Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ZENPR

Streso ir įtampos išprovokuota jaunių žmonių liga: kaip malšinti nemalonius simptomus?

 
-
2018 09 27 10:36

Pilvo skausmai ir tuštinimosi sutrikimai pasireiškia ne tik užsikrėtus virusais ar suvalgius netinkamo maisto. Ilgai besitęsiantys kasdieniai virškinimo sunkumai gali signalizuoti ir apie dirgliosios žarnos sindromą. Streso ar neteisingos mitybos sukeltas nuolatinis diskomfortas pilvo srityje dažniausiai pasireiškia jauniems, įtemptą gyvenimo ritmą turintiems žmonėms, ypač moterims.

„Eurovaistinės“ farmacininkė Rasa Keraitė sako, kad pagrindinis dirgliosios žarnos sindromo simptomas – įvairaus intensyvumo pilvo skausmas, kuris gali pasireikšti kartu su vidurių užkietėjimu ar viduriavimu. Šios ligos išskirtinumas yra tai, kad nemalonūs simptomai nuolat ir dažnai kartojasi.

„Sindromas dažniausiai diagnozuojamas tuomet, jeigu nemalonūs skausmai vargina dažniau nei tris kartus per savaitę, trunka ilgiau nei tris mėnesius ir gydytojai neranda jokios žarnyno ligos“, – sako vaistininkė ir pabrėžia, kad moterys su šia liga susiduria gerokai dažniau nei vyrai. Ttam įtakos gali turėti moteriški hormonai.

Būdingas jauniems žmonėms

R. Keraitės teigimu dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia gana jauniems žmonėms, paprastai 20–50 metų amžiaus, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa. Taigi vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių nemalonųjį sindromą, yra psichologinis.

„Nuolatinis stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje, kurie sutrikdo įprastą, gerai koordinuotą virškinamojo trakto veiklą“, – išskiria „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Pasak jos, ligos atsiradimą gali paskatinti ir netinkama mityba. Cchaotiški valgymai ar pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas, riebus, papildytas cheminiais priedais maistas ar per didelis kofeino kiekis – visa tai yra sveiko žmogaus priešai, kurie gali paskatinti šio sindromo atsiradimą.

Malšinti simptomus

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra akivaizdžios, jas galima tik įtarti, tad, pasak farmacijos specialistės, padėti sau galima ne tik slopinant nemalonius simptomus, bet ir gerinant gyvenimo būdą. Jaustis geriau gali padėti sveika mityba, fizinis aktyvumas.

„Rekomenduojama gerti kuo daugiau vandens, valgyti skaidulų turintį maistą, reguliariai mankštintis, išmėginti relaksacijos metodikas, pavyzdžiui, meditaciją, jogą ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Ji priduria, kad dirgliosios žarnos sindromo kamuojamų žmonių žarnyno jautrumas yra sutrikęs, todėl naudinga vartoti probiotikus, kurie subalansuotų žarnyno mikroflorą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ZENPR
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"