Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Stephenas Hawkingas – kvietęs žiūrėti į žvaigždes

 
2018 03 14 18:21
Stephenas Hawkingas buvo ne tik mokslo superžvaižgdė, bet simboliu, kad negalia netrukdo gyventi pilnaverčio gyvenimo./
Stephenas Hawkingas buvo ne tik mokslo superžvaižgdė, bet simboliu, kad negalia netrukdo gyventi pilnaverčio gyvenimo./ Reuters/Scanpix nuotrauka

„Mano tikslas paprastas: visiškai suprasti Visatą, kodėl ji yra tokia, kokia yra, ir kodėl ji apskritai egzistuoja“, – kartą sakė britų fizikas Stephenas Hawkingas, kuris neleido fizinei negaliai sutrukdyti jam tapti bene garsiausiu ir įtakingiausiu mokslininku nuo Alberto Einsteino laikų. Savo humoru garsėjęs ne mažiau nei savo moksliniais pasiekimais, S. Hawkinsas mirė ankstyvą trečiadienio rytą, būdamas 76 metų.

Motorizuotame vėžimėlyje sėdintis ir balso sintezatoriaus pagalba bendraujantis mokslininkas – toks S. Hawkingo įvaizdis yra giliai įsirėžęs į viešą vaizduotę ir tapęs valios gyventi simboliu.

„Nepamirškite žiūrėti aukštyn į žvaigždes, o ne žemyn į kojas. Bandykite suprasti ką matote ir domėkites, kodėl Visata egzistuoja.“

Kosmologijos superžvaigždė Stephenas Williamas Hawkingas gimė 1942 m. sausio 8 d. Oksforde, Jungtnėje Karalystėje. Čia jo tėvas, kuris buvo biologas, su šeima persikėlė iš Londono, siekdamas išvengti vokiečių vykdomo bombardavimo.

S. Hawkingas užaugo Londone ir Sent Olbanse, o 1959 m. įstojo į Oksfordo universitetą, kur studijavo fiziką. Vėliau studijas tęsė Kembridžo universitete.

Būdamas paaugliu jis mėgo jodinėti ir irkluoti, tačiau studijų Kembridže metu jam buvo diagnozuota motorinių neuronų liga, kuriai progresuojant jis tapo beveik visiškai paralyžiuotas.

1964 metais, kai jis ruošėsi vestuvėms su pirmąja žmona Jane Wilde, gydytojai pareiškė, jog jam teliko gyvento vos keli metai. Tačiau liga progresavo lėčiau nei manyta. Pora susilaukė trijų vaikų, o 1988 metais, nepaisant to, jog tuomet S. Hawkingas tegalėjo bendrauti per balso sintezatorių, jis išleido knygą „Trumpa laiko istorija“, tapusią nepamainomu paprastų žmonių gidu į kosmologiją.

Knyga tapo netikėtu bestseleriu ir jos yra parduota per 10 mln. kopijų, tačiau autorius žinojo, jog šis veikalas vadinamas pačia populiariausia mažiausiai skaitoma knyga per visą istoriją.

Superžvaigždė

Dauguma S. Hawkingo darbų buvo susiję su pastangomis suderinti reliatyvumą – erdvės ir laiko prigimtį – su kvantine teorija, aiškinančia, kaip veikia smulkiausios Visatos dalelės, ir tokiu būdu išsiaiškinti, kaip susikūrė mūsų Visata ir kokie dėsniai ją valdo.

S. Hawkingas atrado fenomeną, kuris vėliau pavadintas „Hokingo spinduliuote“. Mokslinikas pagrindė samprotavimą, jog juodosios skylės skleidžia energiją ir ilgainiui visiškai išnyksta.

Tačiau bene daugiausiai dėmesio sulaukė jo „visko teorija“, pagal kurią Visata vystosi pagal aiškiai apibrėžtus dėsnius. „Šis dėsnių rinkinys gali mums padėti rasti atsakymus, kaip susikūrė Visata, – teigė jis. – Kur link ji vystosi ir ar ji turi pabaigą? Jei taip, kaip ji baigsis? Jei rasime atsakymus į šiuos klausimus, mes iš tiesų pažinsime Dievo protą.“

S. Hawkingas buvo garsenybė ne tik mokslo pasaulyje. Jis mielai prisiėmė mokslo populiarinimo ambasadoriaus vaidmenį, ilgainiui užkariaudamas milijonų Visatos paslaptimis ne itin besidominčių žmonių širdis.

„Nepamirškite žiūrėti aukštyn į žvaigždes, o ne žemyn į kojas, – teigė mokslininkas. – Bandykite suprasti ką matote ir domėkitės, kodėl Visata egzistuoja. Smalsaukite. Ir kad ir koks sunkus atrodytų gyvenimas, visada galima ką nors padaryti ir kažką pasiekti. Svarbu, kad niekada nepasiduotumėte“.

Jo superžvaigždės statusą pripažino net animacinis serialas „Simpsonai“. Jame mokslininkas buvo pavaizduotas bare geriantis su Houmeriu ir jam sakantis, jog iš jo galbūt pavogs mintį, jog Visata yra amerikietiškos spurgos formos.

