Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Sportas skirtas ne tam, kad gražiai atrodytum paplūdimyje

 
2018 06 17 11:51
pixabay.com nuotrauka

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantė Rasa Mončiunskaitė niekada gyvenime neapsiribojo viena veikla. Nuo pat mažens aktyvi mergina randa laiko ne tik mokslui, bet ir sportui, radijo laidai, net šokiui.

Tiria hormoninės kontracepcijos poveikį

Rasa VU baigė psichologijos bakalauro ir neurobiologijos magistrantūros studijas. Doktorantūroje tęsia temą, į kurią gilintis pradėjo magistrantūros studijų metu vadovaujama doc. Ramunės Grikšienės – tai hormoninės kontracepcijos įtaka moterų kognityvinėms funkcijoms. Disertacijai reikėjo ištirti daugiau kaip 100 merginų ir išsiaiškinti, kokį poveikį joms daro cheminiai preparatai, ne tik veikiantys biologinius procesus, bet ir galintys turėti įtakos socialinei, emocinei gerovei, pažintiniams gebėjimams.

Nėra taip lengva iš sėdėtojo ant sofos, televizoriaus žiūrėtojo ar neveiklaus žmogaus tapti veikliu ir aktyviu.

Hormoninę kontracepciją vartoja daugiau nei 100 milijonų moterų visame pasaulyje, šiai kontracepcijai tobulinti pasitelkiamos naujausios technologijos, tačiau moterys vis dar skundžiasi šalutiniu poveikiu, varijuojančiu nuo fizinio diskomforto iki pasikeitusios psichologinės gerovės. Vartojant hormoninę kontracepciją sumažėja natūralių hormonų kiekis, nebelieka natūralaus šių hormonų poveikio visam organizmui, taip pat smegenims. Sintetinės medžiagos pasklinda organizme ir veikia savo ruožtu prisijungdamos ne tik prie receptorių, kuriuos paveikti yra sukurtos, bet ir prie kitų hormonų receptorių.

„Neteigiu, kad reikia nustoti vartoti hormoninę kontracepciją. Be mokslinių tikslų, šiuo tyrimu ir rezultatų viešinimu straipsniuose siekiame skatinti moteris, merginas būti sąmoningesnes ir suprasti galimą hormoninės kontracepcijos poveikį, be tiesioginės apsaugos nuo nėštumo funkcijos. Šis poveikis nėra mirtinas, bet tabletės gali turėti įtakos elgesiui, reakcijai į aplinką, sprendimų priėmimui. Mano atlikta naujausių turimų duomenų analizė atskleidė, kad moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją ir turinčios natūralų ciklą, į emocinius vaizdinius stimulus, pavyzdžiui, žaidžiančius vaikus ar nelaimingą įvykį, reaguoja skirtingai“, – apie savo tyrimą pasakoja Rasa.

Sportas atvedė į „MyHero!“ bendruomenę

ERASMUS studijos Suomijoje merginą, galima sakyti, atvedė į sporto pasaulį. Šioje šalyje ji suprato, kiek daug sportas ir fizinė veikla gali atnešti jos gyvenime: perlipimas per save sporto salėje dažnai praverčia ir įprastame gyvenime. Anot Rasos, kažkur smegenų kertelėje užsilieka žinutė, kad galima save paspausti šiek tiek daugiau, negu galvoji.

Suomijoje atradusi sportą pašnekovė ir grįžusi surado, kur sportuoti ir kaip fiziškai save iškrauti. Taip į Rasos gyvenimą atėjo bendruomenė „MyHero!“. „Tuo metu kompanija, kurioje sportavau, ieškojo sporto trenerių asistentų. Perėjusi atranką tapau licencijuota trenere. „MyHero!“ nėra įprastas sporto klubas, tai labiau sporto ir sveikos gyvensenos judėjimas. Pasauliui transliuojame žinią, kad sportas skirtas ne tam, kad būtum gražus vasarą ir gražiai atrodytum paplūdimyje. Sportuoti reikia tam, kad pirmiausia jaustumeisi gerai, kad sustiprėtum, būtum aktyvesnis, judėtum sveikesnės gyvensenos link. Mes ne grūmojame pirštuku, bet bandome per sportą papasakoti apie sveiką gyvenseną, parodyti žmonėms, kad galima ir kitaip gyventi. Sportas, mityba, sąmoningumas – trys pagrindiniai „MyHero!“ principai. Tačiau neužtenka vien sporto, reikia kažką iš savo lėkštės išimti arba pridėti, kad būtum gražesnis“, – teigia mergina.

