Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Kodėl rašytojas Danielis Mallory slepia savo tapatybę?

 
Trisdešimt aštuonerių Danielis Mallory nuo vaikystės dievino detektyvus.elperiodico nuotrauka
Trisdešimt aštuonerių Danielis Mallory nuo vaikystės dievino detektyvus.elperiodico nuotrauka

Britų dienraščio „Daily Mail“ teigimu, psichologinio trilerio receptas gan paprastas: moteris plius žmogžudystė, – ir gauname milijono vertą Danielio Mallory (pseudonimas A. J. Finn) knygą „Moteris lange“. Tai pirmoji šiųmetė leidybinė sensacija, – skelbia užsienio spauda.

Tik pasirodęs psichologinis trileris atsidūrė „The New York Times“ perkamiausių bei skaitomiausių knygų sąrašų viršūnėse. Ji išleista ir lietuvių kalba (leidykla „Baltos lankos“, iš anglų kalbos vertė Aidas Jurašius).

D. Mallory ilgą laiką dirbo žurnalistu, rašė tokiems leidiniams kaip „Los Angeles Times“, „Washington Post“, „Times Literary Supplement“.

Trisdešimt aštuonerių autorius nuo vaikystės dievino detektyvus. Būdamas aštuonerių pamatė olandų režisieriaus George‘o Sluizerio filmą „Išnykimas“ (The Vanishing“, 1993), kurį kino grandas Stanley Kubrickas pavadino „baisiausiu kada nors matytu filmu“. Filmas išgąsdino berniuką, bet jis negalėjo atitraukti akių nuo ekrano. Paauglystėje Danielis susižavėjo Alfredu Hitchcocku. Po keleto metų, žiūrint jo filmą „Langas į kiemą („Rear Window“, 1954) gimė bauginančio romano „Moteris lange“ idėja.

„Daily Mail“ žurnalistai idomavosi D. Mallory – kiek rašytojui yra svarbūs tapatybės atributai ir ženklai, herojaus būsena ir veiksmo slinktis į santykį su pasauliu ir savimi.

Moteris lange

– Kriminalo žanras pakankamai konservatyvi literatūros forma, – stengiatės įtilpti į rėmus. Knygos pavadinime figūruojantis žodis „moteris“, tarsi sufleruoja, jog tai nebus istorija apie pasimetusią, beginklę moteriškos lyties atstovę...

– „Moteris lange“ – fikcinis pasakojimas. Norint sukurti ką nors panašaus reikia turėti lakią vaizduotę. Prisipažinsiu, nežinau apie ką mąsto moterys... Bet jei atvirai, man taip pat nėra aišku, kokios mintys sukasi kitų vyrų galvose. Nenoriu lyginti vyrų ir moterų mąstysenos, psichinės konstrukcijos ar emocijų raiškos, nes šiuo atveju, herojės lytis tėra antrinis dalykas.

Nenorėčiau įsipaišyti į tą srovę, kai visi lyg susitarę į pavadinimą įtraukdavo kitą žodį – „mergina“. „Mergina su tatuiruote“, Mergina traukiny“...

– Pagrindinė herojė turi psichologinių problemų. Nors ir dirba vaikų psichoterapeute, tačiau nelabai susidoroja su kankinančiu aplinkinių spaudimu. Vis dažniau užsidaro namuose, bendrauja tik per socialinius tinklus.

– Ana nori bendrauti, tačiau labai saugo savo privatumą. Nepaisant to, pati seka kitus žmones: pro fotoaparato objektyvą atidžiai stebi kaimynų gyvenimus.

Moteris plius žmogžudystė, - ir gauname milijono vertą Danielio Mallory (pseudonimas A. J. Finn) knygą „Moteris lange“.Pinterest nuotrauka
Moteris plius žmogžudystė, - ir gauname milijono vertą Danielio Mallory (pseudonimas A. J. Finn) knygą „Moteris lange“.Pinterest nuotrauka

O aš, atvirkščiai, vengiau virtualybės. Iki šiol neturėjau savo paskyros nei Facebook, nei Instagram, ar kituose tinkluose. Su laiku požiūris pasikeitė – turiu prisidėti prie savo knygų garsinimo, tačiau stengiuosi per daug nesivelti į asmeniškumus.

– Kiek Ana yra panaši į Jus? Pagrindinė pasakojimo herojė kenčia nuo agorafobijos (adaptacijos sutrikimas, didelių, atvirų erdvių baimė). Jūs kamuoja panašūs negalavimai?

– Prieš penkiolika metų gydžiausi depresiją, kol paaiškėjo, kad tai – bipolinis sutrikimas. Ryškiai pamenu tuos periodus, kai negalėdavau atsikelti iš lovos, o perspektyva išeiti į parduotuvę – gąsdino. Tai nėra klasikinis agorafobijos pasireiškimas, priešingai nei Anai. Ji bijo atvirų erdvių, nutolti nuo namų. Šiame pasakojime aprašyti žmonių patyrimai, kuriems gyvenime iš tikrųjų teko patirti šią ligą. Užtat mums su Ana kyla tokios pačios abejonės: ar jau pasiektas dugnas, o gal tai tik eilinė depresijos fazė? Mus abu lydi netikrumo jausmas.

