Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Londono šurmulį pakeitė Trakų ramybė

 
2018 10 14 12:00
Šią savaitę Editos Tamulytės Trakuose įkurtoje galerijoje - pirmoji profesionalaus meno paroda.
Šią savaitę Editos Tamulytės Trakuose įkurtoje galerijoje - pirmoji profesionalaus meno paroda. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Šią savaitę Trakų kultūros rūmuose į pirmąją parodą pakvietė dailininkės restauratorės Editos Tamulytės kuruojama dailės galerija „Fojė“. Dešimtį metų Londone dirbusi restauruodama paveikslus, Edita sako pagaliau radusi ramybės oazę Trakuose.

Prieš trejus metus Edita Trakuose įkūrė dailės studiją suaugusiesiems, ji būriui trakiškių tapo saviraiškos ir kūrybos vieta. Pasak menininkės, studijos lankytojų sukurtus darbus norėjosi parodyti miestiečiams ir Trakų svečiams, tad jie buvo eksponuojami miesto kultūros rūmuose. „Nors turėjome neblogą erdvę, sumontuotas paveikslų kabinimo sistemas, vis dėlto aplinka atrodė graudžiai. Tad per vieną parodos atidarymą paprašiau kultūros namų vadovybės nors dviejų kibirų dažų, kad bent sienas nudažytume. Labai džiugu, kad mano prašymas buvo išpildytas su kaupu – patalpos gražiai suremontuotos ir pritaikytos dailės galerijai įrengti“, – palaikymu džiaugėsi E. Tamulytė.

Nuo vaikystės miela vieta

Pasak galerijos „Fojė“ parodų kuratorės, čia savo darbus nuo šiol galės eksponuoti ne tik dailininkai mėgėjai, bet ir profesionalai. Eglė patenkinta, kad į Trakus pagaliau galės atvežti kokybiško ir pripažinto meno kūrinių: skulptūros, keramikos, tapybos, grafikos, fotografijos ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. „Pati grįžau iš Londono ir įsikūriau Trakų apylinkėse. Man Trakai visada buvo labai miela vieta. Čia mano senelis restauravo miesto bažnyčias, tad su juo čia augdama praleidau daug laiko, netoliese gyvena ir mano mama“, – pasakojo dailininkė.

Pasak Editos, įsikūrusi šalia Trakų ji pastebėjo, kad mieste yra didelė kultūrinė spraga – žmonės neturi kur ugdyti savo kūrybinių sumanymų, saviraiškos per dailės užsiėmimus, todėl nedvejodama įkūrė dailės studiją suaugusiesiems. Jai pačiai tai buvo galimybė grįžus iš užsienio užsiimti veikla, kuri teikia malonumą. Vos įkūrusi dailės studiją, Edita buvo pakviesta vesti dailės užsiėmimų ir Trakų neįgaliųjų centre, tad bendradarbiauja ir su šia įstaiga. „Įtraukė mane Trakai su visa galva“, – šypsojosi pašnekovė.

Ją labiausiai žavi Trakų bendruomenė – Editos dailės studiją lanko čia gyvenantys ir dirbantys žmonės: teisininkai, ekonomistai, siuvėjai – pačių įvairiausių profesijų žmonės, kurie pagaliau gali realizuoti savo svajones, kurių galbūt neišpildė vaikystėje ar jaunystėje. Užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę, tačiau lankytojai patys renkasi, kaip dažnai jiems ateiti į dailės studiją. „Yra tokių, kurie apsilanko tik kartą per mėnesį, atneša savo sukurtus darbus pasikonsultuoti. Kaip kam patogu“, – patikino E. Tamulytė.

Studijos Suomijoje

Vilniaus dailės akademijoje Edita baigė tapybos ir restauravimo bakalauro ir magistro studijas, o bebaigdama jas dar vieną kursą mokėsi Suomijoje. Po studijų liko metams šioje šalyje. Pasak menininkės, Suomijoje per pusmečio semestrą įgytos žinios buvo itin vertingos, prilygstančios ketverių metų mokslui Lietuvoje. „Natūralu, kad Suomija daug turtingesnė šalis nei Lietuva, tad jiems įprasta kviestis profesorius iš viso pasaulio. Jie dėsto savaitės ar dviejų kursą, kuris yra koncentruotas ir studentui nepaprastai vertingas, tad negali tokios galimybės praleisti, ja nepasinaudoti. Apie restauravimą būtent ten išmokau daugiausia, įgijau neįkainojamos praktikos“, – teigė pašnekovė.

