Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Mokytoja, lietuviškai prakalbinanti užsieniečius

 
2018 09 15 9:50
Vilniaus lietuvių namuose ir lietuvių kalbos bei kultūros vasaros kursuose kitakalbius lietuvių kalbos jau ne vienus metus moko jauna mokytoja Greta Botyriūtė.
Vilniaus lietuvių namuose ir lietuvių kalbos bei kultūros vasaros kursuose kitakalbius lietuvių kalbos jau ne vienus metus moko jauna mokytoja Greta Botyriūtė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prasidėjus mokslo metams iš Marijampolės kilusi lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė grįžo į Vilniaus lietuvių namų klasę mokyti užsieniečių vaikų lietuvių kalbos. Tačiau tingiai atostogauti Gretai vasarą neteko, jauna mokytoja jau penkerius metus užsieniečius kalbėti lietuviškai moko ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) organizuojamuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose.

„Mano susitikimas su kitakalbių lietuvių kalbos mokymu buvo kiek netikėtas. Neįsivaizdavau, kad galėčiau atsidurti tokioje srityje. Prieš penkerius metus vasarą atėjau pamentoriauti į Lietuvių kalbos ir kultūros centro rengiamus lietuvių kalbos kursus užsieniečiams. Labai patiko ši patirtis. Vėliau dirbau su baltistiką studijuojančiais užsienio studentais ir supratau, jog man tai labai įdomu. Tai visai kitokia lietuvių kalbos dėstymo metodika – juk mokome jos užsieniečius, kuriems tai yra ne gimtoji, o užsienio kalba“, – pasakojo 27-erių Greta.

Atveda šaknys ir meilė

Po studijų Greta sakė kurį laiką padirbėjusi įprastoje mokykloje, o dar studijuodama vasaromis nuolat dirbusi vaikų vasaros stovyklose renginių bei laisvalaikio organizatore. Ši patirtis leido jai suvokti, kad įsėdo į tinkamas roges ir atrado savo pašaukimą – mokytojauti. Pašnekovės teigimu, užsieniečiai, kurie atvyksta mokytis lietuvių kalbos, daro tai dėl keleto skirtingų priežasčių. Dalis vasaros kursuose ar Vilniaus lietuvių namuose besimokančių studentų ir moksleivių turi lietuviškų šaknų, tačiau jau praradę kalbą. „Man regis, šiuos žmones atveda kraujo šauksmas, noras pasitikrinti, ar jie jaučiasi lietuviais, išmokti tą kalbą, kuria kalbėjo jų protėviai“, – svarstė G. Botyriūtė.

Didelė dalis lietuvių kalbos kursuose besimokančių žmonių – meilės emigrantai, atvykę į Lietuvą paskui žmoną, mylimąją, vyrą ar sužadėtinį. Greta patikino, kad dėstytojaujant teko išgirsti ne vieną meilės istoriją, paskatinusią į Lietuvą „užkuriomis atėjusį“ vyrą ar atitekėjusią moterį mokytis mūsų šalies kalbos. „Dažnai paskui mylimą žmogų atvykęs užsienietis jaučia nemenką diskomfortą, nes nemoka lietuvių kalbos. Visi jie tikina, jog reikia bent minimalių kalbos žinių, kad pažintum kraštą, kuriame esi, galėtum bendrauti su vietos žmonėmis, suvoktum, kas aplinkui tave vyksta“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja. Gretos teigimu, tarp tokių meilės emigrantų vyrauja pusiausvyra – ir moterys bei merginos, ir vyrai bei jaunuoliai vienodai dažnai ryžtasi įleisti šaknis Lietuvoje, kur gyvena jų išrinktasis ar išrinktoji.

Lietuvoje ieško saugumo

Vilniaus lietuvių namuose Gretos klasėje kasmet mokosi keletas ukrainiečių vaikų, kurių tėvai iš konflikto zonų atvyko į Lietuvą ieškodami saugumo savo šeimoms. „Šiemet klasėje turime mergaitę iš Kolumbijos. Žinau, kad jos šeima taip pat atvyko į Lietuvą ieškodama politinio ir ekonominio saugumo, nors jie neturi lietuviškų šaknų. Netikėta, kad jie pasirinko būtent mūsų šalį, tačiau malonu, kad esame įvertinti kaip saugi priebėga. Lietuvių namai deda visas pastangas, kad vaikai ir šeimos kuo sėkmingiau integruotųsi į Lietuvos gyvenimą, išmoktų kalbą, susipažintų su mūsų kultūra, papročiais, tradicijomis“, – pasakojo G. Botyriūtė.

