Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Prireikus verslas keliaus paskui kūrėją

 
2018 10 20 12:00
Austėja Kazlauskytė sako neišradusi naujos technologijos, o pritaikiusi šiuolaikinei virtuvei šimtmečiais naudotą produktų saugojimo būdą.
Austėja Kazlauskytė sako neišradusi naujos technologijos, o pritaikiusi šiuolaikinei virtuvei šimtmečiais naudotą produktų saugojimo būdą. Asmeninio archyvo nuotraukos

Kaunietės Austėjos Kazlauskytės vaškuotas drobeles, skirtas maisto produktams saugoti ir pačios vadinamas vaškainiais, vertina vis daugiau aplinkosaugai neabejingų žmonių. Teisės mokslus baigusi Austėja prieš dvejus metus metė prestižine laikomą teisininkės karjerą ir savo hobį pavertė verslu, kuris sudomino net Amerikos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių piliečius.

Austėjos teigimu, vaškainis yra daugkartinio naudojimo pakaitalas mūsų įprastai plastikinei maisto plėvelei. Vynioti sumuštinius, uždengti maisto produktus, po vakarienės likusį salotų dubenį ji ragina ne planetą katastrofiškai užteršusiu plastiku, o iš biologiškai irių medžiagų pagaminta vaškuota drobele, kuri vėliau gali būti kompostuojama. Pernai vykusiame „BZN Start“ renginyje Austėjos sukurtas vaškainis „Busines Women Awards 2017“ metu buvo pripažintas inovatyviausiu jaunu gamybos verslu.

Žinoma šimtus metų

Nors daugelis, išgirdę apie vaškuotą drobelę maisto produktams saugoti, kilsteli antakį – esą tai įdomus ir naujas būdas ilgiau išlaikyti produktus šviežius nenaudojant plastiko maišelių ar maistinės plėvelės, Austėja tikino, kad jis skaičiuoja jau ne vieną šimtą metų. „Tai tikrai nėra XXI amžiaus išradimas. Vaškuotas drobeles keliautojai ir jūreiviai naudojo nuo labai senų laikų. Į jas vyniodavo drabužius, kad šie nešlaptų, maistą, kad ilgiau liktų šviežias, duoną, kad ši nedžiūtų. Tais laikais juk nebuvo mums įprastų plastikinių priešpiečių dėželių ar silikoninių dėkliukų sumuštiniams“, – aiškino pašnekovė.

Ieškodama informacijos gaminamoms drobelėms tobulinti, ji aptiko žinių, jog į vaškuotą drobę dar XVII amžiuje keliautojams buvo įprasta vynioti baltinius, kad jie nesiteptų ir nesudrėktų. Skaitydama Kristinos Sabaliauskaitės istorinį romaną „Silva Rerum“ Austėja ketvirtoje jo dalyje radusi aprašymą, kaip knygos herojus Pranciškus Kazimieras, ruošdamasis iš Lietuvos keliauti studijuoti į užsienį, į vaškuotą drobelę susivyniojo marškinius. Prisiminė tada tiesiog balsu džiūgavusi, kad aptiko tokią informaciją istorinėje knygoje.

„Aš seną technologiją pritaikiau šiuolaikinei virtuvei ją kiek patobulindama. Drobelėms naudoju ne tik vašką, bet ir medžių dervas, aliejus, kad jos ilgiau tarnautų. Padarau jas įvairių dydžių, pamarginu raštais, kad gražiau atrodytų, kartu raštas maskuoja įtrūkimus, kurie natūraliai atsiranda joms dėvintis. Juokauju, kad tiesiog komercializavau gerą senovinę idėją ir bandau ją grąžinti į šiuolaikinę virtuvę, – kalbėjo A. Kazlauskytė. – Beje, vaškainį galima panaudoti ir kaip dovanų popierių. Aišku, toks vyniojimo popierius būtų gana brangus, tačiau tokiu atveju būtų ne viena, o net dvi dovanos.“

Pomėgis tapo darbu

Iš pradžių vaškuotos drobelės buvo Austėjos hobis. Jai patiko tyrinėti medžiagos savybes, siūlyti draugams ir artimiesiems išbandyti aplinkai nekenksmingą būdą saugoti maisto produktus. Ilgainiui šis sumanymas jauną moterį taip užvaldė, kad nutarė jam skirti visą savo laiką ir išmonę. Prisipažino, kad tai buvo didelis gyvenimo iššūkis, nes pradėjus veiklą nebuvo jokių garantijų, kad pasiseks, kad žmonės susidomės gaminiu, jį pirks.