Rasa sako, kad pirmiausia žmonės nori greitai ir be didelių pastangų turėti gražų kūną. „MyHero!“ treneriai bando bičiuliškai papasakoti, kad norint ką nors keisti savo gyvenime reikia motyvacijos ir sąmoningo, atsakingo sprendimo imtis pokyčių, nes nėra taip lengva iš sėdėtojo ant sofos, televizoriaus žiūrėtojo ar neveiklaus žmogaus tapti veikliu ir aktyviu.

„Reikia pačiam atsakyti į klausimą, dėl ko darau vienus ar kitus dalykus. Kartais žmogus atsako, kad tik dėl gražaus kūno ir jeigu nepamatys rezultato – išeis. Dalis ateina ir išeina, kita dalis ateina ir supranta, kad pas mus slypi gilesni dalykai ir kad neužteks tris kartus per savaitę plušėti sporto salėje. Tretiems „MyHero!“ tapo gyvenimą pakeitusiu potyriu: pradėję nuo sporto, pakeitė mitybą. Kažkas jų galvoje prašviesėjo, galbūt dingo žalingi įpročiai, pasikeitė santykiai šeimoje vien dėl to, kad labiau suvokė, kodėl daro vienus ar kitus dalykus“, – dėsto VU GMC doktorantė.

Rasa Mončiunskaitė. Jordio Šatūno nuotrauka
Rasa Mončiunskaitė. Jordio Šatūno nuotrauka

Išsipildžiusi svajonė

Jos gyvenime žodžiai „herojus“, „herojiškumas“ turi ir kitą prasmę. Rasa su kolega Alanu Dzeranovu „Žinių radijuje“ pirmadienio ir trečiadienio rytais veda rubriką apie sveiką gyvenseną „Pats sau herojus“. Mergina prisipažįsta mėgstanti bandyti naujus dalykus. Tad pamėgino vesti laidą radijuje, juolab kad apie tai pasvajodavo nuo vaikystės. „Gal mintys materializuojasi?“ – retoriškai klausia Rasa.

Šioje laidoje ji su Alanu pasakoja apie tai, kaip, su kuo sportuoti, kaip pasirinkti vieną ar kitą sporto šaką, ką valgyti ir ko ne. „Nesame medikai ar dietologai, kalbame ir iš savo patirties, nes domimės sveika gyvensena, aktyviu gyvenimo būdu. Akivaizdu, kad daugelis problemų slypi mūsų lėkštėje. Tiek joje, tiek galvoje, tiek fiziniame kūne glūdi mūsų savijauta. Tarkime, kodėl valgome saldėsius? Galbūt jaučiame nerimą, esame emociškai išsekę. Vienas mūsų laidos tikslų – padėti labiau save suprasti ir labiau kontroliuoti savo gyvenimą“, – atskleidžia pašnekovė ir priduria, kad pati stengiasi taip gyventi.

Ji metė sau iššūkį kelis mėnesius nevartoti cukraus. Po tokių eksperimentų sako supratusi, kad tam tikrus dalykus darome tiesiog nesąmoningai, dėl nuolatinio skubėjimo, tad tokie bandymai su savimi šiek tiek pristabdo.

Svarbu bent akimirkai sustoti

„Pati esu bėganti, lekianti, mano diena suskaičiuota, bet labai svarbu šiek tiek sustoti ir pareflektuoti: „Palauk, tai ką ir kodėl čia darau?“ Dabar dažniau sustoju, bandau atrasti akimirką meditacijai, bet ne tokiai, kai reikia tris valandas sėdėti sukryžiavus kojas. Nuolatinis ūžimas galvoje nieko gero neduoda. Mūsų protas ir kūnas susiję, daug ligų slypi mūsų galvoje, o didžioji jų dalis yra psichosomatinės. Stengiuosi, kad tai, kas keliauja į mane, kad ir ta pati informacija, nebūtų neigiama. Nes tai labai veikia“, – savo gyvenimo principus dėsto pašnekovė.

Rasa atskleidžia, kad ją nuo mažų dienų lydėjo ir šokis: mergina šoka Anželikos Cholinos miuzikle „Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto legenda“, taip pat spektaklyje „Otelas“. „Nepasakyčiau, kad iki tol buvau pasakiškos fizinės formos. Tuomet pradėjau sportuoti pas dabartinius kolegas, kad įgaučiau formą pasirodymams. Pagalvojau, kad norėčiau tokia veikla užsiimti. Man ji buvo smagi ir priimtina, nes esu iš tų žmonių, kuriems reikia judėti, fiziškai negaliu išsėdėti vienoje vietoje“, – teigia mergina.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"