Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Tik dešimčiai laikrodžių lemta paskelbti Naujuosius

 
2017 12 30 10:30
Skirtingi Vyto Sinkevičiaus laikrodžiai ir prabyla skirtingu dažniu: vieni praneša, kad praėjo valanda, kiti muša kas pusvalandį, treti – kas penkiolika minučių / 
Skirtingi Vyto Sinkevičiaus laikrodžiai ir prabyla skirtingu dažniu: vieni praneša, kad praėjo valanda, kiti muša kas pusvalandį, treti – kas penkiolika minučių /  Ramūno Guigos nuotrauka

Iš gausios daugiau kaip pusės tūkstančio eksponatų kolekcijos ne visiems laikrodžiams bus lemta paskelbti Naujuosius metus Linos ir Vyto Sinkevičių namuose. Ežerėlyje (Kauno r.) gyvenantis tiksinčios kolekcijos savininkas šypsodamasis paaiškino, kad visiškai užteks dešimties. Jeigu prisuktų visus, apkurstume nuo sukelto triukšmo. Be to, prižadinti visus sukauptus laikrodžius prireiktų daugiau kaip pusdienio.

„Nors sakoma, kad laimingi valandų neskaičiuoja, įsigijęs dar vieną laikrodį, tampu vis laimingesnis. Laikrodžių rinkimo maniją tikriausiai lėmė suvokimas, kad reikia skaičiuoti ir branginti laiką, kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę“, – svarstė pašnekovas. Laikrodžių kolekcionavimu, kaip mano miškininkas, Ežerėlio girininko pavaduotojas, turbūt negrįžtamai užsikrėtė prieš ketverius metus.

„Kolekcionuoju tik laikrodžius, o ne jų istorijas. Jei jie prabiltų, ypač šimtamečiai ir senesni, tikrai turėtų ką papasakoti.“

Žino tik pirmojo istoriją

„Kolekcionuoju tik laikrodžius, o ne jų istorijas. Jeigu jie prabiltų, ypač šimtamečiai ir senesni, tikrai turėtų ką papasakoti. Žinau, tik pirmojo ir brangiausio, žinoma, ne materialiai, eksponato istoriją, – prisipažino pašnekovas.

Būtent šį laikrodį – vokišką „Junghans“ – V. Sinkevičiaus senelis pirko Griškabūdyje. „Mano mama tuo metu dar nebuvo gimusi, o dabar jai 86-eri. Senelis buvo stambus ūkininkas, jį 1948 metais ištrėmė į Sibirą. Senelio sesuo, kuri nebuvo tremiamųjų sąrašuose, pareiškė, kad laikrodis priklauso jai, ir pasiėmė. Po dešimtmečio sugrįžęs senelis išsaugotą laikrodį atsiėmė ir kaip didžiausią brangenybę 10 km parsinešė ant rankų“, – prisiminė kolekcininkas.

Sovietų laikais šis laikrodis kažkam tarnavo taikiniu šaudant oriniu šautuvu / Ramūno Guigos nuotrauka
Sovietų laikais šis laikrodis kažkam tarnavo taikiniu šaudant oriniu šautuvu / Ramūno Guigos nuotrauka

Senelio laikrodis nė karto nebuvo sugedęs, iki šiol kuo puikiausiai rodo laiką. Šio laikrodžio Vytas niekada nesiryžtų parduoti, net nelaimės atveju iš visos kolekcijos pirmiausiai pultų jo gelbėti. Ne mažiau V. Sinkevičiui brangus ir eksponatas su Gedimino stulpais, jo korpusas gamintas Lietuvoje, o mechanizmas – kaizerinėje Vokietijoje.

Vytas turi ir kitą Lietuvos istorijos vingius iliustruojantį laikrodį, jo korpusą puošia užrašas „Laisva Lietuva“. Sovietų laikais jis kažkam tarnavo taikiniu šaudant iš orinio šautuvo. „Tuo metu nebuvo nieko švento, laikrodį reikėtų restauruoti, vienoje pusėje iki šiol trūksta jį puošusių figūrų“, – rodydamas apgadintą eksponatą piktinosi pašnekovas.