2007 m. fizikas tapo pirmuoju visiškai paralyžiuotu žmogumi, patyrusiu nesvarumo būseną.AFP/Scanpix nuotrauka
2007 m. fizikas tapo pirmuoju visiškai paralyžiuotu žmogumi, patyrusiu nesvarumo būseną.AFP/Scanpix nuotrauka

Jis taip pat pasirodė tokiuose serialuose kaip „Žvaigždžių kelias: kita karta“ bei „Didysis sprogimas“, jo balsas skambėjo roko grupės „Pink Floyd“ dainoje, o 2012 metais jis atidarė Londono olimpines žaidynes.

2014 metais pasirodė vaidybinis filmas „Visko teorija“, paremtas S. Hawkingo pirmosios žmonos pasakojimu apie jų santuoką. Šiame filme mokslininką suvaidino aktorius Eddie Redmayne'as, kuris buvo įvertintas „Oskaru“. Paklaustas, ką mano apie aktoriaus vaidmenį. S. Hawkinsas juokaudamas apgailestavo, kad, deja, E. Redmayne'as nėra toks patrauklus kaip kad jis.

Ateitis kosmose

Pasak mokslininko, jo liga turėjo ir šiokių tokių privalumų. Jo teigimu, kol jam nebuvo diagnozuota liga, jis manė, jog gyvenimas gana nuobodus.

Tačiau jo padėtis neretai jį darė priklausomu nuo kitų asmenų. Jis dažnai dėkojo savo pirmajai žmonai, kuri juo rūpinosi daugiau nei 20 metų. Jis šokiravo savo draugus ir giminaičius, kai su ja išsiskyrė ir 1995 metais vedė vieną iš savo slaugių Elaine Mason. Pora išsiskyrė 2006 metais.

Pirmaisiais šio amžiaus metais S. Hawkingas dažnai lankydavosi Kembridžo ligoninės priimamajame dėl įvairiausių sužeidimų. Policija net buvo pradėjusi tyrimą, kad mokslininkas neva patiria prievartą ir užgauliojimą, galbūt iš antrosios žmonos. Tokius kaltinimus S. Hawkingas griežtai neigė ir policija nesiėmė tolesnių veiksmų. Kita sužeidimų priežastimi galėjo būti ta, jog S. Hawkingas garsėjo kaip itin neatsargus elektrinio vėžimėlio vairuotojas.

2014 m. pasirodė Stepheno Hawkingo ir jo pirmos žmonos Jane bendro gyvenimo ekranizacija "Visko teoriją". Nuotraukoje - istorijos herojai ir juos suvaidinę aktoriai Eddie Redmayne ir Felicity Jones.AFP/Scanpix nuotrauka
2014 m. pasirodė Stepheno Hawkingo ir jo pirmos žmonos Jane bendro gyvenimo ekranizacija "Visko teoriją". Nuotraukoje - istorijos herojai ir juos suvaidinę aktoriai Eddie Redmayne ir Felicity Jones.AFP/Scanpix nuotrauka

Nepaisant ligos jis dėstė Kembridžo universitete, o 2001 metais išleido savo antrąją knyga „Visata riešuto kevale“.

2007-aisiais S. Hawkingas tapo pirmuoju paralyžiuotu asmeniu, patyrusiu nesvarumo būseną specialiai modifikuotame lėktuve. Tuomet jis teigė norėjęs paskatinti susidomėjimą kosmosu ir pareiškė užsisakęs vietą sero Richardo Bransono „Virgin Galactic“ erdvėlaivyje, atliksiančiame suborbitinį skrydį.

„Tikiu, kad Žemės gyvybei gresia vis didesnis pavojus būti sunaikintai tokios katastrofos kaip staigus pasaulinis atšilimas, branduolinis karas, koks nors genų inžinerijos būdu sukurtas virusas ar kitų pavojų, – teigė mokslininkas. – Manau, kad žmonija neturi ateities, jei nekeliaus į kosmosą. Todėl noriu paskatinti žmones domėtis kosmosu.“

Stepheno Hawkingo gyvenimo faktai:

Gimė 1942 m. sausio 8 d. Oksforde, Anglijoje.

1959 m. įstojo į Oksfordo universitetą, o daktaro laipsnį gavo Kembridžo universitete.

1963 m. jam buvo diagnozuota motorinių neuronų liga. Buvo prognozuojama, kad jam teliko gyventi vos keli metai.

1974 m. pristatė savo teoriją, kad juodosios skylės skleidžia „Hokingo spinduliuotę“.

1979 m. buvo paskirtas Kembridžo universiteto Lucaso matematikos profesoriumi – šis postas kažkada priklausė serui Isaacui Newtonui.

1988 m. išleido knygą „Trumpa laiko istorija“, kurios visame pasaulyje parduota daugiau nei 10 mln. kopijų.

2014 m. jo gyvenimas buvo perkeltas į kino ekranus juostoje „Visko teoriją“, kuriame garsųjį mokslininką įkūnijo aktorius Eddie Redmayne'as.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"