Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Lietuvybės simboliai dizainerių kolekcijose

 
2018 02 18 12:00
Jolanta Rimkutė (kairėje) ir Ieva Ševiakovaitė jau penkiolika metų kuria projektą "LT Identity"./ Alinos Ožič nuotrauka
Jolanta Rimkutė (kairėje) ir Ieva Ševiakovaitė jau penkiolika metų kuria projektą "LT Identity"./ Alinos Ožič nuotrauka

Dar nuo studijų laikų sulipusios į kūrybinį duetą „Studija LT“ drabužių dizainerės Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė jau prieš daugelį metų pradėjo projektą „LT Identity“, kai į tautinės atributikos naudojimą kuriant kasdienius drabužius žvelgiama šiuolaikiškai. Modernumu dvelkia ir kitas jų prekės ženklas „Baltai“, atstovaujantis senųjų baltų genčių paveldui.

Neseniai Ieva ir Jolanta tris savaites viešėjo JAV ir „LT Identity“ projektą pristatė penkių Amerikos miestų lietuvių bendruomenėms. Dar ne visai atsigavusios po patirto laiko skirtumo, sutrikdyto dienos ritmo vakar kūrėjos atvėrė savo dirbtuvių duris naujoje vietoje – sostinės Lydos gatvėje, kur galėjo visi norintys valstybės atkūrimo šimtmečio proga pasipuošti originaliais, čia pat dirbtuvėje pasidarytais tautinės vėliavos spalvų akcentais.

Savas jubiliejus

„Šiais metais mes taip pat švenčiame jubiliejų – „LT Identity“ tematiką mudvi su Ieva vienaip ar kitaip puoselėjame jau penkiolika metų. Mums atrodo gražu ir prasminga, kad šiemet galime švęsti ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, ir savo darbo lietuviškos tapatybės kryptimi penkiolikos metų sukaktį“, – pasidžiaugė J. Rimkutė.

Dizainerės teigimu, dar nuo studijų laikų įpratusios stebėti aplinką ir drabužių pasiūlos rinką, todėl jau prieš penkiolika metų suprato, kad tautinių elementų tema aprangoje kryptingai ir sistemingai niekas iš kolegų dizainerių neužsiima. Kolegės ir bičiulės Ieva su Jolanta nemažai kartu keliavo po pasaulį, o keliaudamos ir suprato, kad Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis, tik reikia mokėti skoningai tai pateikti ir patiems lietuviams, ir Lietuvą pamėgusiems žmonėms – turistams, svečiams.

„Manau, būti savo šalies patriotu galima visokiais būdais – subtiliai ir skoningai parodyti kitų šalių gyventojams, jog tu esi iš Lietuvos ir tuo didžiuojiesi. Mūsų klientai, išvažiavę į kitas šalis, su ypatingu jausmu vilki mūsų kurtus marškinėlius ar bliuzonus stilizuotais Lietuvos himno eilučių atspaudais, iš žmogaus piršto atspaudo išsirangančiu Vyčio ženklu arba tiesiog trispalve kišenėle papuoštus juodus trikotažo marškinėlius“, – sakė J. Rimkutė. Kryptingai šią savo kūrybos temą dizainerės plėtoja jau daugelį metų ir neketina jos atsisakyti. Kasmet Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventėms dizainerės pristato naujus kolekcijos modelius, rengia jų parodas.

Jau keletą metų I. Ševiakovaitė ir J. Rimkutė organizuoja kūrybines dirbtuves, kai visi norintys gali patys susikurti tam tikrą tautinį simbolį ir juo papuošti kasdien vilkimus marškinėlius. Patriotiškumo simboliai ir tautinio paveldo elementai perteikia dizainerių tikėjimą, kad čia ir dabar kuriame patys save – naujos kultūrinės tapatybės lietuvį, kurio kišenėse telpa ir pagarba praeičiai, ir drąsus žingsnis ateities link.

Jaukinasi spalvas

I. Ševiakovaitė juokėsi, kad ji su Jolanta, kaip ir dauguma lietuvių, buvo pratusios kūryboje taikyti gana blankias, žemiškas spalvas – užaugusios ir subrendusios kaip kūrėjos, kai pagrindinės buvo pilka, juoda, ruda, ryškių spalvų kūrybos pradžioje kratėsi.

Dizainerės Ieva ir Jolanta turi tikslą padėti žmonėms atrasti kūrybos džiaugsmą, kai savo rankomis gali pasidaryti tai, kas iki šiol atrodė nepasiekiama.

„Pirmoji kolekcija, kai pabandėme ištrūkti iš šio dramatizmo, kaip tik ir buvo „LT Identity“ projektas. Jam sąmoningai naudojome daug spalvų, tai buvo mums nemenkas iššūkis – reikėjo suvaldyti spalvas, o to iki tol niekada nebuvome dariusios“, – prisipažino Ieva.

