Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Ukrainietė Alyona mokosi lietuvių kalbos ir ja žavisi

 
2018 01 28 12:00
Ketvirtą kartą viešinti Vilniuje Alyona Shyba jau susirado čia nemažai draugų.
Ketvirtą kartą viešinti Vilniuje Alyona Shyba jau susirado čia nemažai draugų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vykstančiuose lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose tarp 40 užsieniečių ketvirtą kartą lietuvių kalbos ypatumų mokosi ukrainietė Alyona Shyba. Daugiau nei prieš mėnesį jos pastangomis Ukrainos Černivcių nacionaliniame Jurijaus Fedkovičiaus pedagoginiame universitete įkurtas Baltistikos centras, kur lietuvių kalbos mokosi per dešimt studentų.

„Šį kartą atvažiavau į Vilnių žiemą, nes labai norėjau pamatyti miestą kitu metų laiku. Esu tris kartus lankiusis vasarą, žavėjausi žaliais Vilniaus peizažais, o dabar grožiuosi apsnigto miesto vaizdais“, – prisipažino Alyona. Mokytis lietuvių kalbos, gilintis į mūsų kultūrą ir susipažinti su naujais žmonėmis jai labai patinka. Ukrainietė įsitikino,jog lietuviai labai šilti ir malonūs žmonės, noriai bendrauja, o sužinoję, kad ji iš Ukrainos, reiškia ypač šiltą palaikymą.

Sulaukė palaikymo

Alyona Ukrainoje yra baigusi anglų kalbos pedagogo studijas, tad domėjimasis kalbomis, pasak jos, jai natūralus. Prieš trejus metus sužinojusi apie galimybę mokytis lietuvių kalbos, sakė nė akimirką neabejojusi ir iš karto pasinaudojusi proga. „Tuo metu buvau ką tik apsigynusi mokslinę disertaciją. Esu ne tik filologė, nagrinėju ir kalbos dėstymo metodikas. Tad iš karto supratau, kad šie kursai yra tarsi specialiai man: galėsiu ne tik mokytis naujos kalbos, bet ir susipažinti su jos mokymo metodika“, – sakė pašnekovė. Profesionalus pedagoginis Alyonos domėjimasis kalbos dėstymu greitai peraugo į didelį susidomėjimą lietuvių kultūra, šalimi. Per trejus metus ukrainietė susirado būrį lietuvių draugų, tad dabar į Vilnių atvyksta jau kaip į širdžiai mielą miestą.

Pernai Černivcių nacionaliniame pedagoginiame universitete įkurto Baltistikos centro iniciatorė prisiminė, kad idėja kurti tokį centrą kilo dar 2013 metais. Tada į šį universitetą mokyti lietuvių kalbos atvyko dėstytoja iš Vilniaus, ji surinko studentų grupę. Ukrainiečiai rodė didelį susidomėjimą, tad toliau mokytis kalbos jau važiavo į LEU organizuojamus kursus Vilniuje. „2015 metais į Černivcius atvyko Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, jis su universiteto rektoriumi aptarė Baltistikos centro kūrimo galimybę J. Fedkovičiaus nacionaliniame pedagoginiame universitete. Mūsų miesto vicemeras Aleksandras Paskaras entuziastingai palaikė idėją, nes pats yra gimęs ir augęs Lietuvoje, Kaune“, – atskleidė Alyona.

Vyrui išūžė ausis

A. Shybos teigimu, Baltistikos centre Černivciuose organizuojami kultūrologiniai ir istoriniai seminarai bei paskaitos apie Lietuvą, o nuodugniau mokytis kalbos studentai vyksta į Vilnių. Patys ukrainiečiai Baltistikos centro studentus gali pamokyti tik lietuvių kalbos pradmenų, bet itin stengiasi įgytas žinias Vilniuje perteikti ir Ukrainos studentams. Alyonos užsidegimą steigti Černivciuose Baltistikos centrą palaikė ne tik oficialūs asmenys, bet ir jos sutuoktinis Aleksandras. „Kai pirmą kartą grįžau iš kursų Vilniuje, buvau apimta didelio entuziazmo, visiems pasakojau apie savo idėją. O vyrui tai tiesiog ausis išūžiau kalbomis, – linksmai prisiminė Alyona. – Mano vyras yra teisininkas, tad jo patarimai buvo tikrai naudingi, tačiau svarbiausias buvo jo moralinis palaikymas įgyvendinant idėją.“

