstove spaudai.

Vokietijos politiniame gyvenime A.Merkel nuo pat pradžių buvo laikoma savotiška anomalija – moteris, mokslininkė ir dar kilusi iš Rytų Vokietijos. Tačiau savybės, kurios iš pirmo žvilgsnio turėtų būti kliūtimi iškilti, suveikė priešingai. A.Merkel politinė karjera rutuliojosi žaibišku greičiu. 1991-aisiais ji prisijungė prie didžiausios Vakarų Vokietijos politinės partijos – Vokietijos krikščionių ir demokratų sąjungos. Iš pradžių Helmetas Kohlis paskyrė ją Moterų ir jaunimo reikalų ministre, o po kelerių metų – Aplinkos apsaugos ministre. Po ketverių metų A.Merkel buvo išrinkta į CDU ir įėjo į istoriją kaip pirmoji moteris, vadovavusi lyderiaujančiai Vokietijos partijai.

„Per karjerą A.Merkel tapo galingesne politike už visus vyrus, kurie nuvertino jos gebėjimus. Dabar jie už tai moka didžiulę kainą“, – yra sakiusi kita žymi vokiečių politikė K.Göring-Eckardt.

Savita filosofija

A.Merkel niekada nepraranda tik jai būdingos laikysenos ir politinės elgsenos, tačiau dėl to yra dažnai kritikuojama. „Man nuolat primenama, kad veikiu nepakankamai greitai ir per ilgai užtrunku priimdama sprendimus. Tačiau man reikia laiko, per kurį galėčiau apsvarstyti visus galimus scenarijus. Vėliau man būtina bent vieną dieną pamąstyti, kaip vystysis mano sprendimas jį įgyvendinus: kaip tai plėtosis, kaip reaguos žmonės, kas apie tai rašys. Man tai – būtini etapai vykdant politinius veiksmus“, – yra sakiusi A.Merkel.

Biografinės knygos apie A.Merkel autorė Margareth Heckel rašė, kad dėl šio bruožo politikė yra pasirengusi susidurti su bet kokiu iššūkiu. „Merkel juda lėtai, bet užtikrintai. Žingsnis po žingsnio ji geba aplenkti nusistovėjusias politines ideologijas ir pakeisti rakursą“. Kai kurių ekspertų teigimu, Merkel politikoje pasitelkia savo, kaip mokslininkės patirtį – taikydama bandymų ir klaidų metodą, ji orientuojasi į tikslą, o ne į sprendimo priėmimo greitį.

Vizito belaukiant

A.Merkel darbo vizitas Lietuvoje – jau trečiasis. Kanclerė susitiko su prezidente D.Grybauskaite ir Baltijos šalių premjerais. Aptarti svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Svarstoma ir ypač aukštą pridėtinę vertę kuriančių informacinių technologijų, biotechnologijų, pramoninės inžinerijos sektorių veikla. Šis susitikimas – galimybė Lietuvos vadovams drąsiai išreikšti nacionalinius interesus ir proga apsvarstyti, kaip dar geriau išnaudoti Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybes.

Vokietija – trečia didžiausia užsienio investuotoja mūsų šalyje. Praėjusių metų birželį prezidentė D.Grybauskaitė Angelai Merkel už atsakingą europinę lyderystę bei Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo stiprinimą įteikė valstybinį apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.

Tarp kitko

Pervargimas ir miego trūkumas – problema, kamuojanti vis daugiau pasaulio lyderių. Gali būti, jog tai gresia ir Angelai Merkel. BBC naujienų tarnybai kanclerė yra minėjusi, kad jai dažnai tenka miegoti vos po keturias valandas per parą, tačiau politikė pabrėžia, jog net ir ilsėdamasi tiek mažai, ji vis tiek sugeba išlaikyti produktyvumą. Kanclerė pasakoja, kad už nemiegotas valandas atsigriebia savaitgalį. „Aš – tarsi kupranugaris, turiu savybę „užsipildyti“. Savaitgalį pamiegu ilgiau, ir šių poilsio valandų man užtenka visai ateinančiai darbo savaitei“, – teigia ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"