Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ZENPR

Rudeninis slogutis: kodėl jis moteris puola dažniau ir kaip jam nepasiduoti?

 
-
2018 09 21 11:03

Rudenėjantis oras, trumpėjančios dienos bei saulės trūkumas neišvengiamai paveikia ir mūsų nuotaiką. Nors ruduo išmargina medžių lapus šiltomis spalvomis, daugelio žmonių nuotaika kinta atvirkščiai – tampa niūri ir melancholiška. BENU vaistininkė Inga Norkienė atkreipia dėmesį, kad ypatingai šis reiškinys veikia brandaus amžiaus moteris – jas tokiu sezonu pradeda kamuoti dažna nuotaikų kaita, joms tampa sudėtinga pasiekti emocinę pusiausvyrą. Specialistė dalinasi patarimais, kaip, rudenėjant orui, išsaugoti emocinę pusiausvyrą ir nepasiduoti rudeniniam slogučiui.

Nieko nedarant, rudeninis slogutis gali peraugti į rudeninę depresiją. Tai sezoninė depresija, kuri, be įprastai depresijai būdingų simptomų (prislėgtos nuotaikos, energijos trūkumo, apatijos, miego sutrikimų ir pan.), pasižymi ir dideliu mieguistumu, išaugusiu saldumynų poreikiu, dirglumu. Nors rudeninė depresija gali apimti bet kokio amžiaus ar lyties asmenis, ji dažniau užklumpa moteris.

Emocijos svyruoja kartu su hormonais

Anot I. Norkienės, moterys yra apskritai jautresnės nei vyrai, ypatingai sulaukusios brandaus amžiaus. Moterų nuotaikų svyravimams didelę įtaką daro hormonų pokyčiai, kurie veikia visas organizmo funkcijas. Su didžiausiais hormonų svyravimais moterys susiduria įvairiais gyvenimo tarpsniais. Ypač ryškūs jie menopauzės periodu. Tada suprastėja miegas, kamuoja karščio bangos, didelė nuotaikų kaita.

Didesnį polinkį į depresiją moterys turi ir dėl vyraujančios pareigos moterims vienu metu atlikti keletą socialinių vaidmenų. Ne visada emociškai lengva vienu metu būti ir mama, ir žmona, ir darbuotoja, ir galbūt jau močiute. Pastangos suderinti visus šiuos vaidmenis dažnai moterims kelia stresą, galintį peraugti į depresiją.

Emocinei pusiausvyrai itin daug įtakos turi ir tokie gyvenimo būdo elementai kaip miego kokybė, mityba, fizinis aktyvumas, saviraiška.

„Mityba, žinoma, turi būti tinkamai subalansuota. Tam gali padėti Viduržemio jūros dieta – reikėtų stengtis valgyti kuo daugiau daržovių bei riebios žuvies, viską, kas turi omega 3 riebiųjų rūgščių. Tam puikiai tiks lašiša, upėtakis arba skumbrė. Mityba daro įtaką ne tik fizinei savijautai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Tinkamas fizinis aktyvumas taip pat padeda kovoti su nuotaikų kaita – skiriasi adrenalinas, gerėja nuotaika. Rekomenduojama sportu užsiimti pagal savo galimybes bent tris kartus per savaitę. Emocinę pusiausvyrą taip pat padeda gerinti ir socialiniai ryšiai, nuolatinis bendravimas“, – pasakoja pašnekovė.

Sunerimti reikėtų, jei bloga nuotaika kamuoja porą savaičių

Pasak ekspertės, dažnai ties depresija ir prislėgta nuotaika yra dedamas lygybės ženklas, tačiau tai nėra tapačios būsenos. Polinkis į depresiją gali prasidėti tiesiog nuo prislėgtos nuotaikos. Tai pasireiškia apatija ir nenoru ką nors veikti, sulėtėja mąstymas, dažnai gali kamuoti skausmai įvairiose kūno vietose, kurių kilmę atrasti būna išties nelengva. Rimtai susirūpinti reikėtų tada, jeigu prislėgta nuotaika be priežasties kamuoja apie porą savaičių. Paprastai depresija per vieną dieną neatsiranda, jai įtaką gali daryti ir genetinis polinkis.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2016 m. depresija sirgo beveik 45 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo greičiau ir lengviau pavyksta ją įveikti. BENU vaistininkė teigia, kad yra tikrai nemažai pacienčių, kurios laiku kreipėsi į specialistus ir sėkmingai susidorojo su šia būsena.

„Kasdienis stresas, stiprūs išgyvenimai, netektys, sunki liga, pvz., vėžys ir pan., labai silpnina moterų psichinę sveikatą. Tokiu atveju dažnai yra skiriami ir antidepresantai, kadangi žmogus visa tai viduje tikrai sunkiai išgyvena“, – pabrėžia I. Norkienė.

Nervų sistemos sveikatai taip pat reikia vitaminų ir mineralų

Emocinę ir psichinę sveikatą stiprinti ir palaikyti padedaomega 3 riebiosios rūgštys, taip pat B grupės vitaminai, magnis, geležies arba folio rūgšties preparatai. Vertėtų nepamiršti ir mineralų, kurie padeda ne tik imuninei, bet ir nervų sistemai. Pirmiausia, žinoma, reikėtų tinkamai pasirūpinti ir subalansuoti savo mitybą bei gyvenimo būdą.

Vaistininkė taip pat pabrėžia, kad pasiekti emocinę pusiausvyrą bei susidoroti su slogia nuotaika padės knygų skaitymas, domėjimasis naujienomis visame pasaulyje, bendravimas su artimais žmonėmis bei užsiėmimas mėgstama veikla. Išvaikyti niūrią nuotaiką padeda ir šviesa, kurios rudenį kaip tik pradeda trūkti. Todėl patariama kuo ilgiau būti gryname ore šviesiu paros metu, namuose kurti šviesią aplinką.

BENU vaistininkė taip pat priduria, jog nereikėtų bijoti kreiptis ir į specialistus. Vaistininkas gali ir patarti, kaip atgauti emocinę pusiausvyrą, ir padėti išsirinkti nervų sistemą stiprinančių bei nuotaiką gerinančių preparatų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ZENPR
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"