Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Lietuviškame kaime kvepia Provansu

 
2018 06 03 12:00
Nors levandos dar nežydi, jų ūkio šeimininkė Giedrė Jankūnienė puikiai kuria levandų atmosferą. / 
Nors levandos dar nežydi, jų ūkio šeimininkė Giedrė Jankūnienė puikiai kuria levandų atmosferą. /  Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Nors levandos – Viduržemio jūros kraštų augalas, apie du tūkstančius šių kvapnių krūmelių auginančios biržietės tikina levandas jau pripratinusios ir Lietuvoje. Seserys Giedrė Jankūnienė, Aušrinė Poškienė ir jų mama Otilija Stirkienė puikiai derina lietuviško kaimo grožį su prancūziško Provanso kvapais.

„Iš tikrųjų yra žinių, kad levandos Lietuvoje buvo auginamos jau prieš du šimtus metų. Šie kvapnūs augalai į mūsų kraštą atkeliavo kaip dvarų kultūra, buvo neatsiejami nuo prancūziško stiliaus sodų“, – teigė G. Jankūnienė. Paskui levandos buvo pamirštos. Galbūt ir todėl, kad neprižiūrimos, savaime jos neaugtų. Šiems augalams reikia daug saulės, šilumos, neįmirkusių, nerūgščių, pralaidžių dirvų. Kadangi žiemą kartais pašąla krūmeliai, kiekvieną, kad atrodytų puošniai, reikia apgenėti, iškarpyti išdžiūvusias šakeles. „Tikrai nemažai priežiūros reikalaujantis augalas“, – tikino G. Jankūnienė. Lietuviai levandas iš naujo atrado atsivėrus sienoms ir iš arti pamačius užburiančius violetinius jų laukus Pietryčių Prancūzijos Provanso regione.

Kai moterys svečiams pasiūlo levandų arbatos, dažnas tokios būna dar neragavęs.

Konkurencijos dar nėra

Giedrės žiniomis, šiuo metu Lietuvoje, išskyrus jų ūkį, yra dar trys, auginantys levandas. Tai „Levandų uostas“ Šalčininkų rajone, „Lavender Village“ Vilniaus rajone netoli Dūkštų ir dar vienas ūkis netoli Lentvario. „Galėtų būti ir daugiau, konkurencijos kol kas nėra jokios“, – šypsojosi moteris.

Į šeimos „Levandų ūkio“ valdas Biržų rajono Mockūnų kaime pasikonsultuoti atvyksta ir latvių. Jų šalyje kol kas yra tik du levandų ūkiai. „Vienas latvis skundėsi, kad Olandijoje jo perkami sodinukai dažnai iššąla, kaskart reikia atsodinti. Mes sėjame savo lauke surinktas sėklas. Šie augalai jau būna šiek tiek prisitaikę prie mūsų klimato. Be to, auginame tik tikrąją levandą“ (lot. lavandula angustifolia), ji labiausiai tinka mūsų sąlygomis“, – sakė Giedrė.

Kai laukas birželio pabaigoje pražysta, savo gaminamai produkcijai – hidrolatams, kvapiesiems maišeliams ir žvakėms – moterys visų žiedų iškart nenuskina. „Norisi, kad atvykę žmonės galėtų jomis ilgiau grožėtis“, – pridūrė Giedrė. Prisėsti prie levandų lauko, kai vėjui papūtus padvelkia raminantis, atpalaiduojantis kvapas, prilygsta SPA aromaterapijos procedūroms.

Kvapų magija

Giedrė su seserimi ir mama levandas gėlių darželiuose sodino jau penkiolika metų, o šalia gimtosios sodybos, galima sakyti, po mamos langais, 20 arų sklype visos trys jau šešerius metus puoselėja „Levandų ūkį“. Už jų lauko žaliuoja pievos, ganosi karvės. Tikras lietuviškas peizažas. Kai moterys džiovina derlių, malonus kvapas pasiekia ir kaimynus.

