Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Juozas Mikėnas – nelengvo likimo skulptorius

 
2018 02 13 10:18
Neaišku, koks likimas laukia Petro Cvirkos skulptūros Vilniuje.
Neaišku, koks likimas laukia Petro Cvirkos skulptūros Vilniuje. Lietuvos žinių archyvo ir Romo Jurgaičio nuotraukos

1901 m. vasario 12 dieną Skardupio viensėdyje, Aknystos valsčiuje (anuomet Rusija, dabar Latvija) gimė vienas žymiausių XX a. Lietuvos skulptorių Juozas Mikėnas.

Pakankamai anksti atsiskleidė menininko talentas ir 1920 m. pradėjo mokslus Piešimo kursuose pas Justiną Vienožinskį.

Per trumpą laiką Juozas įgijo vieno perspektyviausių dailininkų reputaciją. 1926 m. Švietimo ministerija paskyrė jam stipendiją studijuoti Paryžiuje. Deja, nors Juozui labai norėjosi tęsti studijas, bet stipendija buvo skirta tik metams. Padėjo brolio finansinė pagalba ir Juozas galėjo vėl keletui metų išvykti į Prancūziją. Grįžęs mokslus tęsė Kauno meno mokykloje.

Jau po studijų Paryžiuje tvirtai apsisprendė tapti būtent skulptoriumi. Iki sovietinės okupacijos labiausiai pagarsėjo dviem dekoratyvinėmis skulptūromis Paryžiaus ir Niujorko pasaulinėms parodoms. Beje, Paryžiuje jo sukurtas bareljefas „Rūpintojėlis“ gavo Didįjį prizą.

Okupacija apvertė Juozo Mikėno gyvenimą ir, aišku, gerokai pakeitė kūrybos tematiką. Juozas tikrai nebuvo nei rezistentas, nei disidentas, tačiau jo negalima vadinti ir menininku konformistu. Nors jis kūrė sovietinei sistemai įtikusius kūrinius, tačiau vargu, ar jo kūrybą galima vadinti ideologiškai sąlygota. Beje, iš sistemos ideologų Juozas Mikėnas ne kartą girdėjo priekaištus, kad jo kūryba per mažai „komunistiška“. Gelbėdamasis nuo ideologinės kritikos, skulptorius net įstojo į komunistų partiją, tačiau, kaip tvirtina artimieji, jis niekada nebuvo „ideologinis“ žmogus ir visada stengėsi padėti tiems, kurie neįtiko sistemai.

Nors niekas neabejoja skulptoriaus Juozo Mikėno profesionalumu ir talentu, tačiau jo kūriniai šiandien susiduria su sudėtingais išbandymais. J. Mikėno sukurta skulptūra Marytė Melnikaitė jau nukeliavo į Grūto parką. Nuo Žaliojo tilto Vilniuje yra nukeltos neterminuotam remontui jo kartu su mokiniu J. Kėdainiu sukurta kompozicija „Besimokantis jaunimas“. Neaišku, koks likimas laukia Petro Cvirkos skulptūros Vilniuje.

Juozas Mikėnas mirė 1964 m. spalio 24 dieną Vilniuje ir buvo palaidotas Antakalnio kapinėse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"