Anot pašnekovės, matydami žmonos ir mamos užsidegimą, ją į Lietuvą mėnesiui neprieštaraudami išleisdavo abu mylimi vyrai – ir sutuoktinis, ir trylikametis sūnus Aleksandras. Nors šis skųsdavosi, kad labai pasiilgsta mamos, tačiau ilgainiui susitaikė su jos kelionėmis ir leido mamai siekti savo tikslų. „Labai džiaugiuosi, kad šį kartą galėjau atvažiuoti į Vilnių su vyru ir sūnumi. Ir per tris dienas spėjau šiek tiek parodyti miestą“, – pasidžiaugė Alyona.

Ukrainietė prisipažino, kad užsieniečiui mokytis lietuvių kalbos yra sudėtinga, tačiau jai labai patinka mūsų kalbos skambesys – jis melodingas, malonus ausiai. Moteris su malonumu klauso, kaip tarpusavyje kalba lietuviai, ir žavisi besiliejančia melodinga kalba. Mokantis gramatikos jai sunkiausiai sekasi perprasti žodžių kirčiavimą, tačiau labai stengiasi įveikti ir šią sritį. „Jau truputį pati kalbu lietuviškai, o suprantu labai nemažai. Už nugaros apkalbėti ar parduoti manęs į vergiją jau negalėtų“, – juokėsi ji.

Trečios kartos mokytoja

Pašnekovės tvirtinimu, rinktis anglų kalbos ir pedagogikos studijas ją paskatino šeima. „Esu trečios kartos pedagogė: mano močiutė buvo istorijos mokytoja, mama – rusų kalbos, literatūros ir istorijos mokytoja. Anglų kalba patiko nuo vaikystės, iš principo patinka mokytis kalbų, moku dar ir vokiečių. Nors nesu tam ypač gabi, kaip kai kurie mano sutikti žmonės, kurie kalbą išmoksta labai lengvai. Man reikia nemažai pastangų ir kantrybės“, – kalbėjo Alyona. Namuose su vyru ir sūnumi ji kalba ukrainietiškai, tobulai moka ir rusų kalbą. „Vakarų Ukrainoje, kur gyvenu su šeima, daugiausia gyventojų yra ukrainiečiai, rusakalbių labai nedaug. Man labai džiugu, kad polinkį ir gebėjimą mokytis kalbų turi ir sūnus Aleksandras. Jis mokosi anglų ir vokiečių kalbos, tačiau laisvai kalba ir rusiškai, nors specialiai nesimokė. Ukrainoje dauguma gyventojų moka rusų kalbą“, – sakė pašnekovė.

Ukrainietė įsitikino, jog lietuviai labai šilti ir malonūs žmonės, noriai bendrauja, o sužinoję, kad ji iš Ukrainos, reiškia ypač šiltą palaikymą.

Šį kartą viešėdama Vilniuje Alyona mėgavosi mylimo miesto žiemos pasaka. Nors paspaudus šaltukui nėra labai jauku vaikščioti lauke, ji vis dėlto nepraleidžia progos pasigrožėti vaizdais. „Man Vilnius – lyg pasakų miestas. Kai einu apsnigta Pilies gatve, pakeliu galvą ir tolumoje matau ant kalno stūksančią Gedimino pilį, jaučiuosi tikrai kaip ta pasakos Pelenė, kuri pateko į karaliaus rūmuose vykstančią puotą“, – vaizdingai aiškino ukrainietė. Ji tikino, kad žvarbokas oras jai ir bičiuliams nėra kliūtis kuo daugiau pasivaikščioti po Vilnių, atrasti dar nematytų vietų, aplankyti muziejus ir parodas. „Ką tik aplankėme Signatarų namuose įsikūrusį muziejų, apžiūrėjome Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kitus eksponatus. Patyrėme jūrą emocijų, nuostabu, kad lietuviai tokie savo šalies patriotai, – džiaugėsi A. Shyba. – Anksčiau maniau, kad tokius draugiškus jausmus ukrainiečiams daugiau reiškia akademinė bendruomenė, su kuria daugiausiai teko bendrauti. Tačiau būdama Vilniuje, vaikščiodama po miestą įsitikinu, kad visi lietuviai labai draugiški: susitikus, pasikalbėjus mezgasi nuostabios pažintys ir draugystės. Turiu tikrai daug puikių draugų Lietuvoje.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"