Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Piešiniai ant senų knygų ir laikraščių puslapių

 
Svarbiu savo biografijos faktu Loui Joveras vadina tarnybą Australijos kariuomenėje, kur buvo kartografu ir pulko fotografu./ sites.lafayette nuotrauka
Svarbiu savo biografijos faktu Loui Joveras vadina tarnybą Australijos kariuomenėje, kur buvo kartografu ir pulko fotografu./ sites.lafayette nuotrauka

Ant pageltusių senų knygų ir laikraščių puslapių australų menininkas Loui Joveras tušu piešia tamsius, paslaptingus, vaiduokliškus siluetus. Seni leidiniai – ne šiaip fonas, bet turi prasmę: juose slypi emocijų pasaulis.

L. Joveras siekia pažvelgti į sielos gelmes, todėl renkasi portreto žanrą. Grafikas dažniausiai vaizduoja moteris, esą jos geriau ir ryškiau atskleidžia emocijas. Vis dėlto jo portretuose – ne konkrečios merginos, o įprasti emocinių būsenų atvaizdai: liūdesys, mąslumas, jaudulys ir pan.

Piešiniuose kur ne kur išsilieję dažai, tarsi ištryškusios ašaros, – taip paveikslui suteikiama gyvo jausmo pojūčio.

Tekstas nerūpi

Įdomu, kad kūrėjui nėra svarbu, kaip išsidėstęs fone esantis tekstas, ar įmanoma jį perskaityti. Raidėms tenka permatomos erdvės vaidmuo, jos kaip vualis apgaubia atvaizdą.

Tačiau šokėjams ir muzikantams daromos nedidelės išimtys. Jie vaizduojami gaidų primargintame fone, kad išryškėtų jų išskirtinumas, visiškas pasinėrimas į garsų pasaulį.

Svarbiu savo biografijos faktu L. Joveras vadina tarnybą Australijos kariuomenėje, kur buvo kartografu ir pulko fotografu. Būtent čia jis suvokęs, kokia maniera norėtų dirbti kaip menininkas. Grižęs iš kariuomenės, jis įkūrė dizaino studiją, tačiau netrukus suprato, kad nori užsiimti tik savo idėjų įgyvendinimu. Fotografo, iliustratoriaus ir dizainerio patirtis Loui pravertė ne tik kuriant darbus, bet ir juos populiarinant. Jo kūryba eksponuojama virtualiose galerijose, socialiniuose tinkluose.

In ir jang

Tušas ir popierius – pagrindiniai L. Jovero kūrybos įrankiai. Juos penkiasdešimtmetis dailininkas sieja su tradiciniu in ir jang (Yin-Yang) simboliu. In ir jang opozicija svarbi kinų filosofijoje ir metafizikoje – priešingi, tačiau vienas kitą papildantys pradai. In yra siejamas su tamsa, pasyvumu, moteriškumu, kryptimi žemyn, naktimi. Jang – šviesus, aktyvus, vyriškas, krypstantis aukštyn, susijęs su diena. Abiejų pradų santykis nėra stabilus, nuolat kinta. Šiuos du pradus menininkas savo kūryboje laiko vienu subjektu – tai medžiagos, su kuriomis jis dirba. „Man patinka išskirtinis popierius, tačiau jis nebūtinai turi būti pirktas dailės reikmenų parduotuvėje. Vertinu senų sugadintų knygų puslapius (niekada neplėšau knygos, kuri yra geros būklės, aš bibliofilas ir toks veiksmas man būtų it prakeikimas). Aš juos suklijuoju ir sukuriu platesnius lakštus“, – meno galerijos tinklaraščiui „Saatchi Art“ sakė L. Joveras.

„Tvirtai suspaudžiu plunksną ir ranka tarsi pati ima sklęsti, brėždama vieną po kitos lengvas linijas.“

Jei meną prilygintume žvėriui, jo gyvybiniais syvais, anot kūrėjo, būtų tušas. „Galėčiau praleisti visą gyvenimą tyrinėdamas šio nuostabaus skysčio sudėtį. Tvirtai suspaudžiu plunksną ir ranka tarsi pati ima sklęsti, brėždama vieną po kitos lengvas, jausmingas linijas“, – kalbėjo dailininkas.

Patinka eksperimentuoti

Dailininkas prisipažino labiausiai mėgstantis „Sumi-e“ tapybos techniką. Japonų internetiniame puslapyje paaiškinta, jog „Sumi-e“ – tai monochrominė arba jai artima švelnių, vandeniu atskiestų spalvų tapyba ant ryžių popieriaus arba šilko. Teigiama, kad pagrindinės „Sumi-e“ (kaip ir kaligrafijos) darbo priemonės nepakito nuo II amžiaus. Tai – teptukas, tušo plytelė, rankų darbo popierius bei indas, skirtas tušui trinti.

L. Joveras piešimui naudoja bambukinius Japonijos kaligrafijos teptukus, nes patinka jų struktūra, tamprumas, apvalumas, aštrumas. Ypač svarbu aštrumas, nes lemia piešimo šriftą bei storį.

Tačiau menininkas neapsiriboja tušu – tapo ir guašu, ir aliejiniais dažais. Jam patinka kurti koliažus, eksperimentuoti.

Paklaustas, kokiu keliu eitų, jei neturėtų galimybės būti menininku, L. Joveras spėjo, kad tikriausiai nieko nedarytų – tiesiog sėdėtų ir skaitytų. Jei turėtų darbą, tikriausiai būtų naktiniu bibliotekos sargu. „Be to, smalsu žinoti, ar galiu skraidyti nuo bedugnių be sparnų... Ar galiu gyventi po vandeniu nekvėpuodamas. Jeigu aš gyvas, aš galiu būti dailininkas, nėra kito varianto, žinoma, išskyrus tą sargavimą bibliotekoje“, – juokėsi jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"