Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Robertas Badaras: „Toksikologo darbui reikia būti šiek tiek trenktam“

 
2018 03 04 11:54
„Savigydos fenomenas Lietuvoje labai paplitęs, vaistų gavimas, išrašymas gana liberalus, klesti internetinė prekyba. Jei esame pripratę, kad alkoholis – „blogosios“ žmonijos dalies, gyvenimus „suėdanti“ problema, tai vaistai – „gerosios“ žmonijos dalies bėda“, - sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras. / 
„Savigydos fenomenas Lietuvoje labai paplitęs, vaistų gavimas, išrašymas gana liberalus, klesti internetinė prekyba. Jei esame pripratę, kad alkoholis – „blogosios“ žmonijos dalies, gyvenimus „suėdanti“ problema, tai vaistai – „gerosios“ žmonijos dalies bėda“, - sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras. /  lsveikata.lt nuotrauka

„Jei susitiktų dabartinis „aš“ su tuo, koks buvau prieš penkiolika metų, jie susimuštų trečią minutę. Administracinis ir klinikinis darbas – visiškai skirtingos veiklos, bet visur randi, ko pasimokyti“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras (53).

– Ką rodo jūsų praktika: įsigaliojusios alkoholio vartojimo ribojimo priemonės – į naudą?

– Visi apribojimai duoda rezultatų: jau antrus metus pastebimas alkoholio vartojimo mažėjimas. Kad ir kaip būtų pikta žmonėms, kurie iš idėjos ką nors gina, atstovauja verslo ar kitiems interesams, įvestos priemonės negali neveikti. Tai, kas vadinama Verygos priemonėmis, nėra kažkas naujo. Ministras tik įvardijo tai, ką seniai yra paskelbusi Pasaulio sveikatos organizacija. Trys pagrindinės alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, kurios išties veikia: reklamos mažinimas, mokesčių didinimas ir prieinamumo mažinimas. Visa tai ir bandoma įgyvendinti. Gerai ar blogai tai daroma, nesiimsiu spręsti.

Medicina yra savotiškas meno ir amato mišinys.

– Tauta „neperšoko“ ant kitų svaiginimosi būdų?

– Mūsų ligoninės Toksikologijos centras – didžiausias šalyje. Tad jeigu nefiksuojame apsinuodijimo surogatais padidėjimo, vadinasi, jo ir nėra. Kaip ir prieš keletą metų, kai buvo dar pirma Antano Matulo inicijuotų alkoholio vartojimo mažinimo priemonių banga, niekas benzino gerti nepradėjo. Kaip tik sumažėjo apsinuodijimų surogatais. Nemažiau populistinis teiginys yra, kad negavęs degtinės žmogus bėgs pirkti heroino. Taip lengvai priklausomybės nekeičiamos. O kalbant apie pastaruosius penketą metų per pasaulį besiritančią naujų psichoaktyviųjų medžiagų bangą, atskira rimta problema. Čia kalbame apie kitą kontingentą – jaunimą, 20–40 metų amžiaus žmones. Bet tai ne įstatymų pasekmė.

Šiandien vis dar didžioji dalis pacientų yra turintieji problemų dėl alkoholio. Bet esame ir didžiausias centras Lietuvoje, kuris atlieka planines detoksikacijas – tiek nuo opioidų, tiek nuo kai kurių kitų legalių ar nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų, tarp jų – ir tam tikrų vaistų (raminamųjų, migdomųjų, nuo skausmo), kuriuos žmonės dažnai vartoja ne pagal gydytojo paskyrimą, o savo nuožiūra. Ir tai visada susiję su gana stipria priklausomybės rizika.

– Priklausomybę nuo vaistų prilyginate greitiesiems kreditams. Kaip „neša“ ši banga?

– Pavartoji vieną tabletę, kuri tau, atrodytų, padeda, bet kitą dieną tos pačios tabletės tau jau nebeužtenka ir griebiesi dar kitos arba didini tų pačių medikamentų dozę... Labai dažnai ši problema kelerius metus ir daugiau gali būti „po vandeniu“. Tiesiog po truputį didėjant dozėms auga tolerancija. Žmogus ima „medžioti“ receptus arba perka vaistus juodojoje rinkoje. Nors pasaulyje ši problema žinoma jau nuo praėjusio amžiaus pabaigos, pas mus tik dabar kaip koks pūlinys tai kyla į viešumą. Keista, kodėl būtent dabar, nes ties šiais dalykais dirbame jau kokius penkerius metus.

