Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Šeima, užvaldyta irklavimo magijos

 
2018 09 16 12:00
Rimos Karalienės irklavimo muziejuje sukaupta per tūkstantį unikalių eksponatų.
Rimos Karalienės irklavimo muziejuje sukaupta per tūkstantį unikalių eksponatų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu vykstantį pasaulio irklavimo čempionatą ypač akylai stebi viena plati giminė iš Lietuvos: net trys dešimtys šios šeimos narių užsiima irklavimo sportu.

Dinastijos atstovė, buvusi irkluotoja Rima Karalienė savo Trakuose įkurtame irklavimo klube sukaupė įspūdingą unikalių eksponatų kolekciją – tikrą irklavimo muziejų, neturintį analogų Lietuvoje. Prieš metus ji išleido knygą „Irklais pro spygliuotą tvorą“, skirtą jos jau anapilin išėjusiam tėvui irkluotojui Povilui Liutkaičiui – 1964 metų Tokijo olimpinių žaidynių dalyviui, kuriam teko iškęsti okupantų vykdytas žmogžudystes ir trėmimus.

Visą rugsėjo mėnesį R. Karalienės šeimos irklavimo klubas dalyvauja socialiniame projekte „Šeima vienoje valtyje“, kurį rengia kartu su Lietuvos irklavimo federacija. Specialistai tikina, kad irklavimas – vienas iš labiausiai komandą formuojančių sporto užsiėmimų, todėl ypač tinka šeimos saitams tvirtinti. Rima šmaikštauja, kad jos šeima – akivaizdus to įrodymas: trys kartos giminės irkluotojų susipažino ir šeimas sukūrė valtyse arba šalia jų.

Prasidėjo pokario laikotarpiu

„Šeimos irklavimo istorija prasidėjo 1949 metais nuo Talaikių šeimos, kurios visi 5 vaikai tapo irkluotojais. Kitais metais švęsime 70 metų giminės irklavimo jubiliejų“, – pasakojo R. Karalienė. Jos mama Gita Talaikytė-Liutkaitienė ir jos sesuo Vanda Talaikytė-Šukevičienė tapo pirmosiomis moterimis irklavimo sporto meistrėmis aštuonvietėje valtyje. Pasak Rimos, giminėje visos šeimos kūrėsi tarp irkluotojų: jos mama ištekėjo už irkluotojo Povilo Liutkaičio, kuris tapo Europos čempionato prizininku 1963 metais, SSRS čempionu, 1964 metais dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Kita mamos sesuo Irena Talaikytė, taip pat irkluotoja, ištekėjo už irkluotojo Karolio Nutauto. Jam dabar 76 metai, senjoras iki šiol irkluoja ir dalyvauja pasaulinėse veteranų regatose ir žaidynėse, yra tapęs Pasaulio meistrų žaidynių ir Pasaulio meistrų irklavimo regatų nugalėtoju. Praeityje buvo garsus Lietuvos rinktinės treneris.

Pasak R. Karalienės, antrojoje irkluotojų giminės kartoje olimpiečių nebuvo, daugiausia pasiekė jos pusbrolis Robertas Nutautas – tapo pasaulio jaunių vicečempionu. „Aš ir mano vyras Aivaras iškovojome sporto meistrų vardus, buvome SSRS čempionatų prizininkais, daugkartiniais Lietuvos čempionais. Daugkartine Lietuvos čempione buvo pusseserė Vida Eidukonytė-Busse“, – pasakojo buvusi irkluotoja.

Trečiojoje irkluotojų giminės kartoje suspindo ryškiausia šeimos žvaigždė – Rimos sūnus Jonas prieš dvejus metus vedė pasaulio ir Europos čempionę, 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoją Donatą Vištartaitę-Karalienę. Šią porą taip pat suvedė irklavimas – iki vedybų jaunuoliai buvo pažįstami gerą dešimtį metų, Jonas Karalius – Lietuvos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktinių narys, daugkartinis Lietuvos čempionas, tarptautinių regatų prizininkas.

„Kiekvienais metais rengiame giminės suvažiavimą, susirenkame kartu, sėdame į valtis ir irkluojame. Šiais metais toks šeimos susirinkimas buvo jau vienuoliktas, susirinko trys dešimtys giminių. Net ir tie giminės nariai, kurie neužsiima irklavimo sportu, moka irkluoti – manau, kitaip mūsų šeimoje ir negalėtų būti“, – su šypsena patikino Rima. Pasak jos, irkluotojų šeimos pasižymi itin tvirtais tarpusavio santykiais – interesų bendrumas, valios, gebėjimo išlikti ramiam, partnerio pajautimo įgūdžiai labai praverčia puoselėjant santykius šeimoje. „Mano kartos irkluotojų – mudu su vyru tuokėmės 1984 metais – panašiu metu susituokė bene septynios poros iš irklavimo rinktinės. Visos laimingai gyvena iki šiol“, – šyptelėjo pašnekovė.