Greta pasidžiaugė, kad dažnas lietuvių namuose mokęsis vaikas paskui save atsiveda brolį, sesę, dažnai ir visa šeima vėliau atvyksta į Lietuvą, susiranda čia darbą, vaikai sėkmingai studijuoja mūsų aukštosiose mokyklose. Pasak lietuvių kalbos mokytojos, Lietuvių namuose mokosi vaikai iš daugiau nei trisdešimties pasaulio šalių. Jos klasėje šiais metais mokosi keturios mergaitės iš Ukrainos, viena iš Kazachstano, septyni vaikai iš Rusijos, po vieną iš Kolumbijos, Italijos, Suomijos, Irano. Prisipažino, jog dirbti su skirtingų tautų ir kultūrų vaikais – nemenkas iššūkis, tačiau pasitelkus kūrybiškumą įmanoma įveikti visus barjerus.

„Mano grupėje šiais metais dominuoja rusakalbiai vaikai, o aš gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje ir šios kalbos nesimokiau. Puikiai susikalbu angliškai, o štai rusiškai iki šiol nemokėjau. Pati užsirašiau į rusų kalbos kursus, kad galėčiau susikalbėti, skaityti, laisviau bendrauti su savo mokiniais. Tokioje mokykloje kaip mūsų kalba yra duona kasdienė, ir kuo daugiau kalbų moki, tuo lengviau. Tad pramokau ir rusų kalbos“, – su šypsena kalbėjo Greta. Kadangi tarp lietuvių kalbos mokytojos moksleivių šiais metais yra ir mergaitė iš Kolumbijos, ji sakė besimokanti ir ispanų kalbos pradmenų.

Nuo vaikystės žaidė mokyklą

Jauna mokytoja tvirtino, kad nuo pat mažens norėjo būti pedagogė. Iš Marijampolės kilusi mergina vaikystėje su jaunesne seserimi Monika, pusbroliais ir pusseserėmis žaisdavo mokyklą. „Jau tada mano „mokinės“ išmokdavo ilgiausias Salomėjos Nėries, Vytės Nemunėlio ir kitų žinomų autorių poemas mintinai, dainuodavo dainas, vaidindavo spektakliuose, darydavo dekoracijas. Man labai patiko pildyti dienyną, rašyti visiems gerus pažymius“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja.

Prieš dvejus metus G. Botyriūtė baigė lyginamosios lietuvių filologijos magistrantūros studijas. Jos magistro darbas buvo įvertintas prestižine Vytauto Kavolio premija. Apdovanojimas teikiamas už geriausius visų Lietuvos universitetų lituanistinius bakalauro, magistro darbus lietuvių literatūros ir kultūros temomis. Lietuvių kalbos mokytoja džiaugėsi, kad studijos buvo naudingos ir produktyvios: „LEU – mano alma mater. Būtent čia sutikau pačius nuostabiausius dėstytojus, kurie padėjo suvokti, jog sėdžiu savo rogėse ir važiuoju tinkama kryptimi. Esu įsitikinusi, kad net jei mokykloje dirbi visą gyvenimą, nevedi dviejų visiškai vienodų pamokų. Nors programose ir yra numatyta, ko turi išmokyti, tačiau turi visišką laisvę, kaip to mokyti. Kūrybingumas, naujoviškumas padeda tokiose pamokose“, – tikino jauna pedagogė.

Lietuvių namuose mokosi vaikai iš daugiau nei trisdešimties pasaulio šalių.

Nuo vaikystės pamokose mėgtus žaidimo elementus ji nuolat taiko ir mokydama užsieniečius lietuvių kalbos, kartais nevengdama sukelti jiems ir šiek tiek streso. Juokėsi, kad pakliuvęs į jos sumodeliuotą situaciją mokinys neturi kitos išeities, kaip tik pasitelkti visas lietuvių kalbos žinias, kurias gavo iš mokytojos. „Tarkime, klasėje paskelbiu, kad šiandien telefonu užsisakysime picą. Vaikai apsidžiaugia, tačiau kai supranta, kad reikės patiems skambinti ir lietuviškai užsakinėti geidžiamą picą, sutrinka. Žinoma, viskas iš anksto mano jau yra sutarta, pica užsakyta ir laukia valgytojų, bet vaikai to nežino. Kalbėti telefonu dar nelabai mokant lietuviškai – iššūkis jiems: reikia pasakyti, kokios picos nori, paklausti, kiek ji kainuos. Net ir surepetavę pokalbį su mokytoja jie jaudinasi. Bet situacijoje, kuri kelia įtampą, daug geriau įsimenamos kalbos pamokos. Kitą kartą užėjus į piceriją mieste jiems jau bus lengva pasakyti, ko norėtų gauti pavalgyti, ir susižinoti, kiek tai kainuos“, – linksmus kalbos mokymo metodus atskleidė užsieniečius lietuviškai prakalbinanti mokytoja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"