Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Svetur puiku, namie – geriausia

 
2018 08 12 16:00
Aistringa keliautoja Aistė Griniūtė įsitikinusi, kad gyvenimui nėra geresnės šalies nei Lietuva./Romo Jurgaičio nuotrauka
Aistringa keliautoja Aistė Griniūtė įsitikinusi, kad gyvenimui nėra geresnės šalies nei Lietuva./Romo Jurgaičio nuotrauka

Pagyvenusi ir padirbėjusi metus Londone, paskui – pusmetį Italijos Turino mieste, 26-erių vilnietė Aistė Griniūtė sako supratusi svarbiausią tiesą: visur gerai, bet namie – geriausia. Mergina džiaugiasi grįžusi savo gyvenimo kurti atgal į tėvynę, kur, jos įsitikinimu, jaunam žmogui atsiveria daug galimybių.

Pasak Aistės, ji – prisiekusi keliautoja, su tėvais keliaujanti nuo mažumės. Į pirmą savarankišką tolimą kelionę išvyko prieš dešimt metų, būdama vos šešiolikos – skrido į Kanadą aplankyti Toronte gyvenančios močiutės.

Suplanavusi konkrečios trukmės kelionę Aistė Griniūtė laikėsi savo plano, o pasibaigus darbo sutarčiai grįžo namo.

Didžiulio miesto bruzdesys

Prieš dvejus metus išsiruošdama dirbti ir gyventi į Londoną, Aistė dirbo knygynų tinkle „Vaga“. „Darbas tikrai patiko. Labai mėgstu skaityti ir keliauti, tad perskaičiusi keletą knygų apie keliones, nutariau leistis į ilgą kelionę. Kadangi su tėvais keliauju nuo mažų dienų, esu daug kur viešėjusi. Tiesa, tos kelionės būdavo ne tokios ilgos“, – su šypsena prisipažino Aistė.

Ilgos kelionės nuotykiui mergina atsakingai ruošėsi: susirado auklės darbą Londone pagal „Au Pair“ programą, žinojo, kur dirbs ir gyvens. Pasak Aistės, Londonas yra puikus, gyvas ir spalvingas miestas, tačiau atvykusiai iš Vilniaus tokio milžiniško didmiesčio ritmas atrodė per spartus, sunkumų kėlė atstumai, kuriuos reikėjo įveikti norint aplankyti kitame miesto gale gyvenančią draugę.

„Užtrukdavau 2,5 val., kol penktadienio vakare po darbo iš šiaurės Londono nuvažiuodavau pas pietinėje miesto pusėje gyvenančią draugę lietuvę. Išvažiuodavau iš namų aštuntą vakaro, o pas ją būdavau tik apie pusę vienuoliktos, tad viešnagė visada būdavo su nakvyne“, – juokėsi Aistė.

Pašnekovės teigimu, Londonas jai padarė malonų įspūdį, bet gyventi šiame mieste – tikras iššūkis: miesto centre būsto kainos milžiniškos, o įsikūrus toliau priemiesčiuose susiduriama su daug laiko atimančiomis kelionėmis. Patogiai gyventi čia gali tik turtingi žmonės, galintys leisti sau įsikurti miesto centre.

Naujų patirčių – į Italiją

Pagyvenusi metus Jungtinės Karalystės sostinėje, Aistė porai mėnesių grįžo į Lietuvą, paskui išvyko į Italiją. „Vėl susipakavau lagaminus ir išvažiavau į Turiną, ten taip pat dirbau aukle. Turinas – fantastiškas miestas, tik siaubingai karšta. Gyvendama ten supratau, kad Lietuvoje klimatas dieviškas, – tikino pašnekovė. – Kai lauke 40 laipsnių Celsijaus karščio, negali nei judėti, nei apie ką nors galvoti. Jį tikrai labai sunku ištverti.“

Anot Aistės, gyvenimas dviejose tokiose skirtingose šalyse suteikė jai įdomios ir vertingos patirties: Londone teko prisitaikyti prie robotų gyvenimą primenančio ritmo, kai viską turi padaryti tiksliai ir laiku. Nespėjai į traukinį, pavėlavai į darbą, prisidarei problemų.

Vlado Drakulos pilis Aistei priminė penkių žvaigždučių viešbutį.Asmeninio albumo nuotraukos
Vlado Drakulos pilis Aistei priminė penkių žvaigždučių viešbutį.Asmeninio albumo nuotraukos

Privalai prisitaikyti prie anglų gyvenimo ritmo. O štai Italijoje mergina išmoko atsipalaiduoti, tenykštis gyvenimas teka ramiau, be didelio streso: nespėjai ko nors padaryti, nieko baisaus, vėliau padarysi. „Išmokau pagauti tą viduriuką tarp londonietiško skubėjimo ir itališko atsipūtimo. Dabar taip gyvenu ir Lietuvoje, ir man tai puikiai sekasi, nors žmonės dažnai manęs nesupranta“, – juokavo pašnekovė.

Vilniuje Aistė Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje studijavo prodiusavimą, dabar studijas yra sustabdžiusi. Prisipažino visada mėgusi režisūrą, rašyti straipsnius, mėgstamo žanro – juodojo humoro – kūrinėlius, tad yra tikimybė, kad ateityje užsiims šia veikla. Darbas užsienyje, merginos teigimu, leido jai ne tik užsidirbti pinigų, bet ir susidurti su patirtimi, kurios neturėjo gimtinėje.