Europoje jau prieš kurį laiką imtasi tam tikrų priemonių, pas mus kol kas jos nepakankamos. Ir pačios problemos mastas dar nesuvokiamas. Juk lietuvio sąmonėje vaistai negali būti blogis – kuo jų daugiau, tuo daugiau ir sveikatos. Todėl ir savigydos fenomenas Lietuvoje labai paplitęs, vaistų gavimas, išrašymas gana liberalus, klesti internetinė prekyba. O tokių pacientų kontingentas visai kitas. Jei esame pripratę, kad alkoholis – „blogosios“ žmonijos dalies, gyvenimus „suėdanti“ problema, tai vaistai – „gerosios“ žmonijos dalies bėda.

– Gydytojų nervus šiandien, matyt, baigia „suėsti“ sveikatos priežiūros problemos.

– Medikai – itin kantri visuomenės dalis. Dabar kilęs medikų sąjūdis iš esmės yra pavėlavęs kokį dešimtį metų. Aišku, šį susibūrimą vertinu vienareikšmiškai teigiamai, net pirmą kartą gyvenime įstojau į profesinę sąjungą (šypteli). Tikiu juo, nes žmonės čia atėjo ne dėl to, kad kas liepė, o patys norėjo. Nes kai pažiūri, jau iš draugų, geriausių studentų, didelė dalis išvažiavo. Gerai, jei jau vyresni, o jei šeimos su mažais vaikais...

Kažkaip mes dar augom, pradėjome kurti gyvenimą, kai visi nieko neturėjo, o dabar jaunimas mato, kaip gyvena jų bendramoksliai užsienyje. Jau pasiekta teigiamų dalykų: su mumis kalba ministerija, rezidentai gauna nebe minimumą. Tačiau visgi gali susidaryti dar nuo seniau lydintis įspūdis, kad medikai – vagys ar dar kokie blogiečiai, patys užsidirbs... Deja, suvokimo dar nepakanka ir medikai gali būti priversti eiti tuo keliu kaip ir latviai, estai, tai yra per tam tikras konfrontacijas.

Pavartoji vieną tabletę, kuri tau, atrodytų, padeda, bet kitą dieną tos pačios tabletės tau jau nebeužtenka ir griebiesi dar kitos arba didini tų pačių medikamentų dozę...

– Jaunimui šiandien patraukli toksikologo profesija?

– Šiam darbui reikia būti šiek tiek trenktam (juokiasi). Nors ir nišinė, tai išties įdomi specialybė, yra ką veikti ir kur gilintis visą gyvenimą, net ir du. Smagu, kad ateina itin protingi jauni žmonės. Kartais net keista, ką jie čia veikia, juk galėjo pasirinkti ką nori. Supranti, kad jie pusę galvos, jei ne visa, yra geresni. Ir tai, kad jie renkasi tokią specialybę, teikia vilčių.

– Taigi bus kam vairą perduoti į patikimas rankas?

– Žmonės, kuriems formaliai buvau vadovas, kokių dešimt tikrai yra, kiti jau ir karjeras padarę, dirba vedėjais. Kiekvienas tinginys auklėja jaunimą ne todėl, kad nori tai daryti, bet tikisi, kad užaugs ir už jį darys (juokiasi). Šiaip mano „mokiniai“ protingi, savarankiški, jiems tik patariu. Tikrai nebūsiu toks mokytojas kaip a.a. Linas Antanas Jovaiša, man padaręs didžiausią įtaką. Dievo dovana buvo tai, kad patekau pas jį.

– Širdžiai mielesnis gydytojo, ne administratoriaus darbas?

– Sunku man tuos popierius tvarkyti (šypsosi). Jei susitiktų dabartinis „aš“ su tuo, koks buvau prieš penkiolika metų, jie susimuštų trečią minutę. Tai visiškai skirtingos veiklos. Kuo daugiau dirbi administracinį darbą, tuo labiau užmiršti praktinį. Todėl leidžiu sau kartais bent ką nors padaryti, visada dalyvauju vizitacijose. Medicina yra savotiškas meno ir amato mišinys. Menininkas tu gali būti tada, kai įsisąmonini amato taisykles ir jas nuolat atnaujinti. Jei užsiimi vien menu ir užmiršti amatą, anksčiau ar vėliau ir menininko iš tavęs neliks.

Dosjė

1989 m. baigė Kauno medicinos institutą (dabar – LSMU), įgijo gydomosios medicinos specialybę.

Nuo 1990 m. dirba klinikiniu toksikologu. Nuo 1991 m. – RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriuje.

1995–1998 m. ligoninės Priėmimo skyriaus vadovas. Nuo 2010 m. – RVUL Toksikologijos centro vadovas.

2016 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Greitoji opiodinė detoksikacija taikant naują palaipsniui didėjančių naltreksono dozių indukcijos metodą“.

Stažavosi Rusijoje, Lenkijoje, JAV. Yra įvairių toksikologijos mokymo priemonių, daugybės mokslinių straipsnių ir pranešimų bendraautoris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"