Eksponatai slepia amžių

Tiksintys eksponatai yra tikri slapukai – tik ant vieno jų įspausti pagaminimo metai. Vytas mano, kad 1773 metų gamybos iš Danijos dovanų sūnėno parvežtas laikrodis kolekcijoje yra seniausias. Vis dėlto V. Sinkevičius pamatęs laikrodį gali atspėti, kelintais metais jis pagamintas. „Tarkime, jei tai „Gustav Beckers“, laikrodis yra pagamintas iki 1935 metų, mat būtent šiais metais vokiečių bendrovė buvo likviduota, o ją perėmusi „Junghans“ veikia iki šiol ir gamina rankinius laikrodžius“, – aiškino kolekcininkas.

Ežerėlio girininko pavaduotojas nerenka rankinių ir kvarcinių laikrodžių, tik mechaninius. Tačiau jie labai skirtingi: pakabinami, židinio laikrodžiai, kurie sveria apie 30 kg, statomi ant grindų ir laikomi sekcijoje ar ant stalo.

Labai brangus kolekcininkui ir eksponatas su Gedimino stulpais, jo korpusas gamintas Lietuvoje, o mechanizmas – kaizerinėje Vokietijoje / Ramūno Guigos nuotrauka
Labai brangus kolekcininkui ir eksponatas su Gedimino stulpais, jo korpusas gamintas Lietuvoje, o mechanizmas – kaizerinėje Vokietijoje / Ramūno Guigos nuotrauka

Skirtingi laikrodžiai ir prabyla skirtingu dažniu: vieni praneša, kad praėjo valanda, kiti muša kas pusvalandį, treti – kas penkiolika minučių. Pastarieji turi tris prisukimo angeles, ir raktu, pasidarbavus vien pirmojoje, taip pat laiką garsiai skaičiuoja tik valandomis. O jei nepatinka garasa, galima prisukti taip, kad laikrodis tik rodytų, o ne skelbtų valandas. Tačiau būtent trijų prisukimų laikrodžių skambesys kolekcininko ausiai maloniausias.

Dauguma laikrodžių prižadinti eina savaitę, bet tai daryti reikia labai atsargiai ir tiksliai, užtenka pasukti vos centimetrą į šoną, ir laikrodis kiek paėjęs sustoja. Tačiau Vytas turi keletą ir tokių, kurie prisukami 400 dienų. Šiems stalo laikrodžiams būtina ideali švara, todėl jie su stikliniais gaubtais.

V. Sinkevičius taip susigyveno su savo eksponatais, kad net būdamas kitame kambaryje gali pasakyti, kuris laikrodis muša valandas. Svečiuodamasis kolekcininko namuose gali pasijusti kaip bažnyčioje – yra laikrodžių su lietais varpais, jie primena šventovės varpų skambėjimą.

Neatsispiria naujam eksponatui

Kol kas kolekcininkas vis dar perka naujus eksponatus, tačiau nė vieno nėra pardavęs, nes visi laikrodžiai skirtingi. „Panašių yra, tačiau vienodų – ne. Todėl kiekvienam, panorusiam apžiūrėti kolekciją, sakau: „Jei rasite du vienodus, vieną padovanosiu.“ Net nusipirkti antrą tokį pat neįmanoma, mat bendrovės gamino tik mechanizmus, o korpusus meistravo skirtingi staliai“, – aiškino kolekcininkas. Kai kurie laikrodžiai – tikri meno kūriniai, su piešiniais ar žmonių figūromis, raižiniais. Įvairus ir jų dydis – nuo keliasdešimties iki 210 cm aukščio.

Ežerėlyje galima pamatyti ne tik vokiškų, bet ir amerikiečių „Howard Miller“ „Waterburry Clock“ bei Europos šalių – prancūzų, anglų, šveicarų pagamintų laikrodžių, į kolekciją miškininkas priima ir buvusios SSRS gaminius. Jie, Vyto žodžiais, nelabai vertingi, todėl juos sukabino laiptinėje.