Juodoji bažnyčia Brašove - 1689 metais sudegusi evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios gaisro nuniokotos sienos juodos iki šiol.
Juodoji bažnyčia Brašove - 1689 metais sudegusi evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios gaisro nuniokotos sienos juodos iki šiol.

„Iki tol dirbau tik su suaugusiais žmonėmis. Londone ir Turine, dirbdama su mažais vaikais, supratau, kad suaugusieji patys dažnai elgiasi kaip ketverių metų vaikai. Man tai pasirodė taip keista, kad įnikau domėtis žmogaus psichologija ir raida – kaip iš mažo vaiko jis virsta suaugusiu žmogumi“, – šypsodamasi aiškino Aistė.

Lietuvoje gyventi lengviausia

Mergina prisipažino neturėjusi tikslo užtrukti kurioje nors šalyje ilgesniam laikui. Suplanavusi konkrečios trukmės kelionę laikėsi savo plano, o pasibaigus darbo sutarčiai grįžo namo. Daug keliavusi nuo vaikystės Aistė sakė įsitikinusi, kad Lietuva – viena tų šalių, kur gyventi lengviausia. „Lietuvoje yra visos galimybės gyventi gerai.

Ypač jauniems žmonėms – sukurti, tarkime, savo verslą – puikios sąlygos. Vaikštau Vilniaus gatvėmis ir matau, kiek naujų kavinukių, bariukų, restoranėlių atidaryta, dygsta naujos įdomios parduotuvėlės, prekiaujančios išskirtiniais dalykais – ekologišku maistu, vienetiniais drabužiais ar aksesuarais. Kas sako, kad Lietuvoje krizė ir žmonės neturi pinigų? Mano akimis, tai visiška netiesa“, – svarstė mergina. Jos teigimu, kokybiškas, patogus gyvenimas septynmyliais žingsniais žengia į Lietuvą.

Viena gražiausių Europos pilių – Peleš pilis Rumunijoje.
Viena gražiausių Europos pilių – Peleš pilis Rumunijoje.

Beveik metus vėl gyvenanti Vilniuje Aistė šiuo metu kuria planus užsiimti savo verslu, susitikinėja su naujais žmonėmis, renka jai reikalingą informaciją. Koks tai bus verslas, kol kas nelinkusi sakyti, kai bus pasiruošusi, tada jį ir pristatys.

Aistė Milane.
Aistė Milane.

Namuose ją laiko ir mylimi augintiniai – Aistė yra aistringa kačių mylėtoja ir jau šešerius metus augina dvi kates. Augintinių labai pasiilgdavo, bet žinojo, kad jai nesant murkliais gerai pasirūpins jos tėvai. „Nesu linkusi tikėti visokiais Zodiako ženklais, tačiau kažkokiame Majų horoskope esu skaičiusi, kad mano gimimo metai pagal Majų kalendorių yra Katės. Man tai tinka, labai myliu kates“, – tikino A. Griniūtė.

Pažvelgti kitu kampu

Aistė užaugo žurnalistų šeimoje: žurnalistas, vienas Lietuvos žurnalistų autoklubo įkūrėjų Mindaugas Grinius yra jos tėtis, mama Aldona Violeta dirba viešųjų ryšių konsultante, brolis Adomas taip pat studijuoja žurnalistiką. Tačiau mergina prisipažino pati nesvarsčiusi rinktis šios profesijos, nors jai ir patinka rašyti.

Milano katedra - nepakartojamai įspūdinga.
Milano katedra - nepakartojamai įspūdinga.

Pasirinko saviraiškai kiek netikėtą žanrą – juodąjį humorą ir sarkazmą. Jai įdomu į kasdienius ir svarbius dalykus pažvelgti kitaip, rasti sarkastišką, netikėtą įžvalgą. Kol kas šią Aistės kūrybą turi galimybę vertinti tik šeima ir draugai, bet ji neatmeta minties, kad ateityje savo įžvalgomis pasidalys ir su platesne auditorija, galbūt sukurs savo tinklaraštį.

Šią vasarą du mėnesius – birželį ir liepą – A. Griniūtė su bičiuliais vėl susirengė į kelionę, automobiliu leidosi į Slovakiją, Vengriją, Lenkiją ir Rumuniją. „Vienas mano gyvenimo tikslų buvo toks kiek juokingas – pamatyti princo Drakulos pilį.

Turiu ir daugiau keistokų norų, bet pagaliau po šešerių metų svajonių išpildžiau šį norą ir aplankiau Vlado Drakulos pilį Rumunijoje, Transilvanijoje. Prisipažinsiu, kad smarkiai nusivyliau – viskas ten taip išdailinta, restauruota, kad nebeliko jokios dvasios. Skaičiau daug knygų, mačiau dokumentinių filmų apie šią istorinę asmenybę, tad tikėjausi panašios atmosferos, kurią jos perteikia. O ten viskas primena penkių žvaigždučių viešbutį“, – neslėpė pašnekovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"