Saugo savo privatumą

– Pakeitėte savo tapatybę. A. J. Finn – nėra tikras vardas, tai Jūsų pseudonimas. Vardan literatūros?

– Priežasčių buvo keletas. Kai rašiau knygą, tuo pat metu dirbau ir redaktoriumi leidykloje. Nenorėjau, kad kiltų interesų konfliktas. Be to, ką čia slėpti, bijojau, kad jei knygos niekas nepirks, tai parduotuvėse ant mano pavardės nusės dulkių sluoksnis... Egotizmas pasakinėjo man, kad sugalvočiau sau pseudonimą. Tačiau yra ir dar viena priežastis – pati svarbiausia. Labai saugau savo privatumą. Esu Danielis Mallory – ir aš nesu pasiruošęs visam tam šurmuliui aplink knygą – recenzijoms, interviu. Užtat A. J. Finnas tam pasirengęs.

– Slapyvardis žaismingas – sukūrėte jį iš puseserės Alisos ir jos mylimo prancūzų buldogo Finno vardų. Bet yra rašytojų, kurie slepia savo lytį. Prieš keliolika metų britų grožinės literatūros rašytojai Joanne Rowling buvo pasiūlyta nuslėpti, jog ji yra moteris. Jūsų tai neliečia?

– Laikraštis „The Wall Street Journal“ rengė straipsnį apie rašytojus, kurie slepia savo tapatybę. Buvau pakviestas ir aš, nors sakiau, kad yra autorių, kurie pasislėpę daug labiau: nerasi nei nuotraukų, nei profilių socialinėje medijoje. Su manimi yra kiek kitaip. Įvedus slapyvardį į Google paieškos sistemą iškart pamatysi mano barzdą – tiek tos paslapties. Tai labiau dėmesio atitraukimas nuo manęs, kaip autoriaus. Neparduodu dienoraščio – tik kriminalą.

Rašytojas ryškiai pamena tuos periodus, kai negalėdavo atsikelti iš lovos, o perspektyva išeiti į parduotuvę – gąsdino.Sashos Maslovo nuotrauka
Rašytojas ryškiai pamena tuos periodus, kai negalėdavo atsikelti iš lovos, o perspektyva išeiti į parduotuvę – gąsdino.Sashos Maslovo nuotrauka

Yra žinoma, kad moterys noriai skaito rašytojų – vyrų parašytas knygas, o vyrai, atvirkščiai, – nelabai žavisi moterų literatūra... Galbūt tai ir suveikia pagal antirinkos principus. Tai visiškai priešinga ekonominei logikai.

– Neslepiate, kad prieš tapdamas rašytoju studijavote literatūrą. Vėlgi klišės, – teorinės žinios apriboja rašymą. Kurdamas turėtum nuolat galvoti: „Dieve, aš tai jau kažkur skaičiau“.

– Buvau blogas studentas. Oksfordo universitete – šeši metai kančių. Vos užbaigiau doktorantūros studijas. Taigi nesu teoretikas. Tiesa, – susipažinęs su tuo, kaip yra rašoma, juk perskaičiau šimtus knygų būdamas leidyklos redaktoriumi... Tiesa, žinios blokuoja, tačiau kartu ir padeda. Rašai, tikrini – vedi dialogą su pačiu savimi.

– Geriausias vaistas nuo nerimastingo naršymo internete – knygos?

– Tiesa. Tačiau prisipažinsiu, pataikauju skaitytojui. Knygą padalinau į mažus skyrius, tai maža įtraukianti gudrybė. „Na, perskaitysiu dar vieną dalį, ir dar vieną...“ Šiek tiek panašu į serialus, kuriuose turinys sukomponuotas taip, kad žiūrovas lauktų kitos serijos.

– Prakalbome apie filmus. „Moteris lange“ bus ekranizuota?

– Planai gan preciziški. Filmavimai prasideda jau šią vasarą, Niujorke. Darbo ėmėsi prodiuseris Scottas Rudinas, jo dėka tokie filmai kaip „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ („Grand Budapest Hotel“, 2014), „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ („No Country for Old Men“, 2007) tapo realybe. Juostą režisuos Jon Wrightas, o pagrindinis vaidmuo atiteks Amy Adams.

– O Jūs tuo tarpu rašysite kitą pasakojimą – tęsinį apie Aną, moterį lange?

– Kita knyga perkels mus į San Franciską. Herojė ir vėl bus moteris, šįkart – pradedanti rašytoja, aprašanti žmogžudystę, įvykdytą praeityje. Jos mentorius – tikra legenda. Pakviesta pasisvečiuoti jo šeimos viloje, herojė sužino, kad tuose namuose apie žmogžudystę, yra žinoma daug daugiau, nei galima buvo numanyti. Pavojingai daug...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"