Nedidelis tautinių spalvų akcentas "LT Identity" kolekcijai suteikia išskirtinumo.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Nedidelis tautinių spalvų akcentas "LT Identity" kolekcijai suteikia išskirtinumo.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pabandžiusios pažaisti kolekcijose ryškiomis spalvomis, dizainerės suprato, jog tai tapo jų vizitine kortele. „Ypač Ievos, – nusikvatojo Jolanta. – Ji ir kasdienybėje nuo tada tapo labai spalvinga, aš renkuosi santūresnius atspalvius.“

I. Ševiakovaitė prisipažino, kad „auklėti“ klientus spalvomis sekasi gana sunkiai – jie iki šiol mieliau renkasi santūrius pilkus, juodus, tamsiai mėlynus atspalvius. Tad šalia spalvomis trykštančios „LT Identity“ kolekcijos atsirado kitas, santūresnių spalvų prekės ženklas „Baltai“. „Jis tarsi atskleidžia lietingą, pilką, ūkanotą kasdienybę, prie kurios esame pratę“, – juokdamosi sakė pašnekovės.

Lietuvos himno stilizuotais žodžiais dekoruoti marškinėliai ar Vyčio formos piršto atspaudas - savitas dizainerių požiūris į mums svarbius simbolius.Alino Ožič (LŽ) nuotrauka
Lietuvos himno stilizuotais žodžiais dekoruoti marškinėliai ar Vyčio formos piršto atspaudas - savitas dizainerių požiūris į mums svarbius simbolius.Alino Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu per penkiolika kūrybos metų išgrynintas projektas „LT Identity“ aprėpia daug įprastus drabužius papildančių tautinių akcentų ir aksesuarų – spalvingų ženkliukų, atšvaitų, ant kaklo rišamų skarelių, kepuraičių su snapeliu, peteliškių, šalikų.

„Esame padariusios daug pirkiniams skirtų krepšių – tai mūsų misija saugant gamtą nuo teršimo plastikiniais maišeliais“, – pridūrė Ieva.

Ženkliukai, juostelės, skarelės ar kokarda - puikus švenčių akcentas.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Ženkliukai, juostelės, skarelės ar kokarda - puikus švenčių akcentas.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kurti gali kiekvienas

Jau nebe pirmi metai Ieva ir Jolanta turi tikslą padėti žmogui atrasti kūrybos džiaugsmą, kai savo rankomis jis gali pasidaryti tai, kas iki šiol atrodė nepasiekiama – susikurti paties dekoruotą daiktą, kuriuo nebus gėda pasipuikuoti prieš kitus.

„Gražu tai, kad kurti gali tiek mažas vaikas, tiek suaugęs žmogus, tiek senjoras – šios dirbtuvės tinka visai šeimai. Per jas žmonės sukuria savo šeimos atributiką – tarkime, marškinėlius, kuriuos vėliau dėvi kaip komanda, pabrėždami savitumą“, – aiškino J. Rimkutė. Dizainerė ypač džiaugėsi tuo, kad švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį kiekvienas savarankiškai gali nuspręsti, kurie valstybės simboliai jam yra mieliausi, kaip jais papuošti aprangą. Pačioms dizainerėms tai yra įdomi patirtis ir gyva demokratijos išraiška.

Į savo kūrybą dizainerės įsileido ryškias tautines spalvas.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Į savo kūrybą dizainerės įsileido ryškias tautines spalvas.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ieškodamos naujų lietuvybės tapatumo klodų, drabužių dizainerės nutarė pasigilinti į archajišką baltų genčių laikotarpį. Ieškojo simbolių, įkvėpimo kūrybai, būdų perteikti praeitį šiuolaikiškai. Baltiškoji mūsų praeitis turi daug bendra su skandinavų kultūra – ši estetika ir simboliai puikiai suprantami mūsų šiauriniams kaimynams.

„Pradėjome nuo drabužių kolekcijos, kuriai kurti naudojome senuosius simbolius. Saulės, Mėnulio, žalčio, aitvaro ženklai ir šiais laikais neprarado savo prasmės. Kurdama „Baltų“ kolekciją net pati ant rankos išsitatuiravau saulės simbolį, jis man itin artimas“, – prisipažino Jolanta.

Kūrėjų teigimu, vienas ar kitas „Baltų“ kolekcijos drabužis savo forma atitinka senovinius protėvių naudotus ženklus. Dizainerės akcentuoja, kad tai yra ne vieno sezono mada. Ji turi iš amžių glūdumos tarsi paveldėtą tęstinumą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"