Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Malena – ketvirtos kartos Argentinos lietuvė

 
2018 08 26 12:00
Aštuntą mėnesį Lietuvoje leidžianti Malena Tanevitch Braziūnas gerai išmoko kalbą, kuria kalbėjo jos proseneliai.
Aštuntą mėnesį Lietuvoje leidžianti Malena Tanevitch Braziūnas gerai išmoko kalbą, kuria kalbėjo jos proseneliai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dvidešimtmetės Malenos Tanevitch Braziūnas proseneliai prieš Antrąjį pasaulinį karą iš Lietuvos emigravo į Argentiną. Ketvirtos kartos atstovė Malena džiaugėsi šeimoje išsaugota lietuvybe, o pernai gruodį išsirengė į tolimą kelionę – iš Buenos Airių atvyko į Vilnių pasimokyti primirštos protėvių kalbos.

„Pirmą kartą į Lietuvą su mama atvažiavau prieš penkerius metus, būdama penkiolikos. Labai norėjau susipažinti su čia gyvenančiais giminaičiais. Mano močiutė su jais nuolat susirašinėjo, tačiau nė karto nebuvome susitikę. Mano tėčio šeima kilusi iš Makedonijos, bet mama brolį Martiną ir mane augino lietuvybės dvasia“, – pasakojo šiuo metu Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro organizuojamus lietuvių kalbos vasaros kursus lankanti Argentinos lietuvė.

Pažinti savo šaknis

Kai pernai gruodį Malena išsiruošė į Lietuvą ilgesniam laikui – išsamiau susipažinti su šalies kultūra, istorija, gerai išmokti kalbą, ji atvažiavo ne viena, kartu atvyko ir merginos vaikinas Nikolas, taip pat kilęs iš Argentinos lietuvių šeimos. „Mes abu lankome lietuvių kalbos kursus, bet Nikolas kalba daug geriau už mane“, – šypsodamasi prisipažino Malena, per septynis mėnesius ir pati neblogai įvaldžiusi prosenelių kalbos vingrybes. Mergina pasakojo, kad į Argentiną atvykę jos proseneliai greitai pramoko kalbėti ispaniškai, tad lietuviškai šnekėjo mažai. Malenos močiutė dar kalba ir rašo gimtąja kalba, tačiau tik bendraudama su Lietuvoje likusiais giminaičiais.

„Nors namie lietuviškai beveik nekalbėjome, tradicijas išlaikėme, visada šventėme Velykas, Jonines, Kūčias. Prieš atvažiuodama į Lietuvą mokėjau pasakyti tik keletą frazių: „noriu valgyti“, „man patinka (arba nepatinka)“, „aš tave myliu“, – neslėpė pašnekovė. Mergina tikino nuo mažens norėjusi gerai mokėti protėvių kalbą, jau būdama dešimties metų svarstė, kaip gerai būtų aplankyti Lietuvą.

„Man svarbiausias dalykas – pagalvoti apie tai, kaip išlaikyti Argentinos lietuvių bendruomenę, kurioje dalyvauju nuo vaikystės, prisitaikyti prie laiko pokyčių ir ten gyvenančių lietuvių poreikių. Mama yra tas žmogus, kuris visada skatina ir remia mano veiklą“, – džiaugėsi Malena. Ji yra aktyvi didžiausios Argentinos lietuvių bendruomenės „Nemunas“ narė. Ši bendruomenė gyvuoja jau 109 metus ir vienija apie tris šimtus šalyje gyvenančių lietuvių bei jų šeimų narių.

Plati giminė

Atvykusi į Lietuvą Malena pirmiausia pabandė susirasti ir aplankyti savo giminaičius. Iš pradžių ji pasijuto keistokai – dėl kultūrinių skirtumų Lotynų Amerikoje užaugusiai merginai lietuviai pasirodė šaltoki, tačiau greitai santykiai atšilo. Braziūnų šeimos atstovai išsibarstę po visą Lietuvą, tad teko lankyti giminaičius ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Utenoje, Klaipėdoje.

„Kai susitinku su giminėmis, jaučiuosi kaip namie“, – laiminga kalbėjo mergina. Ji prisipažino jaučianti pareigą kuo labiau įsigilinti į protėvių šalies kultūrą, sužinoti kuo daugiau apie jos istoriją, šiandieną, o grįžus visą sukauptą patirtį perteikti Argentinos lietuvių bendruomenės nariams.

