Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Jurgis Brūzga: „Kuo labiau gyveni šia minute, tuo esi laimingesnis“

 
„Pastebėjau, kad nuolatinis galvojimas apie darbus didelės pridėtinės vertės nesukuria, o tik atneša nuovargio jausmą. Manau, kad vienas laimingo gyvenimo receptų – išmokti būti visomis mintimis ir kūnu ten, kur esi konkrečiu momentu“, - sako atlikėjas Jurgis Brūzga.
„Pastebėjau, kad nuolatinis galvojimas apie darbus didelės pridėtinės vertės nesukuria, o tik atneša nuovargio jausmą. Manau, kad vienas laimingo gyvenimo receptų – išmokti būti visomis mintimis ir kūnu ten, kur esi konkrečiu momentu“, - sako atlikėjas Jurgis Brūzga. lsveikata.lt nuotrauka

Ketvirtą kartą „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje dalyvavęs dainininkas Jurgis Brūzga (32 m.) suklupo tik finale, nusileidęs Ievai Zasimauskaitei. Neseniai Jurgis su KASP bigbendu savo pasirodymais sveikino ir savaitraščio „Lietuvos sveikata“ organizuojamo konkurso „Metų vadovas 2017“ laureatus.

– Esu tikra, kad pastaruoju metu jūsų namuose dažnai skambėjo žodis „Eurovizija“.

– O, taip! Ir su žmona Akmėja juokavome, kad „Eurovizija“ tapo penktuoju mūsų šeimos nariu, tad jau metas prie stalo ir penktą kėdę pristumti. Šiemet man „Eurovizija“ buvo ypatinga tuo, kad konkurse kaip pritariančioji vokalistė dalyvavo ir žmona. Taigi, jaučiau palaikymą ne tik salėje, bet ir už nugaros. Nors ir nelengva, bet tikrai smagu, kad žmona dirbo kartu, nes taip mes geriau vienas kitą suprantame, išvengiame ginčų dėl tokio reto buvimo namuose.

– Prakalbus apie šeimą, noriu pasiteirauti, kokia auga tavo jaunesnioji dukra, gimusi ypatingą Lietuvai datą – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną? O kokia yra vyresnėlė?

– Jaunesnioji Ula Saulė, kaip ir priklauso merginai, gimusiai karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, yra tikra karalienė. Ji džiugus, linksmas, nuolat visiems ir visur besišypsantis vaikas. Tikras laimės kamuoliukas.

Vyresnėlė Junė – labai aktyvi, tikras energijos kamuolys. Darželio auklėtojos sako, kad jei lauke yra vaikų būrys, tai tolimiausiame jo taške neabejotinai mūsų Junė. Mergaitė judrumu neatsilieka nuo berniukų, o dažnai net ir juos lenkia.

Auginame gana skirtingas dukras: jaunėlė – švelni, mergaitiška, o vyresnėlės apkabinimas gali būti toks tvirtas, kad net kaulai braška.

– Būk atviras – kaip vyras jaučiasi šeimoje, kurioje yra trys moterys?

– Jaučiuosi tikrąja to žodžio prasme pagerbtas tarp moterų. Tėčiui auginti dvi dukras yra nenusakomas jausmas: meilumas, apkabinimai, bučiniai. Būna, kad grįžti po sunkių darbų, su nuo informacijos plyštančia galva, tačiau kai apkabina kelios poros rankučių, čia pat išsisprendžia visos pasaulio problemos: ledynai nebetirpsta, pasaulinio atšilimo nėra (juokiasi). Tokie momentai atperka daug sunkių valandų.

– Ir net miegą, kuris, esi sakęs, šiuo metu yra neliečiama tema jūsų šeimoje?

– Miego stoka – turbūt vienintelė problema mūsų šeimoje. Mūsų gera diena nuo blogos skiriasi tik tuo, kad arba esame išsimiegoję, arba – ne. Ypač žmonai Akmėjai naktys sudėtingos, nes mažoji dažnai keliasi pienelio. Jeigu kuri naktis lengvesnė, rytas mums nušvinta visomis vaivorykštės spalvomis.