Eksperimentuodama su savo gaminiu pašnekovė įsitikino, kad vaškainis gali tarnauti apie pusę metų. Sakė, kad dažniausiai jį perka sūrio mėgėjai, nes vaškuota drobelė idealiai tinka šiam produktui saugoti, išvengiant plastiko, kuriame sūris greitai sudrėksta. Yra gavusi atsiliepimų, kad nusipirkęs vaškainį žmogus jį naudojo metus. „Vengiu duoti konkretų terminą, kiek ta drobelė tarnauja, kad žmonės nenusiviltų. Daug kas priklauso nuo to, kaip ji naudojama, prižiūrima. Nerekomenduoju naudoti mėsai vynioti, nes drobelės negalima plauti labai karštu vandeniu, ji geriau tinka duonai, daržovėms, sūriui, maisto likučiams saugoti“, – aiškino vaškainio kūrėja.

Pasak Austėjos, labiausiai jos gaminiu domisi Vakarų valstybių pirkėjai, ten vadinamosios žaliosios idėjos yra jau seniai paplitusios. Vaškuotas drobeles perka Naujosios Zelandijos, Australijos, Skandinavijos šalių, Amerikos, Šveicarijos, Vokietijos vartotojai, kuriems rūpi ekologija. Šiose šalyse lietuvės gaminys žinomas anglišku „Cera Wrap“ pavadinimu. „Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje žmonės jomis domisi, atsiliepimai yra geri. Vaškainiai parduodami internetinėje parduotuvėje, bet Lietuvoje yra keletas vietų, kur juos galima prieš įsigyjant pačiupinėti. Savo verslą kuriu kaip internetinį, tad diaugiausia dėmesio būtent šiai sričiai“, – tikino Austėja.

Praverčia teisinis išsilavinimas

Jauna moteris pasakojo visada mėgusi ką nors kurti savomis rankomis, matyti veiklos rezultatą. Tačiau šimtukais baigusi mokyklą artimųjų buvo pastūmėta studijuoti teisę. Prisipažino, kad būdama dar neapsisprendusi aštuoniolikmetė pasidavė spaudimui ir sėkmingai baigė teisės studijas. Tačiau teisininkės darbas jai buvo ne prie širdies – nesibaigiančios teisinių dokumentų krūvos ir darbas biure pasirodė ne jos būdui.

„Man patinka nepriklausomas gyvenimas: sukūriau savo produktą, parduodu jį internetu ir esu savo laiko valdovė. Tikrai galvoju apie tai, kad dabartinė veikla bus mano karjeros kelias, matau save joje ir po dešimties metų. Savo teisinio išsilavinimo neišsižadu, jis man labai padeda: galiu vesti derybas, moku parengti sutartis, suprantu, kaip gauti reikalingus leidimus. Visa tai man nesvetima, turiu mažiau baimių administruodama savo verslą, nes suprantu jo teisinius pagrindus“, – kalbėjo pašnekovė.

Prieš kurį laiką iš Vilniaus, kur po studijų universitete liko gyventi, Austėja grįžo į gimtąjį Kauną. Sprendimą grįžti padiktavo sūnaus Arno, kuriam dabar devyni mėnesiai, gimimas. Be to, prisipažino visada mėgusi ne sostines, o vadinamuosius antruosius miestus, net keliaudama mieliau vietoj Romos renkasi Florenciją ar Milaną, vietoj Madrido – Barseloną. Kurį laiką Austėja gyveno Kolumbijoje, jos vyras – kolumbietis, šioje šalyje ji ir ištekėjo. „Mano vyras teisininkas, šiuo metu jis gavęs stipendiją studijuoja Škotijos Glazgo universitete. Esame labai kosmopolitiška pora: kiekvieną savaitę skraidome vienas pas kitą“, – šypsodamasi prisipažino Austėja.

„Man patinka nepriklausomas gyvenimas: sukūriau savo produktą, parduodu jį internetu ir esu savo laiko valdovė.“

Savo kelio nemes

Pašnekovės teigimu, kol kas šeima neapsisprendusi, kurioje šalyje kurs ateitį – Lietuvoje ar Kolumbijoje. Kol vyras nebaigė studijų, stengiasi neplanuoti ateities. Tačiau vienas dalykas Austėjai aiškus: jos sukurtas verslas gyvuos bet kokiu atveju, nesvarbu, kur jie nutars gyventi. „Labai noriu susitvarkyti taip, kad galėčiau būti ten, kur noriu, ir kartu su savimi „pasiimti“ savo verslą. Šiais laikais konkreti vieta nėra svarbi, galima dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė Austėja.

Jos įsitikinimu, tvarių pakaitalų viskam dar nėra sukurta, ir dabartinius pokyčius inicijuoja mažuma, o ji dažniausiai yra labai užsispyrusi. „Taigi jeigu mes, toji susirūpinusi mažuma, ir toliau būsime tokie užsispyrę, tai padės keistis ir likusiai daugumai“, – savo požiūrį į gyvenimo pokyčius deklaravo sėkmingai ekologijai draugišką verslą plėtojanti jauna moteris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"