Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Iš Norvegijos – Šilutės kryptis

 
2018 01 21 16:30
Verslininkas Aleksandras Paulauskas su sūnumis Vytautu ir Mindaugu / 
Verslininkas Aleksandras Paulauskas su sūnumis Vytautu ir Mindaugu /  Asmeninio albumo nuotrauka

„Turi kas nors ir grįžti, ne tik išvažiuoti“, – sakė 33 metų verslininkas Aleksandras Paulauskas, Norvegijoje įkūręs dvi įmones, įgijęs tarptautinės patirties ir jau planuojantis grįžti į Lietuvą.

Žmona Viktorija su trimis vaikais – septynerių Vytautu, trejų Mindaugu ir kelių mėnesių Milda – jau šeimos namuose Šilutėje. Aleksandrui teks dar bent porą metų gyventi viena koja Norvegijoje, kita – Lietuvoje, kol sutvarkys verslo reikalus ir galės įmonių veiklą koordinuoti iš gimtinės.

Aleksandrui teks dar bent porą metų gyventi viena koja Norvegijoje, kita – Lietuvoje, kol sutvarkys verslo reikalus ir galės įmonių veiklą koordinuoti jau iš gimtinės.

„Kai susikuri tam tikrą pajamų, šeimos gerovės lygį, kiti dalykai tampa svarbesni, – teigė emigrantas. – Lietuvoje mūsų namai visomis prasmėmis. Čia ir giminės, čia viskas pažįstama, artima. Kitas dalykas – žmonės aukojosi, kovojo, dar visai neseniai prieš tankus stojo ir žuvo dėl Lietuvos nepriklausomybės. Pasakyti jiems ačiū neužtenka. Reikia gyventi Lietuvoje ir savo vaikams perduoti atgautą valstybę.“

Priežastys išvykti

Aleksandras gimė Šilutėje, vaikystę praleido Vilniuje. Sostinėje pradėjo lankyti ir mokyklą. Vidurinę baigė jau Šilutėje, nes šeima, apsukusi ratą, vėl grįžo į mamos gimtąjį miestą. Aleksandras, Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykloje įgijęs elektros mechaniko specialybę, dirbo vienoje energetikos objektų statybos įmonėje ir neakivaizdžiai studijavo elektros ir automatikos inžineriją Klaipėdos universitete.

2007 metais pats įkūrė įmonę „Litpower“. Porą metų užsiėmė pastatų instaliacija, kabelių klojimo ranga. Užklupus ekonomikos krizei teko, pasak verslininko, prisitaikyti ir persiorientuoti vien į elektros įrenginių projektavimą. Nuo 2009 metų įgyvendino daug pramonės, gyvenamųjų namų ir valstybinių projektų. Nemažai projektavo ir mažųjų saulės elektrinių, kol buvo vykdoma jų rėmimo programa.

„Tos paramos nutraukimas buvo viena priežasčių išvykti, – prisipažino A. Paulauskas. – Kita vertus, visada norėjosi išeiti į eksporto rinką, nes Šilutės miestelio ir apskritai Lietuvos rinka labai maža.“

Vietoj kostiumo – spec. drabužiai

2014 metais Aleksandras išvyko į Norvegiją. Kad geriau perprastų rinką ir galėtų įsukti nuosavą verslą, susirado darbą elektros tinklų bendrovėje ir kostiumą iškeitė į specialiuosius drabužius. Lietuvoje likusi žmona perėmė įmonės vadovavimą.

„Kai pamatėme, kad lietuviškai įmonei nepavyks įžengti į Norvegijos rinką, nusprendėme ten kurti atskirą, – aiškino A. Paulauskas. – Norvegijos rinka, ko gero, ekonomiškai stipriausia smulkiajam verslui. Kitas dalykas – į ją sunku patekti. Todėl konkurencija mažesnė tarp tų, kurie jau įžengė.“

Pusantrų metų paprastu darbininku padirbėjęs Aleksandras galiausiai išėjo iš norvegų įmonės ir įkūrė savo – „Norpower AS“, atliekančią panašius darbus kaip lietuviška pirmtakė „Litpower“.

Verslo projektas

„Nebuvo sudėtinga, nes jau mokėjau kalbą, buvau pripratęs prie norvegiško gyvenimo ir kultūros. Parengiau verslo projektą ir paprašiau paramos iš vietinės smulkiojo verslo finansavimo programos. Ten vaikščiojimas valstybinių institucijų koridoriais kur kas greitesnis“, – lygino verslininkas.

Pusantrų metų gyvuojančioje įmonėje dirba lietuviai. Porą tautiečių A. Paulauskas pasikvietė iš Šilutės. Europos Sąjungos ir Norvegijos sutartyje reglamentuotos procedūros, kuriomis vadovaujantis galima pripažinti dalį lietuviškos kvalifikacijos, tačiau kai kuriuos mokymus, kaip aiškino įmonės vadovas, darbuotojai turi išeiti ir gauti atestatus Norvegijoje.

