Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Jevgenijus Titovas: „Čia kiekvienas laikomas žmogumi. Tai Europa“

 
2018 08 01 10:41
Rusijos žurnalisto Jevgenijaus Titovo, gavusio politinį prieglobstį Lietuvoje, nuotaika gera. 
Rusijos žurnalisto Jevgenijaus Titovo, gavusio politinį prieglobstį Lietuvoje, nuotaika gera.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasakodamas savo istoriją apie tai, kodėl ir kaip Lietuvoje gavo politinį prieglobstį, rusų žurnalistas Jevgenijus Titovas sakė, kad kaimyninės šalies žiniasklaida skleidžia ir tokį mitą: Baltijos šalys rengia revoliucionierius, kurie organizuos perversmą Rusijoje.

Po dvejų metų pastangų ir nesusipratimų Rusijos žurnalistas J. Titovas, pagaliau Lietuvoje gavęs politinį prieglobstį, gali ramiau atsikvėpti. O bėgti būtent į mūsų šalį nuo pavojų keliančio Kremliaus režimo jam patarė nužudytojo opozicijos politiko Boriso Nemcovo bendražygis.

Savo istoriją rusų žurnalistas J. Titovas pasakojo gana sklandžia lietuvių kalba, išmoko ją gyvendamas Lietuvoje. O pirmą kartą mūsų šalyje jis apsilankė prieš dvejus metus.

„Kaip visada tai būna Rusijoje, imperijos modernizacija, tokie projektai yra svarbiau, negu kasdienis gyvenimas, paprastų žmonių gerovė“, – teigė J. Titovas.

Telefono žinutė, esą jis nužudytas

„Kai gyvenau Rusijoje, 9 metus pagrindinė mano tema buvo olimpinės žaidynės: rašiau apie žmonių teises, perkėlimus. Buvo nemažai problemų – korupcija, ekologija ir taip toliau“.– pasakojo žurnalistas.

Kai Rusija pradėjo statyti tiltą iš Kerčės į aneksuotą Krymą, žurnalistas buvo tikras, kad jam pavyks dirbti tokiu pačiu stiliumi – rašyti apie infrastruktūrą, apie žmonių gyvenimą, kas ten vyksta ir taip toliau. Pasakoti, kad ligoninių nėra, poliklinikų nėra, mokyklų nėra, vandens nėra. O šitas tiltas yra. Viskam trūksta pinigų, bet tiltui į Krymą atsiranda milijardai.

„Kaip visada tai būna Rusijoje, imperijos modernizacija, tokie projektai yra svarbiau, negu kasdienis gyvenimas, paprastų žmonių gerovė“, – teigė J. Titovas. Apie tai jis parašė keletą straipsnių.

Tuo metu keliaudamas su kolegomis iš Švedijos televizijos po tą teritoriją, apie kurią rašė, pastebėjo, kad kažkas juos stebi, seka. Keletą kartų juos sustabdė policija. Visą laiką iškildavo tokio pobūdžio problemų.

Grįžęs namo žurnalistas buvo toliau stebimas. Iš aplink buvusių stebėjimo kamerų įrašų paaiškėjo, kad sekė du automobiliai, buvo matyti jų numeriai ir žmonių veidai. „Novaja gazeta“, kurioje tuo metu dirbo J. Titovas, kreipėsi į policiją ir generalinę prokuratūrą. Tačiau įvykis nebuvo iki galo ištirtas.

Po kurio laiko paskambino žurnalistas Arkadijus Babčenka ir teigė, kad gavo telefono žinutę, kurioje rašoma, kad esą jis, J. Titovas, nužudytas. Po to paskambino redaktorius iš „Novaja gazeta“ ir taip pat pasakė apie tokią bauginančią SMS žinutę. J. Titovui pasidarė baugu. „Novaja gazeta“ vėl kreipėsi į pareigūnus. Tačiau jų atsakyme buvo rašoma visai kita tema.

Pasiūlė Lietuvą

Galiausiai J. Titovui paskambino Leonidas Martyniukas, nužudyto opozicijos politiko Boriso Nemcovo pranešimo bendraautoris ir pasiūlė iš Rusijos persikelti į Ameriką. Tuo metu pats jau gyveno JAV. Tačiau žurnalistas nusprendė, kad keltis anapus Atlanto – per toli. Tada L. Martyniukas patarė važiuoti į Lietuvą. Tuo metu mūsų šalyje jau gyveno aktyvistai iš J. Titovo miesto Krasnodaro, kurie čia buvo gavę politinį prieglobstį. Žurnalistas aplankė juos, pasitarė apie tokią galimybę ir apsisprendė.

Taigi 2016 metų rugpjūčio 6 dieną J. Titovas atvyko į Lietuvą. Ir paprašė politinio prieglobsčio. Tačiau gauti jį užtruko dvejus metus.

Visiems ES sunkiau gauti prieglobstį

Iš pradžių dėl to, kad nepavyksta gauti politinio prieglobsčio, J. Titovas buvo labai nustebęs. Tačiau dabar sakė suprantąs situaciją.