„Laikrodis – tai dvi vertybės kaip vienis. Pirmoji – mechanizmas, kad gerai veiktų, antroji ‑ korpusas, kad laikrodis būtų išvaizdus. Norint, kad eitų tiksliai, mechaninius laikrodžius reikia reguliuoti kelias dienas ar net savaites, tačiau jie vis tiek nebus tokie tikslūs kaip kvarciniai laikrodžiai. Be to, mechaniniai yra jautresni – reaguoja į oro temperatūrą, drėgnumą“, – aiškino pašnekovas.

V. Sinkevičius neslepia šiam pomėgiui išleidęs nemažai pinigų. Neslepia, kad dėl to žmona jį bara. „Tačiau supratusi, kad kitaip nebus, apsiprato“, – šypsojosi kolekcininkas. Vis dėlto Vytas niekada nėra pirkęs laikrodžio antikvariate, už pusę juose prašomos kainos susidera Aleksoto turguje, „Urmo“ prekybos miestelio sendaikčių mugėse, ieško skelbimų internete.

Dažnai pasitaiko, kad įsigyjami laikrodžiai neveikia, bet užtenka juos išvalyti, ir jokio remonto nebereikia. Tokius nusiperka palyginti pigiai. Nuo kiekvieno įsigyto eksponato Vytas kruopščiai nuvalo dulkes, atnaujina, išardo, išvalo, sutepa ir vėl surenka. „Turiu tokią silpnybę, kai išeisiu į pensiją bent užsiėmimą turėsiu“, – juokėsi.

Miškininkas niekada nesimokė laikrodžių remonto. „Vienam eksponatų buvo nutrūkusi prisukimo spyruoklė. Nugabenau jį į dirbtuves, o už remontą paprašė 200 litų, kai už laikrodį buvau sumokėję 100. Tada radau auksinių rankų meistrą Šančiuose. Jeigu nesugebu pats sutvarkyti, vežu šiam senoliui“, – pasakojo Vytas, kuris daugumą eksponatų pats remontuoja.

Muziejus bus atviras visiems

Sinkevičių namuose laikrodžiai tiksi visuose kambariuose, net virtuvėje. „Nėra tik tualete“, – juokavo pašnekovas. Kol kas jis eksponatus rikiuoja be jokios sistemos – kur randa vietos. Šiemet, dideliam žmonos džiaugsmui, sklype šalia namo surentė rąstų namelį, čia įkurs laikrodžių muziejų. Jis bus atviras visiems.

Daugiau kaip 500 sukauptų eksponatų kolekcininkas įkurdins kieme pastatytame namelyje / Ramūno Guigos nuotrauka
Daugiau kaip 500 sukauptų eksponatų kolekcininkas įkurdins kieme pastatytame namelyje / Ramūno Guigos nuotrauka

Tiesa, būsimam muziejui dar trūksta langų, reikia įrengti šildymą. Vytas tikino dar negalįs tiksliai pasakyti įkurtuvių datos. Iki tol, matyt, kolekcija dar pasipildys.

Ji turėtų būti įdomi ne tik mėgėjams, bet ir šios srities žinovams. Vytas, be jau minėtų įdomesnių eksponatų, turi saulės laikrodį, tiesa, jis palyginti nesenas. Taip pat turi rodantį mėnesio dienas, „atpažįstantį“ Mėnulio fazes, atsparų vandeniui iš povandenio laivo. Kolekcininkas turi ir keletą laikrodžių su judančiomis figūromis. Vienas įspūdingesnių – pjovėjas, ritmingai mojuojantis dalgiu. Jį pašnekovas įsigijo sendaikčių mugėje iš latvio. „Būtent iš latvių ir esu daugiausia pirkęs“, – pridūrė Vytas. Akiai mieli ir stalo laikrodžiai, po kurių gaubtais įkurdintos įvairios figūrėlės.

Būdamas miškininkas V. Sinkevičius nepuoselėja sentimentų laikrodžiams su gegute. „Jie nėra seni, turiu tris vokiškus, keturis sovietinius“, – vardijo Vytas. Jam mielesnis eksponatas su piešiniu, vaizduojančiu medžioklės sceną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"