Šioje šalyje gyvena daug mūsų tautiečių. 2015 metų duomenimis, vien Triondelage, Norvegijos centrinėje žemėje, yra keli tūkstančių registruotų ir čia įsikūrusių lietuvių. Pridėjus dar gyvenančius ne nuolat, susidarytų, pasak Triondelago lietuvių bendruomenės „Baltai“ valdybos pirmininko A. Paulausko, ir šeši tūkstančiai. Šilutiškių šeima buvo įsikūrusi Helo miestelyje, netoli Triondelago žemės centro Trondheimo.

„Planuoju šiek tiek perorientuoti įmonės veiklą – labiau susitelkti į prekybą elektros ir automatikos medžiagomis, jas per Lietuvą importuoti iš įvairių šalių ir tiekti į Norvegijos rinką. Teikiamų paslaugų dalis turėtų sumažėti. Norvegijoje dar teiksime konsultacines inžinerines paslaugos, nes prekiaujame ir išmaniųjų namų automatizavimo sistemomis. Šiam tikslui įkurta įmonė „Smartheim AS“, – dėstė verslininkas.

Išmaniųjų namų instaliavimas sudaro pusę lietuvio verslo, kitą pusę – paprastesni elektros darbai. Pasak Aleksandro, Norvegijoje perkamoji galia nepalyginti didesnė, tad šiuolaikiškos technologijos prieinamos plačiam būriui klientų. Apie išmaniuosius namus jau kalba ir gali sau leisti įsirengti net paprasti žmonės, kad turėtų galimybę iš bet kurios vietos kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu valdyti visą namo inžinerinę infrastruktūrą: apšvietimą, vėdinimą, šildymą, priešgaisrinę ir įsilaužimo apsaugos sistemas, durų užraktų ar vaizdo stebėjimo įrangą.

Trys idėjos regionams

Neseniai Vilniuje surengtame Globalių lietuvių profesionalų forume A. Paulauskas buvo pakviestas pakalbėti apie regionus. Jis pateikė tris idėjas, pagrįstas Norvegijos patirtimi. Šioje šalyje regionai irgi turi tendenciją tuštėti. Tačiau net kelių procentų pokytis per dešimtmetį, pasak Aleksandro, ten laikomas problema, ir ji gana gerai sprendžiama. Norvegija jau daugiau kaip 50 metų vykdo regioninę politiką. Šalies regionai indeksuojami, jiems skiriamas finansavimas, įgyvendinamos verslo skatinimo programos, palaikoma kultūra, savivalda.

„Ir Lietuvoje reikia nuo ko nors pradėti. Galima nuo smulkių dalykų, – siūlė verslininkas. – Peržiūrėjau Lietuvos miestelių reprezentacinę medžiagą internete. Užsienio kalbomis jos arba išvis nėra, arba potencialas neišnaudojamas. Tik organizacija „Go Vilnius“ išsiskiria profesionalumu. Jei „Go Vilnius“ taptų „Go Lithuania“ ir turėtų padalinių kiekvienoje savivaldybėje, nepridedant papildomų etatų, būtų galima radikaliai pakeisti miestelių reprezentacijos lygį. O tai svarbu ir dėl potencialių turistų, ir dėl investuotojų, verslininkų, ir dėl pačių gyventojų. Reikia žinoti, kuo konkretus miestelis išskirtinis.“

Antra A. Paulausko siūloma idėja – kiekvienai savivaldybei suformuoti smulkiojo verslo skatinimo fondus. Norvegai turi panašią programą, ji padeda nugalėti baimę kuriant smulkųjį verslą suklysti ar nespėti jį įsukti nuo pirmų metų ir komplikuoti asmeninį, šeimos gyvenimą. Užtektų parašyti verslo planą. Jį įvertintų, pavyzdžiui, „Verslios Lietuvos“ komisija. Jei planas įgyvendinamas, būtų skiriama dotacija ir paskirstoma 12 mėnesių. Nors pinigai nedideli, jie leistų pirmus metus gyventi ir geriau ar blogiau plėtoti verslą. Tai nemenka parama miestelyje.

Verslininkas taip pat ragino patobulinti „Verslios Lietuvos“ konsultantų duomenų bazę. Papildyti paiešką pagal sektorius, pateikti asmeninius konsultantų prisistatymus, leisti jiems iškelti papildomas sąlygas įmonėms, kurias konsultuoja, ypač eksporto kausimais, nes dabar yra tik fiksuotas tarifas. Šiek tiek lankstesnė, A. Paulausko manymu, galėtų būti ir konsultantų atranka. Tada lengviau būtų galima išreklamuoti jų duomenų bazės projektą užsienio lietuviams ir pritraukti potencialių konsultantų, galinčių už tam tikrą mokestį ir savo iškeltas papildomas sąlygas padėti Lietuvos įmonėms įeiti, tarkime, į Norvegijos, Švedijos, Suomijos ar kitas rinkas. Tokių žmonių, pasak Aleksandro, tikrai yra tarp emigrantų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"