Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Rašytoja Lucinda Riley paklūsta savo personažams

 
2018 07 02 12:37
Didelė Riley šeimyna gyvena Norfolke (Didžioji Britanija), vasarą – Provanse, Prancūzijoje.dailymail nuotrauka
Didelė Riley šeimyna gyvena Norfolke (Didžioji Britanija), vasarą – Provanse, Prancūzijoje.dailymail nuotrauka

Vasariškų skaitinių naujienų sąrašas – gan ilgas. Jame atsidūrė ir tarptautinio pripažinimo sulaukusios, populiarios britų rašytojos Lucindos Riley knyga „Helenos paslaptis“.

Iš Airijos kilusi britų rašytoja L. Riley (tikroji pavardė Lucinda Edmonds) vaikystėjė daug keliavo, daugiausia po Artimuosius Rytus. Persikrausčiusi į Londoną tapo aktore, vaidino kino ir televizijos filmuose, teatre. Kaip rašytoja debiutavo 1992-aisiais, būdama vos dvidešimt keturių metų, su knyga „Lovers and Players“.

L. Riley pirmiausia sukūrė aštuonis istorinius meilės romanus Lucindos Edmonds vardu. Paskui jos literatūrinė karjera nutrūko – rašytoja susilaukė keturių vaikų.

„Ant rašomojo stalo guli šeimos nuotrauka, yra senas biuro šviestuvas, dažyta medinė dėžė mano tajų rašikliams, čia gali rasti net vikingų gėrimo ragą.“

Tikrosios šlovės sulaukė parašiusi „Orchidėjų namus“ („The Orchid House“). 2010-aisiais pasirodžiusi knyga parduota 2 mln. egzempliorių tiražu – ilgai nesitraukė iš Europos bestselerių sąrašo viršūnių.

Didelio skaitytojų dėmesio sulaukė romanų serija „Septynios seserys“ („The Seven Sisters“, 2014). Tai pasakojimas apie septynias įvaikintas seseris, pavadintas Plejadžių žvaigždyno žvaigždžių vardais. Rašoma apie išskirtinio likimo moteris-mįsles, siekiančias sužinoti tiesą apie savo praeitį.

L. Riley knygos ne kartą pateko ir į „New York Times“ bestselerių sąrašą, perkamiausių knygų dešimtukus. Jos knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų, 38 šalyse – miljoniniais tiražais.

Neseniai leidykla „Tyto alba“ pranešė išleidusi naują autorės knygą „Helenos paslaptis“ („Helena's Secret“ ), iš anglų kalbos vertė Ieva Albertavičienė. „Helenos paslaptis“ – pasakojimas apie baimę, meilę ir tiesą. Galima teigti, kad tai autorės pamatinė tematika, leidžianti nepamesti kūrinio visumos rėgmės.

Britų dienraštis „The Daily Mail“ klausė L. Riley kokia yra jos rašymo paslaptis ir kaip užkariauti plačią skaitytojų auditoriją.

– Ar kiekviena jūsų knyga skirta skirtingai auditorijai, o galbūt rašydama orientuojatės į konkretų žmogų?

– Visos mano knygos skirtos šiandien gyvenančioms kartoms, amžiaus skerspjūvis – 100 metų. Manau, kad aptariamos temos yra svarbios visiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus – šeimos paslaptys, moralinės dilemos, mirties ir meilės ekstazė, atleidimo galia... Visa tai paliesta, pradedant nuo pirmosios mano knygos, kurią parašiau būdama 24-erių. Tai dalykai, kurie rūpi, įkvepia, jie visada bus aktualūs.

– Universali, gyvenimiška tematika. O koks yra geriausias dalykas, kurį kas nors yra pasakęs apie jūsų knygas?

– Kad knyga „perkėlė į kitą pasaulį“.

Leidykla „Tyto alba“ išleido naują Lucindos Riley knygą „Helenos paslaptis“.
Leidykla „Tyto alba“ išleido naują Lucindos Riley knygą „Helenos paslaptis“.

Motinystė pakeitė perspektyvas

– Šiuo metu su sutuoktiniu Stephenu ir keturiais vaikais gyvenate Norfolke (Didžioji Britanija), vasarą – Provanse, Prancūzijoje. Kaip motinystė darė įtaką rašymui?

– Mano pirmas ir svarbiausias darbas būti žmona ir motina savo vaikams, visada stengiuosi būti šalia. Jei turiu išvykti, pasirenku tokį laiką, kai mano atžalos yra užsiėmę mokslais arba priešingai, kai gali vykti kartu. Tapimas mama pakeičia tavo perspektyvas – nebeina kalba tik apie buvimą savimi, tai pakeičia ir rašymo manierą.

– Šeima jus palaiko. O kas paskatina, padrąsina kai to labiausiai reikia?

– Tai mano šviesaus atminimo tėtis, jis buvo didžiausias fanas. Būtent jam yra dedikuotas „Orchidėjų namas“.

– Be abejo, jis Jumis labai didžiavosi... Kaip dabar vystosi rašytojiška karjera? Kur matote save po kokių penkerių, dešimties metų?

– Stengiuosi neriboti savęs. Net ir mano romanus sunku priskirti kokiai nors kategorijai. Niekada nežinau, kur pakryps pasakojama istorija. Pasirenku laikotarpį, vietas, kuriose vyks veiksmas, ir pradedu rašyti. Nebraižau schemų ar žemėlapių, kurių turėčiau laikytis, labai retai pasižymiu pastabas. Vos pradedu rašyti, valdžią perima mano veikėjai, – leidžiuosi jų vedama.

– Bendraujate su skaitytojais?

Dažniausiai per socialinės medijos kanalus – gerbėjai rašo elektroninius laiškus. Tiesa, kasmet apsilankau įvairių šalių knygynuose, kur susitinku su tūkstančiais skaitytojų. Man labai patinka tie susitikimai, įkvepia rašyti.

Nepasotinama skaitytoja

– Kaip manote, kuris jūsų knygų herojų galėtų tapti geriausiu draugu?

– Flora – iš „Šešėlių sesers“ („The Shadow Sister“, 2016) (ciklas „Septynios seserys“).

– Kada pastarąjį kartą verkėte skaitydama knygą, kokią?

– Savo pačios. Kai rašau emocionalią sceną, dažnai apsiverkiu.

– Įdomu, kokia buvote skaitytoja vaikystėje?

– Nepasotinama. Skaičiau viską, ką tik rasdavau.

– O rašant – svarbi aplinka?

– Kai jau baigiu savo tyrinėjimus ir ieškojimus, kai žinau, apie ką rašysiu, – išsinuomoju butą, toje šalyje, kur vyks būsimos mano knygos veiksmas. Kitaip tariant, rašydama pirmąjį knygos eskizą „sugeriu“ atmosferą. Kadangi esu buvusi balerina, šokėja – pykstu, jei tenka ilgai sėdėti vienoje vietoje. Čiumpu diktofoną ir įrašinėju, taip galiu judėti. Namuose – kitokia aplinka.

Ant rašomojo stalo guli šeimos nuotrauka, yra senas biuro šviestuvas, dažyta medinė dėžė mano tajų rašikliams, čia gali rasti net vikingų gėrimo ragą, bet jis išties priklauso mano sūnui (juokėsi.)

– Koks yra mylimiausias miestas, kur norėtumėte sugrįžti?

Dievinu keliones į Norvegiją – Bergeną. Brazilijos miestą Rio de Žaneirą. Čia turiu daug draugų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"