„Kiekvienais metais tarptautinė įtampa vis auga. Todėl, kad V. Putinui reikia kaip nors laikytis. Todėl man susidarė toks įspūdis, kad pastaraisiais metais gauti politinį prieglobstį sudėtingiau ne tik Lietuvoje, bet apskritai visoje Europos Sąjungoje (ES). Sunkiau ne tik išvažiuojantiems iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių ir žemynų – Afganistano, Afrikos... Migracija ES dabar – problema“, – savo istorijos iš bendro konteksto išskirti nenorėjo Rusijos žurnalistas.

J. Titovas mano, kad pastaraisiais metais Lietuva atidžiau žiūri, kam suteikti politinio pabėgėlio statusą. Todėl jį gauti ir yra gerokai sudėtingiau.

„Pats truputį kaltas“

J. Titovas mano, kad pastaraisiais metais Lietuva atidžiau žiūri, kam suteikti politinio pabėgėlio statusą. Todėl jį gauti ir yra gerokai sudėtingiau.

Anot J. Titovo, jis nėra teisininkas, todėl nežinojo, kaip teisingai pasiruošti, kokius dokumentus ir kokią medžiagą surinkti bei pateikti, prašant politinio prieglobsčio.

„Aš paskelbiau tik apie aplinkybes, susijusias su 2015 metais. Tačiau ir anksčiau, dirbant laikraštyje, buvo daug pavojingų įvykių. Tačiau apie tai Lietuvos migracijos departamente nesakiau“, – atskleidė žurnalistas. Pasirodo, dar iki 2015 metų Rusijoje jam tris kartus buvo bandoma iškelti baudžiamąją bylą dėl neva pažeidimų, nušviečiant rinkimus. Dar J. Titovas buvo neteisėtai sulaikytas dėl profesinės veiklos.

„Lietuvoje pirmos instancijos teisme pralaimėjau bylą dėl politinio prieglobsčio suteikimo, – prisiminė žurnalistas. – Tokia yra bendra ES praktika. Pavyzdžiui, Prancūzijoje irgi paprastai taip būna, kad pirmos instancijos teismas palaiko departamento sprendimą. Tačiau apeliaciją laimėjau.“

Mat vyras surinko visą reikiamą medžiagą ir pateikė kaip papildomą. Tad Migracijos departamentas galiausiai priėmė palankų sprendimą Rusijos žurnalistui J. Titovui dėl politinio prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. LŽ žurnalistei jis parodė ką tik gautą asmens kortelę su leidimu gyventi mūsų šalyje.

J. Titovas sakė, kad šeima – žmona, 14-metė dukra ir šešerių sūnus – iki šiol gyvena Krasnodare, Rusijoje. Tačiau atstumas tarp jų, anot jo, nėra didelis – dvi dienos atkeliauti.

Dvejus metus siekiant politinio prieglobsčio Lietuvoje rusų žurnalistas vadino gyvenimo patirtimi, kuri pravers.

Tiesa, J. Titovas prisipažino, kad pastarieji dveji metai jį išvargino. „Nieko nežinai apie savo ateitį. Kiekvieną dieną nežinai, kas su tavimi bus rytoj. Nežinai, kuo viskas baigsis. Gal būsi deportuotas, gal pats išvažiuosi kur nors, tarkime, į Ukrainą. – prisiminė jis. – Buvo labai sunku. Toks jausmas, lyg virš galvos kabėtų akmuo, kuris nukris arba ne.“

Savo istoriją rusų žurnalistas J. Titovas pasakojo gana sklandžia lietuvių kalba, išmoko ją gyvendamas Lietuvoje. O pirmą kartą mūsų šalyje jis apsilankė prieš dvejus metus.

Rėmė žurnalistai ir aktyvi visuomenės dalis

J. Titovas prisiminė, kad Lietuvoje dėmesys jam padidėjo, kai televizijos žurnalistas Andrius Tapinas jo istoriją aprašė socialiniame tinkle „Facebook“. Apie tai lietuviai žurnalistai ne kartą skelbė nacionalinėje žiniasklaidoje. Rusijos žurnalistą palaikė ir aktyvi Lietuvos visuomenės dalis, kai kurie politikai.

„Mano atvejis aiškiai rodo, kad Lietuvoje pilietinė visuomenė vis dar yra“, – sakė J. Titovas. Kodėl „vis dar“? „Visame pasaulyje vyksta procesas, silpninantis demokratiją“, – mano žurnalistas.

J. Titovas tvirtino, kad Rusijoje visiems būtų vis viena. „O Lietuvoje – ne. Čia kiekvienas laikomas žmogumi. Tai Europa“, – teigė politinį prieglobstį mūsų šalyje gavęs žurnalistas.

Tuo metu Rusijos žiniasklaida, kaip tik gali, purvais pilsto ir J. Titovą, ir kitus į Lietuvą pasitraukusius Kremliaus kritikus. Viena šios šalies žiniasklaidos priemonė net tikino, kad Baltijos šalys rengia revoliucionierius, kurie organizuos perversmą Rusijoje.

Na, o J. Titovas pastaruoju metu dirba žurnalistinį darbą viename Lietuvos naujienų portale. „Dabar mano gyvenimas – paprastas, kasdieniškas, lietuviškas“, – patikino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"