Edita prisipažino, jog tam, kad pasirinko dalininkės restauratorės karjerą, didžiausią įtaką turėjo senelis. Daugelį metų jis dirbo restauratoriumi, restauravo bažnyčias net sovietmečiu, kai tai daryti ne tik kad nebuvo skatinama, bet net ir pavojinga. „Užaugau jo studijoje, pilnoje senų didelių paveikslų gražiais raižytais rėmais, nuolat šalia jo būdavau bažnyčiose, kur senelis dirbo. Be to, mano mama – dailės mokytoja, pusbroliai taip pat užsiima menais. Matyt, genais mūsų šeimoje tai perduodama“, – kalbėjo menininkė.

Restauruoti Londono aukcionų kūriniai

Edita dešimtį metų gyveno ir dirbo Londone, restauravo įvairiausius dailės kūrinius, kurie buvo pateikiami meno aukcionams. Dirbo su privačiais kolekcininkais, važiuodavo į dailės aukcionus, pirkdavo juose senus paveikslus, restauruodavo, vėliau jie kolekcininkų būdavo vėl parduodami. Gerai išmanančiai savo sritį lietuvei buvo patikima restauruoti įvairiausius dailės kūrinius – nuo šiuolaikinių menininkų darbų iki antikvarinių kūrinių.

„Negaliu suskaičiuoti, kiek paveikslų teko restauruoti, jų buvo labai daug. Lietuvoje yra kiek kitaip: jeigu dirbi muziejuje ir per metus restauruoji du paveikslus, tai yra labai daug. O ten, dirbant su privačiais žmonėmis, yra visiškai kitaip: kartais gali gauti vienu metu dvidešimt paveikslų restauruoti. Restauravimas – procesinis darbas: gali vieną procesą atlikti daugeliui paveikslų, paskui – kitas procesas, ir taip, kol užbaigi visą restauravimą“, – aiškino Edita. Jai yra tekę gauti tokių sudarkytų paveikslų, kurie priminė komedijos apie poną Byną siužetą: kai visiškas mulkis įsivaizduoja esąs menininkas ir „užpiešia“ ant vertingo kūrinio savo teplionę – neva jį restauravo. Bandyti išgelbėti tokius „darbus“ – itin sudėtinga užduotis.

Erdvi Trakų kultūros rūmų fojė tapo dailės galerija.
Erdvi Trakų kultūros rūmų fojė tapo dailės galerija.

Edita sakė, jog į Londoną prieš dešimtį metų su drauge išvažiavo tiesiog pamatyti pasaulio, praplėsti akiračio. Tačiau norint plėsti akiratį ir pažinti pasaulį reikia iš ko nors gyventi, tad pradėjo ieškoti darbo ir įsisuko į didmiesčio karuselę. „Nebuvo taip, kad viskas tarsi nukristų iš dangaus. Dirbti reikėjo labai daug, tempas šiame mieste – pašėlęs. Vargina milžiniški atstumai, amžinas laiko trūkumas. O man reikia oro, ramybės, laisvės. Todėl susiklosčius aplinkybėms su malonumu grįžau į Lietuvą, o Trakai tapo ta oaze, kur jaučiuosi labai gerai“, – tikino pašnekovė.

Dabar prioritetas – dailė

Pasak Editos, per ilgus metus vien restauruodama paveikslus ji pasiilgo kūrybinio darbo. Kita vertus, restauratoriaus darbas nėra palankus sveikatai dėl naudojamų chemikalų, todėl E. Tamulytė pastaruoju metu nutolo nuo šios veiklos. Tiesa, ir pačiai tapyti kol kas nelabai lieka laiko – visą jį skiria dailės studijai ir ką tik atidarytai galerijai. Tačiau tikisi, kad ilgainiui galės atsidėti savo kūrybai.

Šią savaitę jos įkurtos galerijos „Fojė“ atidarymui Edita pasikvietė menininką Benjaminą Jenčių, kuris naujoje Trakų kultūrinėje erdvėje pristato savo akvarelių parodą „Šėlstančios spalvos“.

Edita džiaugiasi didelio palaikymo sulaukianti iš Trakų kultūros rūmų direktoriaus Edvardo Keiziko.
Edita džiaugiasi didelio palaikymo sulaukianti iš Trakų kultūros rūmų direktoriaus Edvardo Keiziko.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"