Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Atminties rekordai – vaikino kasdienybė

 
2018 01 14 12:00
Henrikas Šalūga savo atmintį ištreniravo iki fantastinių galimybių.
Henrikas Šalūga savo atmintį ištreniravo iki fantastinių galimybių. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Atminties akademijos“ įkūrėjas 28 metų Henrikas Šalūga savo pavyzdžiu rodo, kad išlavinti atmintį galima iki fantastinių galimybių. Lietuvos rekordo autorius, užrašęs 5001 konstantos Pi (3,14...) skaičių po kablelio, siekia, jog atminties lavinimo metodikos būtų mokoma nuo vaikystės.

Iš Vilkaviškio į Vilnių studijuoti atvykęs ir jau dešimt metų sostinėje gyvenantis Henrikas „Atminties akademiją“ įkūrė prieš pusantrų metų. Iki tol vaikinas dirbo logistikos srityje, tačiau sakė visada žinojęs, kad anksčiau ar vėliau imsis nuosavo verslo. „Net ir studijas rinkausi atsižvelgdamas į tai, jog ateityje turėsiu savo verslą, – anglų kalba studijavau verslo vadybą. Kai lankiau mokyklą, apie finansinį raštingumą, apie tai, kaip kurti ir plėtoti verslą, beveik nebuvo mokoma. Todėl žinojau, kad šių įgūdžių man prireiks imantis savo verslo“, – pasakojo pašnekovas.

„Ne genetika apdovanoja žmones gera atmintimi, o tikslingos jos treniruotės: visi atminties aukštumų pasiekė tik atkakliu darbu ir praktika.“

Lemtingas istorijos kontrolinis

Mokykloje Henrikas sakė nepasižymėjęs puikia atmintimi. Prisiminė įvykį, kuris paskatino jį domėtis atminties treniravimo metodikomis.

„Mokydamasis vienuoliktoje klasėje vieną dieną atėjęs į mokyklą sužinojau, kad laukia istorijos kontrolinis. Iki pamokos buvo likę vos dešimt minučių, o aš – visiškai nepasiruošęs. Bandyti per tas likusias minutes ką nors „sugraibyti“ – bergždžias reikalas. Su bendraklasiais tuo metu sėdėjome bibliotekoje. Kol jie vartė savo konspektus, istorijos vadovėlius, dairiausi po knygų lentynas. Pamačiau ten knygą „Kaip išlaikyti egzaminus“, kurią parašė aštuonis kartus pasaulio Atminties čempionatų nugalėtojas Dominicas O'Brienas. Pamaniau – o, čia man. Ten buvo aprašytos atminties lavinimo technikos, mokoma, kaip jas taikyti. Vartydamas knygą sužinojau, kad yra žmonių, galinčių įsiminti labai daug informacijos, nors ir tas pačias istorines datas, kurių tą kartą man labai reikėjo. Pasaulio rekordas – per penkias minutes užrašytos 132 istorinės datos“, – prisiminė Henrikas.

Jis šyptelėjo, jog per likusias minutes iki kontrolinio nieko nespėjo įsiminti, tačiau po pamokų ėmė skaityti rastą knygą ir kitą literatūrą, skirtą atminčiai lavinti. Henriką labiausiai nustebino tai, kad apie šias galimybes jis sužinojo tik vienuoliktoje, o ne pirmoje klasėje, kai pradėjo mokytis. Jaunuoliui kėlė nuostabą, kodėl mokykloje nemokoma, kaip lavinti atmintį, o liepiama viską „kalti“ mechaniškai.

“Atlikęs dešimties minučių testą pamačiau, jog mano pajėgumas kur kad daug didesnis, nei maniau, tik reikia žinoti, kaip įsiminti informaciją. Ir „Atminties akademiją“ įkūriau dėl to, kad ta pati problema egzistuoja iki šiol: į mokyklą atėję moksleiviai sužino, ką jiems reikės mokytis, ir kaip tai daryti – kartoti, kartoti, kartoti, kol informacija kaip nors „magiškai“ sukris į smegenis“, – kalbėjo H. Šalūga. Jis patikino, jog kartojimo principu įsimenamos informacijos nelaiko blogu metodu – taip mokslų ir karjeros siekia daugybė gabių žmonių. Vaikinui ypač didelį susižavėjimą kelia medikai, kuriems tenka įsiminti fenomenalų kiekį žinių ir informacijos.

Sugriovė stereotipus

Iš pradžių Henrikas tik domėjosi pasaulyje taikomomis atminties lavinimo metodikomis, skaitė specialią literatūrą, bet ilgainiui nusprendė, jog ir pats nori turėti tokį įgūdį, kad galėtų naudotis juo kasdieniame gyvenime.

Vaikinas pradėjo treniruotis ir 2013 metais nuvyko į pasaulio Atminties čempionatą Londone. Bet čia visi jo įsitikinimai apie atmintį buvo sumalti į miltus. Iki tol Henrikas teigė manęs, kad kai kurie tiesiog gimsta turėdami geresnę atmintį, kad tai lemia genetika ar kokie kiti veiksniai. Vyravo stereotipas, esą vyresni žmonės turi prastesnę atmintį nei jauni, moterys blogiau įsimena tam tikrus dalykus nei vyrai.