Šią vasarą Vilniuje vykusioje Dainų šventėje Malena turėjo progą susitikti su savo šeima ir Argentinos lietuvių bendruomenės nariais, atskridusiais į Lietuvą ir dalyvavusiais Šokių dienos programoje. Ji pati šoka ansamblyje „Nemunas“, tad su šiuo kolektyvu pasirodė Dainų šventėje. „Argentinoje turime keturis lietuvių šokių ansamblius. Kiekvieną savaitgalį susirenkame, repetuojame, bendraujame, gaminame lietuviškus patiekalus, švenčiame šventes, tarp jų ir Vasario 16-ąją“, – pasakojo mergina.

Lietuvoje beveik aštuonis mėnesius praleidusi Malena priprato prie lietuvių santūrumo, susirado daug draugų. Šokti mėgstanti Argentinos lietuvė Vilniuje prisidėjo prie ansamblio „Ratilio“, mokosi naujų dainų ir šokių.

Per Dainų šventę Malena šoko kartu su Lietuvoje gyvenančia teta./Asmeninio albumo nuotraukos
Per Dainų šventę Malena šoko kartu su Lietuvoje gyvenančia teta./Asmeninio albumo nuotraukos

Planuoja studijuoti Lietuvoje

Rugpjūčio pabaigoje lietuvių kalbos vasaros kursai baigsis, tačiau kelionės namo, į Argentiną, Malena dar neplanuoja. Vieną semestrą lietuvių kalbos ji mokysis Vilniaus universitete, tad liks Lietuvoje iki gruodžio mėnesio. „Argentinoje studijuoju meno istoriją, dabar esu antrame kurse. Turiu sumanymą baigusi ten bakalauro studijas atvažiuoti į Lietuvą įgyti magistro laipsnį“, – prisipažino mergina ir pridūrė labai pasiilgusi savo šeimos, su kuria tik keletą dienų praleido per Dainų šventę.

Džiaugsmą per Dainų šventę susitikus su seneliais, atvykusiais iš Argentinos, su Malena dalijosi jos vaikinas Nikolas.
Džiaugsmą per Dainų šventę susitikus su seneliais, atvykusiais iš Argentinos, su Malena dalijosi jos vaikinas Nikolas.

Malenos mama Argentinoje dirba gydytoja, tėtis – psichologas. Pasak pašnekovės, medicina jos niekada nedomino. Mergina nuo vaikystės jautė potraukį į meną, baigė dailės mokyklą, todėl pasirinko meno istorijos studijas. Jaunesnis Malenos brolis Martinas dar mokosi mokykloje, tačiau sesuo labai norėtų, kad vėliau jis irgi atvažiuotų į Lietuvą mokytis lietuvių kalbos, pažinti šalį, iš kurios kilusi šeima.

Lietuvoje Malenos neatbaidė net šalta pernykštė žiema. Priešingai, jai labai patiko, kad žiema čia visiškai kitokia nei Argentinoje. Kadangi šeimoje tebėra gyvos lietuviškos tradicijos, merginai nereikėjo pratintis ir prie maisto. Sakė, jei įmanytų, galėtų kasdien valgyti cepelinus ir šaltibarščius, kuriuos pamėgo nuo vaikystės.

Argentinoje gimę ir augę Malena ir Nikolas išlaikė bei puoselėja savo lietuvišką tapatybę.
Argentinoje gimę ir augę Malena ir Nikolas išlaikė bei puoselėja savo lietuvišką tapatybę.

Nėra ateities be praeities

Malenos vaikinas Nikolas visą šį laiką irgi leidžia Lietuvoje, taip pat mokosi lietuvių kalbos vasaros kursuose. Jaunuolis yra baigęs grafikos dizaino studijas, o lietuvių kalbos pradėjo mokytis anksčiau negu Malena. „Prieš septynerius metus jis iš Argentinos išvyko į Vokietiją. Lankė Vasario 16-osios gimnaziją. Su Nikolu susipažinome Argentinos lietuvių bendruomenėje, mūsų seneliai draugauja jau nuo senų laikų“, – pasakojo pašnekovė.

Atvykusi į Lietuvą Malena pirmiausia pabandė susirasti ir aplankyti savo giminaičius.

Nikolo mama taip pat kilusi iš lietuvių šeimos ir nuoširdžiai puoselėja tradicijas. Malena tikino, kad besąlygiškas tėvų palaikymas skatina jaunus žmones nepamiršti savo šaknų, išsaugoti tėvų ir senelių tradicijas ilgus dešimtmečius gyvenant toli nuo jų gimtinės. „Mes negalime įsivaizduoti ateities be praeities įkvėpimo, todėl mūsų darbas – išlaikyti savo identitetą, mūsų prosenelių tapatybę“, – pabrėžė Malena.

Malenos mama ypač skatina dukros domėjimąsi Lietuva, iš kurios kilę jos proseneliai.
Malenos mama ypač skatina dukros domėjimąsi Lietuva, iš kurios kilę jos proseneliai.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"