– Dalyvauti bet kokiame konkurse yra psichologiškai sunkus dalykas. Koks tavo receptas, padedantis atgauti vidinę pusiausvyrą?

Manau, kad pagrindinė problema visuose darbuose – mūsų smegenys, kurios niekaip nenustoja dirbti ir nuolat suka informaciją apie tuo metu žmogui aktualiausią dalyką.

– Manau, kad pagrindinė problema visuose darbuose – mūsų smegenys, kurios niekaip nenustoja dirbti ir nuolat suka informaciją apie tuo metu žmogui aktualiausią dalyką. Pastaruoju metu man tai buvo „Eurovizija“. Svarbiausia – išmokti nurimti, negalvoti apie tai nuolat. Anksčiau visai nemokėjau „atitrūkti“ nuo svarbiausių minčių, dabar patirtis jau leidžia labiau gyventi šia minute. Kai grįžtu į namus, pas šeimyną, stengiuosi ištrinti mintis apie dainų konkursą, pasiruošimą jam, pasirodymo tobulinimą, ir visu šimtu procentų būti su artimais žmonėmis, įsitraukti į jų buitį, išgyvenimus, poreikius, lūkesčius.

Išmokti tokio nusiteikimo reikia ir pastangų, ir praktikos, tačiau gaunama nauda – milžiniška. Kuo labiau gyveni šia minute, tuo esi laimingesnis žmogus. Pastebėjau, kad nuolatinis galvojimas apie darbus didelės pridėtinės vertės nesukuria, o tik atneša nuovargio jausmą. Manau, kad vienas laimingo gyvenimo receptų – išmokti būti visomis mintimis ir kūnu ten, kur esi konkrečiu momentu.

– Pastaraisiais metais tavo kūrybos, pasaulėžiūros formulės pasikeitė – atradai dalykų, apie kuriuos sakei anksčiau buvęs kategoriškos nuomonės. Kas lėmė mąstymo, požiūrio pokyčius?

– Būdamas jaunesnis, matyt, kaip ir dauguma mūsų, buvau labai vienakryptis, pasinėręs stačia galva į tam tikrus dalykus ir nenorintis priimti naujų. Kuo toliau gyveni, kuo daugiau pabandai, tuo labiau supranti, kad viskas šiame pasaulyje – ne šiaip sau. Tik prisilietęs prie ligi tol nepažintų dalykų gali suprasti, kad ir tai yra įdomu, nebaisu, naudinga.

Paauglystėje ar studijų metais sakiau, kad vienintelė tikra muzika yra džiazas. Dabar anaiptol taip negalvoju! Būtent įvairovėje slypi patys gražiausi atradimai. Muzikoje vienur prasmę matau žodžiuose, kitur – ritmikoje, neįprastame skambesyje. Visa tai detalės, kurias sujungus galima gauti ypatingą, netikėtą derinį. Šiuo metu esu atviras naujovėms ir tai matyti mano kūryboje.

– Esi drąsus socialinių akcijų dalyvis. Pavyzdžiui, prisijungei prie akcijos, skatinančios skleisti donorystės idėją, o dovanoti kraujo raginai ne vien žodžiais. Koks vidinis motyvas tave skatina daryti gerus darbus?

– Judėti į priekį, daryti gerus darbus mane skatina tėvų pavyzdys. Mano vaikystė susijusi su žmonėmis, turinčiais negalią, nes toks yra mano brolis. Nuo mažens daug tame dalyvauju ir kaip savanoris, ir koncertuodamas, ir kaip renginių vedėjas. Manau, kad geras pavyzdys užkrečia teigiama prasme, atneša naudos tiems, kam jos labiausiai reikia. Visuomet esu atviras, jeigu kas nors kviečia į renginius, susijusius su negalia, į prasmingus koncertus. Tikiu, kad daug geranoriškų, nors ir smulkių žingsnių, visuomenės narius daro laimingesnius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"