„Tame čempionate sutikau įvairaus amžiaus dalyvių. Jauniausias buvo devynerių, vyriausias – perkopęs šeštą dešimtį. Jis sėdėjo šalia manęs, tad turėjome galimybę pasikalbėti. Visose rungtyse senjoras lenkė mane kone dvigubai. Jam tai buvo jau dešimtas Atminties čempionatas, man – tik pirmas“, – šypsodamasis prisiminė Henrikas.

Henrikas Šalūga siekia, jog atminties lavinimo metodikos būtų mokoma nuo vaikystės. / Asmeninio albumo nuotrauka
Henrikas Šalūga siekia, jog atminties lavinimo metodikos būtų mokoma nuo vaikystės. / Asmeninio albumo nuotrauka

Londone jis įsitikino, kad treniruojama atmintis bėgant metams ne prastėja, o gerėja, moterys įsimena informaciją taip pat puikiai kaip vyrai. Žmones gera atmintimi apdovanoja ne genetika, bet tikslingos treniruotės. Nė vienas Atminties čempionato dalyvis nesakė, kad toks unikalus gimė, visi atminties aukštumų pasiekė atkakliu darbu, praktika ir treniruotėmis. „Tada pajutau įkvėpimą, norą ką nors daryti, nes Lietuvoje to labai to trūksta. Dabar dirbu su mokyklomis, rengiu seminarus ir mokymus, kad vaikams būtų lengviau mokytis ir įsiminti būtiną informaciją. Kai kurios mokyklos iki šiol nėra nieko girdėjusios apie atminties lavinimo metodikas“, – tvirtino Henrikas. Jo tikslas – siekti, kad atminties lavinimas taptų viena iš mokykloje dėstomų disciplinų, būtų įrankiu mokytis.

Lietuvos rekordas – nesunki užduotis

Henrikas sutiko papasakoti, kaip rengėsi įsiminti konstantos Pi skaičius ir pasiekė Lietuvos rekordą. Vaikinas juos nesuklysdamas užrašė iki 5001 skaičiaus po kablelio. Patikino, kad procesas gana banalus. Jis tiesiog išsispausdino skaičių seką, kurią turėjo įsiminti ir, taikydamas specialią techniką, sėdėjo apie šešias valandas, kol įsiminė. Dar teko kelis sykius pasikartoti viską, o per čempionatą, pasak jo, sunkiausia buvo ne prisiminti skaičius, bet rašyti juos ranka ant popieriaus. „Jeigu būtų galima naudotis kompiuteriu, padarytum mažiau klaidų, nes rašydamas ranka tiesiog pavargsti ir suklysti. Suklydus – viskas, toliau teisėjai neįskaito rezultato“, – dėstė H. Šalūga.

Konstantos Pi skaičių po kablelio Henriko Šalūgos atmintyje rikuojasi iki 5001.
Konstantos Pi skaičių po kablelio Henriko Šalūgos atmintyje rikuojasi iki 5001.

Pasak Henriko, dalyvavimas atminties čempionatuose nėra jo tikslas, tik – galimybė viešinti savo idėjas ir veiklą. Tokią pat metodiką jis taiko norintiesiems mokytis užsienio kalbos – veda kursus, kaip įsiminti angliškus žodžius ir plėsti savo žodyną. Vaikinas neslėpė, kad metodika iš principo gana paprasta ir remiasi vaizdinių taikymu norimai informacijai įsiminti. „Tai gana keisti vaizdiniai, – šyptelėjo jis. – Mes geriausiai įsimename keistus dalykus, o ne įprastus, ir tai veikia prisimenant norimą informaciją. Pateiksiu paprastą pavyzdį. Jeigu paprašysiu dailininko ir poeto nupiešti vieno žmogaus portretą, dailininkas jį nutapys, tarkime, per valandą, o poetas greičiausiai prirašys ištisus tomus apie tą asmenį. Bet paprašius dailininko pagal šį aprašymą nupiešti portretą, jis toli gražu nebus toks tikslus, kaip tapant iš natūros“, – aiškino Henrikas.

Henrikas iššūkiams pasirengęs - parašiutas tuoj išsiskleis.
Henrikas iššūkiams pasirengęs - parašiutas tuoj išsiskleis.

Pašnekovas prisipažino, kad turi darboholiko savybių, o daug dirbdamas rizikuoja netekti malonumą teikiančių laisvalaikio užsiėmimų. Tad norėdamas labiau socializuotis pradėjo lankyti šokių pamokas – mokosi šokti salsą. Dar vienas būdas atitrūkti nuo darbų „Atminties akademijoje“ – skambinimas gitara. Henrikas šį instrumentą pamėgo dar paauglystėje ir vienu metu net svajojo apie muziko karjerą. Naudodamasis atminties lavinimo technika jis išmoko ne tik anglų, bet ir vokiečių bei rusų kalbas. Ketina mokytis ir daugiau kalbų, bet kol kas neranda tam laiko, nes labai daug dėmesio skiria „Atminties akademijos“ veiklai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"