„Mums norisi derinti lietuviško ir Provanso kaimo grožį“, – šypsojosi Giedrė ir aprodė medinėje violetiniais atspalviais dažytoje daržinėje įrengtą gaminamos produkcijos ekspoziciją. Vienas jų kuriamų produktų – hidrolatas (kvapusis vanduo). Švieži, ką tik nuskinti levandų žiedai užpilami vandeniu ir kaitinami specialiame inde, tada šaldant surenkami kvapnūs jų garai. Iš kilogramo žiedų gaunama maždaug litras hidrolato.

„Kadangi mūsų krašte levandos sukaupia mažiau eterinių aliejų nei, tarkime, Provanse, mes iš hidrolato aliejaus neišskiriame, viską paliekame jame. Eterinio aliejaus apskritai negaminame“, – aiškino nuostabių kvapų kūrėja. Eteriniam aliejui, pasak moters, reikėtų kur kas daugiau žiedų: iš 120 kg gaunama tik maždaug kilogramas eterinio aliejaus. Daugiausia eterinio aliejaus, be kurio neįsivaizduojama kosmetikos pramonė, pagaminama Prancūzijos Provanse, Bulgarijoje, Moldovoje. Levandų aromatas ne tik puikiai atpalaiduoja, jų hidrolatas ramina, drėkina odą.

Susižavėjusios kvapų magija moterys pasodino ir Damasko rožių, kurios pasižymi ypač stipriu aromatu, iš jų gamina kvapųjį rožių vandenį ir eterinį aliejų. Labai daug šių gėlių užsiauginti nesitiki, tad susirado Bulgarijoje šeimos ūkį, su kuriuo bendradarbiaus. Bulgarai garsėja rožių ūkiais, o Lietuvos gamtos sąlygos, deja, neleidžia rožėms žiedynuose sukaupti tiek daug kvapaus eterinio aliejaus.

Levandų moterys

Nuo birželio pabaigos iki rugsėjo pradžios, kol žydi levandos, savo ūkyje netoli Vabalninko biržietės organizuoja dvi skirtingas edukacines programas, supažindinančias, kaip auginti levandas, kokios jų savybės ir nauda. Be to, levandų laukas – puiki vieta pailsėti, medituoti, užsiimti joga, atsipalaiduoti. G. Jankūnienė, Biržuose dirbanti istorijos ir geografijos mokytoja, prisipažino labiausiai pailsinti Mockūnų kaime, savajame levandų lauke. Paklausta, ar iš levandų ūkio šeima galėtų pragyventi, moteris sakė, kad kol kas to neįsivaizduoja, nebent gerokai didesnius jų laukus augintų.

Kaip pasakojo Giedrė, senovės graikai ir romėnai dėl ypač malonaus kvapo levandas plačiai naudojo buityje, kvepino lovas, vonias, drabužius, plaukus, atrado ir jų vaistines savybes. Įsitikinta, kad levandų aromatas apmalšina galvos skausmą, migreną, slopina uždegimus, gydo tinimus, nudegimus, odos ligas, virškinimo sutrikimus. Ryšulėlis džiovintų levandų yra gera priemonė nuo uodų ir kandžių, o inhaliacijos gydo astmos ir peršalimo ligas, puikiai veikia nuotaiką, nuteikia ramiam miegui.

Viduržemio jūros kraštuose levandos jau seniai naudojamos ir maisto pramonėje, beriamos į salotas, sriubas, mėsos, jūrų gėrybių patiekalus, dedamos į sūrius, konditerijos gaminius. Lietuvoje tai daug kam naujiena. Kai moterys svečiams pasiūlo levandų arbatos, dažnas tokios būna dar neragavęs. Ir, žinoma, niekas neatsispiria Otilijos naminiams levandų aromato sausainiams.

Labiausiai šiame šeimos ūkyje žavi tai, kad moterys viską daro su meile, jos tiesiog žavisi savo levandomis, mėgaujasi jomis. Kol augalai nežydi, levandų spalvos drabužius vilkinti Giedrė moka pažadinti vaizduotę laukti žydėjimo, uždega noru patiems pasisodinti bent krūmelį – sode, balkone ar tiesiog ant palangės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"