Giminės relikvijos virto muziejumi

R. Karalienės šeimos irklavimo klubo sienos, lubos ir kitos erdvės mirga begale jos šeimos narių iškovotų medalių, nuotraukomis, įvairia irklavimo atributika. Garbingoje vietoje eksponuojami Rimos marčios Donatos irklai, kuriais sportininkė irklavo ir nugalėjo pasaulio čempionate. Ant dviejų irklų vos telpa sukabinti D. Vištartaitės-Karalienės laimėti įvairiausi apdovanojami, tačiau vertingiausieji laikomi atskirai, Rimos įkurtame irklavimo muziejuje. Čia yra eksponatų net iš XIX amžiaus laikų, o šiuolaikiniai irklavimo sporto atstovai taip pat atveža R. Karalienei savo trofėjų.

„Pirmasis savo medalius man į muziejų atnešė Mindaugas Griškonis, garsusis Lietuvos vienvietininkas. Čia eksponuojame tris jo Europos čempionato aukso medalius, universiados apdovanojimą, Jaunimo čempionato sidabro medalius. Šalia – Sauliaus Riterio, Mildos Valčiukaitės ir kitų garsiausių Lietuvos irkluotojų pelnyti apdovanojimai“, – vedžiodama po unikalų muziejų kalbėjo R. Karalienė.

Rima džiaugėsi, kad garsūs Lietuvos sportininkai patys atneša į jos muziejų savo garbingus apdovanojimus, nė vieno ji to neprašė, jie patys rodo iniciatyvą. Tarp lietuvių irkluotojų iškovotų trofėjų yra ir Rimos bičiulės ukrainietės irkluotojos pelnytas Atlantos olimpinių žaidynių sidabro medalis. R. Karalienė šmaikštavo, kad draugės iš Ukrainos paprašė paskolinti šį apdovanojimą porai mėnesių, o jis čia puikuojasi jau penkerius metus.

Rima Karalienė per pusantrų metų parašė dokumentinį romaną „Irklais pro spygliuotą tvorą“, kurį paskyrė savo tragiško likimo tėvui.

Įamžino tėvo atminimą

Nors nedaug sporto žmonių ryžtasi patys suguldyti mintis į knygą – dažniau tai patiki rašytojams ar žurnalistams, R. Karalienė per pusantrų metų pati sukūrė ir plačiajai publikai pristatė dokumentinį romaną „Irklais pro spygliuotą tvorą“, kurį paskyrė savo tragiško likimo tėvui. „Ši knyga apie irkluotojus, pažymėtus priešo ženklu, bet nepalaužtus. Kai prieš penkerius metus iš šio pasaulio išėjo tėvelis, kaltinau save, kad neišklausinėjau jo, bijodama atverti senas žaizdas. Tačiau vieną dieną atsiverčiau jo sąsiuvinį ir taip atsidūriau savo tėvo istorijoje“, – prisipažino Rima. Tremtyje nuo bado mirė P. Liutkaičio tėvas, Rimos senelis. Irkluotojo akyse stribai nužudė jo mamą ir sudegino namus. Tačiau okupantų nusikaltimai nepalaužė sportininko ir plačios jo šeimos narių.

Tik parašiusi pirmąjį šimtą puslapių, ji apie knygą papasakojo savo vyrui, irgi irkluotojui, Aivarui Karaliui, o vėliau – ir vaikams. R. Karalienė pasakojo sklaidžiusi tardymų bylas ir daug keliavusi, kad prakalbintų kitus irklo meistrus, taip pat išgyvenusius skausmingas pokario dramas. „Mano tėvas ilgą laiką buvo „neišvažiuojamasis“ (rus. nevyjezdnoj), taip sovietai vadindavo žmones, kurių neišleisdavo į užsienį dėl jų šeimų „nuodėmių“. Vis dėlto 1964 metais jis pakliuvo į Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavusią komandą“, – pasakojo tėvo atminimą įamžinusi dukra.

Šeimos irklavimo istorija prasidėjo 1949 metais nuo Talaikių šeimos, kurios visi 5 vaikai tapo irkluotojais.

Tarp jos muziejaus eksponatų yra vienas į akis nekrintantis popieriaus lapelis, kuris Rimai itin brangus ir turi gana linksmą istoriją. Tai – į Tokijo olimpinį kaimelį išsiųsta telegrama, pranešanti, kad irkluotojui P. Liutkaičiui 1964 metų spalio 3 dieną gimė dukra Rima. Pasak Rimos, ne tik jos tėvas sulaukė telegramos apie jos gimimą, tą kartą į Tokiją atėjo tokios dvi – spalio 7 dieną irkluotojui Vytautui Briedžiui taip pat gimė dukra.

„Po varžybų jauni tėvai nutarė atšvęsti dukrų gimimą. Bičiuliai iš kitų komandų – australai, kanadiečiai – perrengė juos savo treningais ir išsivežė iš olimpinio kaimelio švęsti į naktinį Tokiją. Kai sovietų delegacijos saugumas susigriebė, kad dingo du jų sportininkai, kilo panika. O kai paryčiais jaunieji tėveliai grįžo atšventę šeimos pagausėjimą, saugumiečiai taip atsipalaidavo, kad jie nepabėgo, jog bausmė už šį nusikaltimą buvo skirta gana švelni – juos nuvežė į hipodromą ir liepė prižiūrėti sovietų rinktinės arklius alinamame karštyje. Vyrai sąžiningai atidirbo, ir incidentas praėjo be didesnių pasekmių“, – linksmai savo gimimo istoriją prisiminė R. Karalienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"